Euroblogas

Keturių savo draugų  “su aukštuoju” paklausiau, kas yra ES prezidentas. Nei vienas nežinojo ir pradėjo aršiai gintis, kad jiems to nei reikia, nei kada nors reikės. Bet jie laiko save pilietiškais, atsakingais žmonėmis, kurie jaučia keistą pareigą ir malonumą pamokslauti kitiems apie skylėtą ozono sluoksnį ar orangutanus žudantį palmių aliejų. O aš noriu pakalbėti apie valyvumą ir madingą fragmentišką  atsakomybės jausmą.

Praėjusį mėnesį naujasis Italijos Premjeras Enrico Letta pareiškė, kad Europos Komisija ir Europos Sąjungos šalys narės privalo tapti "apsėstos" kovos su jaunimo nedarbu. Jo nuomone, "jaunimo užimtumo problema privalo būti visos ES ekonominės politikos centre."

Piliečiai skirtingose ES šalyse nesijaučia pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ES lygmenyje, nacionalinį politikos kontekstą jie jaučiasi suprantą daug geriau nei europinį, institucinė ES struktūra jiems yra per daug sudėtinga, o ir sprendimai priimami kažkur toli nuo namų.

Kelias savaites prasistumdžius kamščiuose ir pasidairius į išardytas gatves galima pradėti manyti, kad Briuselyje vasara ne tokia karšta kaip Vilniuje, ruošiantis pirmininkavimui. Kol Lietuvoje ardomi ir iš naujo klijuojami šaligatviai, lietuviai keiksnojasi grūstyse ir skaičiuoja, kad tas pirmininkavimas mums jau dabar daug kainuoja - dėl sudegusio laiko.