Euroblogas

2014-09-29

Šią savaitę kalbėsime apie kultūrą. Pasakosime apie popkultūrą ir nagrinėsime klausimą, kodėl mes, europiečiai, atsiliekame nuo amerikiečių. Pavartysime knygas Britanijos knygynų lentynose ir kalbėsime apie maisto kultūrą. Laukia įdomi savaitė.

Aš esu skaitytoja. Gyvenu Britanijoje dar ir todėl, kad čia galiu skaityti apie bet ką, ir, palyginus su lietuviškomis kainomis, pigiai.

Skaitytojai praėjusį mėnesį labiausiai įvertino tekstą apie kelionę pėsčiomis 800 kilometrų – „Camino de Santiago: 800 km pėsčiomis Ispanijos keliais ir pakelėmis“.

Frazė „pasakyk, kas tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas tu“ jau ne visai teisinga, nes peržiūrėjęs „Facebook“ draugus kartais gali nukeliauti į lankas. Užtat siūlymas papasakoti, ką, kada, kaip, su kuo ir už kiek valgai, gali daug atskleisti apie kitos kultūros atstovus. Šitą taisyklę supratau pagyvenusi ar šiaip daugiau laiko praleidusi skirtingose šalyse...

Anksčiau reiškęs bombas, kurios nušluodavo nuo žemės paviršiaus ištisus miestų rajonus (blokus), anglų kalbos žodis „blockbuster“ dabar reiškia filmą, į kurį plūsta minios žmonių. Kaip ir prieš 70 metų, taip ir toliau Europą bombarduoja amerikiečių „blockbusteriai“. Todėl  praradome savo įvaizdžio kontrolę.

2014-09-22

Šią savaitę minime Europos kalbų dieną. Ta proga šnekėsime apie kalbas. Kodėl vieni mokosi, kiti – ne? Su kokiomis problemomis jūs susiduriate mokydamiesi kalbų? Ir kaip paprasčiau išmokti jų. Apie visa tai šią savaitę. Ieškantiems žaidimo „Europa be sienų“ slaptažodžio – jūsų žodis yra „namai“.

 

Lietuvių motyvacija ir gabumais užsienio kalboms pasaulis jau seniai žavisi, o apie mūsų liežuvių miklumą, atminties talpumą, proto aštrumą ir baltiško akcento lankstumą nuo seno sklando legendos...

Artėjant euro įvedimui, Euroblogas.lt skelbia nuotraukų maratoną #keistoskainos. Jei matote, kad alus kainuoja 10,36 Lt, o arbata – 5,17 Lt, fotografuokite, talpinkite į socialinį tinklą „Instagram“ ir pridėkite žymę #keistoskainos. Jūsų nuotraukomis pasidalinsime tinklaraštyje Euroblogas.lt ir jo „Facebook“ profilyje.

Mano patirtis rodo, kad kiek daugiau nei pusmečio užtenka, jei nori išmokti kalbą taip, kad galėtumei studijuoti magistrantūroje universitete, nors jokių ypatingų gabumų neturiu. Pastebėjau, kad Pietų Europoje dauguma atvykėlių norom nenorom greitai prabyla vietine kalba, nes tiesiog priverčia kasdienybė, o Skandinavijoje ar kitur, kur dauguma vietinių laisvai šneka angliškai, tai padaryti gali būti sunkiau.

„Viso gero!“ – pasakiau netyčia vietoj „ačiū“ autobuso vairuotojui jo paklaususi apie tolimesnį maršrutą. Ir pagalvojau – vienintelis būdas pridengti ką tik pasakytos frazės absurdiškumą būtų greitai išlipti kitoje stotelėje, nors ji ir ne mano. Visgi to nepadariau, toliau žiūrėjau į Viduržemio jūros pakrantę ir bandžiau prisiminti ankstesnius kalbinius kuriozus, kurių gyvenime teko patirti ne vieną.

Užsienyje augantiems vaikams lietuvių kalba jau yra tik „naminė“, o ne gimtoji kalba. O taip pat ir  nelabai naudinga kalba.

Gyvenimas per trumpas, kad išmoktum vokiečių kalbą, tvirtina bandžiusieji. Laiko užtenka turbūt tik tiems, kurie gimsta ar nuo mažumės gyvena Vokietijoje, Austrijoje arba Šveicarijoje, kitaip tariant, gimtakalbiams. Pradedantieji vėliau kažin ar bando pasiekti šį tikslą. Kartais net nepradeda. Pavyzdžiui, aš.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!