Praėjusią savaitę baigėsi Eurovizija, kiek pakoregavusi nusistovėjusias europiečių „meilės taisykles“ kaimynams. Graikų ir vokiečių skolų gelbėjimo istorija taip pat pakeitė nusistovėjusias taisykles, apie tai šią savaitę Eurobloge rašys du autoriai. Dar šią savaitę apie pasiūlymus sukurti euro zonos Vyriausybę ir prekybos susitarimą tarp JAV ir ES.
Šunys loja, karavanas eina. Praėjusią savaitę atvilnijo ir nuvilnijo Eurovizijos dainų konkurso banga, kuri parodė, kad euro zonos gelbėtojai ir gelbėjamieji nebūtinai myli vienas kitą. (Arba jeigu ir myli, nuo tos meilės per dainų konkursus pailsi). Tačiau ES užkulisiuose vyksta kai kurie procesai, kurie, regis, artina Europos Sąjungą prie gilesnės politinės sąjungos.
„Eurovizija?! Juk tai jau seniai emigrantų konkursas!“ – sušuko kambariokas, kai išgirdo nevisai cenzūrinį komentarą apie Rumunijos atstovą. Iš tikrųjų, emigracijos srautai turėjo nemažą įtaką balsų skaičiui. Bet nuožmūs geros muzikos gerbėjai turi dar galybę kitų būdų, kad konkursą laimėtų tinkamas kandidatas/kandidatė.
Štai baigėsi dar viena „eurovizinė“ pop muzikos fantasmagorija. Šį (eilinį) kartą matėme visko: gigantiškame disko kamuolyje besislepiančią ilgakoję baltarusių gražuolę, žemę drebinantį ukrainiečių milžiną ir besibučiuojančias mergaites iš gal ir šaltos, bet bent jau tolerantiškos Suomijos.
Šią savaitę laukiama viena svarbi žinia - ar Latvijai bus duotas leidimas prisijungti prie euro zonos. Kol kas niekas neabejoja, kad kitąmet kaimynai atsisveikins su latu. Šią savaitę Eurobloge- apie šias ir kitas ES aktualijas.
Vengrija – ir ypač nacionalistinė Jobbik partija – vėl mirga žiniasklaidoje. Nors Jobbik yra tik trečia partija parlamente, ir oficialiai veikia opozicijoje, per pastarąją kadenciją ji ne kartą pateko į tarptautinę spaudą, balansuodama ant patriotizmo ir šovinizmo ribos. Lietuvai rengiantis ES pirmininkavimui, žvilgsniai krypsta į Budapeštą, kuris tampa dar viena euroskeptikų traukos vieta.
Praeitą savaitę ES pristatė 12 žingsnių, kaip turėtų būti gerinamas ES piliečių teisių užtikrinimas. Verta prisiminti, kad 2013-ieji yra paskelbti ir piliečių metais, siekiant geriau žmones supažindinti su turimomis teisėmis ir aktyviai jomis naudotis. Be asmeninės naudos mums patiems, toks piliečių stiprina ir daro legitimesniu ir patį ES projektą.
Vienas iš artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų yra Rytų partnerystės šalių suartėjimas su Europos Sąjunga. Pati mėgstanti rungtyniauti įvairiose reitingų lentelėse, iš vienos iš šių Rytų partnerystės šalių Lietuva galėtų pasimokyti, kaip patekti į pačias reitingų viršūnes.




