Euroblogas

2014-07-28

Tokią karštą savaitę, kai lydosi net kelių asfaltas, kalbėsime būtent apie transportą. Apie Vokietijos planus apmokestinti greitkelius ir vairuotojų pažymėjimų galiojimą Europoje.

Pamenu kai, nugriaudėjus Rugsėjo 11-osios išpuoliams, ruošiausi vykti į Jungtines Amerikos Valstijas. „Ką jūs... Viskas bus gerai“, – su įtampos perkreipta šypsena atsakinėjau į aplinkinių nuogąstavimus apie galimas teroristines atakas. O štai prieš kelias savaites, besikraudama lagaminus kelionei į Ukrainą, su ta pačia šypsena raminau nerimaujančius ir juokavau, kad štai važiuoja blondinė Putino tramdyti bei tvarkos daryti...

Pradėjęs mokytis vairuoti 2008 metų vasarą, mokslus tęsiau 2014-aisiais ir nors sėkmingai išlaikiau teorijos ir praktikos egzaminus, įgijau teisę vairuoti, tačiau prisiminimai iš vairavimo pamokų liko slogūs. Ir ne todėl, kad vairavimo pamokos nepatiko, buvo nuobodžios ar trūko kokybės. Ne todėl, kad nuo 2008-ųjų keletą kartų pasikeitė Kelių eismo taisyklės, teko įsisavinti ekologiško vairavimo subtilybes. Ir ne todėl, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas vos porai metų, bet todėl, kad teorinės ir praktinės žinios nuo nūdienos vairavimo realijų gerokai skiriasi.

Vokietijos vyriausybė paskelbė planus įvesti kelių mokestį. Numatyta, kad už kiekvieną mašiną bus privaloma sumokėti norint naudotis Vokietijos keliais.

2014-07-21

Šią savaitę kalbėsime apie savanorius. Apie darbą, už kurį nemoka. Apie darbą, dėl kurio kai kurie žmonės sutinka net patys primokėti, kad galėtų dirbti. Pasakosime istoriją, kaip viena Euroblogas.lt autorių nužievindavo rąstus ir ką tai jai davė. Taip pat išgirsite, kaip pašnekovė išvažiavo į Afriką taisyti vietiniams dantų ir vis nori kada nors ten sugrįžti. Įdomios savaitės.

„Išsilavinimas yra tai, kas lieka po to, kai visa, kas buvo išmokta, yra pamiršta“, – žymi  psichologo Burrhuso Frederico Skinnerio citata, kurią gal teko girdėti ir jums. Pati ją atradau dar mokykloje, bet ir po ne vienų metų ji vis dar skamba taip pat teisingai. Panašiai galvoju ir apie savanorystę – kad nepriklausomai nuo to, ką ir kur tiksliai veikei, savanoriška veikla turi savų pliusų, dėl kurių ją išbandyti reikia, reikia ir dar kartą reikia. Pasakoju apie save ir draugus.

Europos Sąjunga trečiadienį priėmė galutinį sprendimą leisti Lietuvai tapti 19 euro zonos nare. Šia proga norisi pasidžiaugti, kad skaitomiausias tinklaraščio Euroblogas.lt tekstas birželį buvo apie eurą.

Rytą ir vakare metro ir gatvėje reikia prasprūsti pro „chugerius“ (nuo angl. charity muggers). Lietuviškai juos pavadinčiau „gailiaplėšiais“. Jie stabdo mane gatvėje girdami mano pėdkelnes ar malonų veidą ir nori sekundės, minutės ar penkių mano laiko.

„Tai yra kruizinis laivas, kuriame gyvena 400 žmonių, daugiau kaip 40 skirtingų tautų... Aš laivą vadindavau trijų žvaigždučių viešbučiu: maistas yra įskaičiuotas į mokestį. Susimoki „crew fee“ ir tau nieko daugiau nebereikia daryti, nes viskuo aprūpinama laive: turi pastogę, turi maistą“, – gyvenimo laive–ligoninėje kasdienybę pasakoja 33 metų gydytoja–odontologė Dangyra Briedaitytė.

Žinot, kaip būna – vasara, karšta taip, kad sėdėdamas prie kompiuterio darbe jautiesi kaip suktumeisi mikrobangų krosnelėje. Ir galva sukasi, ir kompas sukasi, tik mintys nesisuka, nors tu ką. Ir kolegos visi – kaip musės po dujų atakos – nėra nei su kuo pasikalbėti, nei padūsauti dėl turkiškos kaitros prie vandens aparato. Nebent iš virtuvės pasiekia kokio pažengusio snobo aimana, kad sušiai vėl šilti į kontorą atvažiavo, arba ledukai „šaltai lattei vėl baigėsi“.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!