Euroblogas

2014-10-27

Šią savaitę kalbėsime apie Europos šalis, kur geriausia būti studentu. Kalbėsime taip pat apie studijas JAV, Kinijoje ir Australijoje. Pasakosime apie Vokietijos švietimo sistemą. Įdomios savaitės.

„Labai draugiška“, – taip kartais apibūdinama vokiška mokesčių už studijas sistema, viliojanti į šią šalį studentus iš viso pasaulio. Atvirkštinė medalio pusė – gausėjantis amžinųjų studentų būrys, kai kurie iš jų dešimtmečiais viršija numatytą studijų laiką.

Europos Komisija (EK) paskelbė pradedanti vykdyti paskolų garantijų magistro studijoms programą. Iki 2020 m. planuojama išdalyti apie 520 mln. eurų paskolų 200 tūkst. studentų. Paskolas žadama teikti nuo kitų metų pradžios, kai paaiškės komercinių partnerių sąrašas.

Studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Kinijoje, Kanadoje ar Brazilijoje vilioja daugelį nebetelpančių Europos rėmuose, ieškančių globalesnės aplinkos bei multikultūriškesnės bendruomenės. Tačiau dažnai finansinis aspektas tampa demotyvuojančiu faktoriumi. Nutariau pasidomėti, kiek kainuotų studijos ir pragyvenimas šiose šalyse.

„Slovėnijoje visai normalu bakalauro studijose mokytis iki 35 metų ir tęsti mokslus tiek ilgai, kiek tik įmanoma arba pabosta“, – sako Patris Židelevičius, Liublianos universitete mokęsis aplinkotyrą ir ekologiją. Mokslo laikas čia tiek išsitęsia vien dėl to, jog Slovėnija, matyt, yra geriausia šalis Europoje, o gal net ir pasaulyje, būti studentu.

Tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojai rugsėjo mėnesį labiausiai domėjosi tekstu „TOP užsienio kalbų mokymosi programos!“.

Nuo 10 eurų už registraciją iki kelių tūkstančių eurų už mokslo metus – tiek aukštosioms mokykloms turi atseikėti įvairiose Europos šalyse studijuojantys žmonės. Kiekvienoje valstybėje – sava tvarka. Kai kur tereikia padengti administracines išlaidas, kitur moka visi be išimties, dar kitur šią finansinę problemą galima išspręsti stropiu mokymusi. Lietuvoje, nors esame toli gražu ne labiausiai pasiturintys Europos Sąjungoje (ES), mokesčiai vieni didžiausių.

2014-10-20

Šią savaitę jums pasakosime apie būsto nuomą ir pirkimą įvairiose šalyse, aiškinsimės, kokios mokesčius skirtinguose kraštuose reikia mokėti. Ar lengva ir įprasta dalintis būstą su kitais? Ko tikėtis iš nuomotojų? Apie visa tai šią savaitę.

„Buvo tikras pragaras! Prieš atskrendant susirasti vietą, kur gyventi Vilniuje, yra beveik neįmanoma, o jau atvykus situacija taip pat yra komplikuota“, – pasakoja Robi Arnoldas, atvykęs į Vilniaus Gedimino technikos universitetą per mainų programą „Erasmus+“.

Pirkti namą Britanijoje – ne studentiška svajonė: pirmuosius namus dabar čia perka maždaug 35-erių. O vis dėlto, tai įmanoma, gal net labiau nei Lietuvoje: finansavimo galimybės čia kur kas platesnės.

„Visi savi, dėl to ir nesirūpini / Kad kol tu trupinai, kažkas išgėrė tavo rūgpienį„ – gyvenimiška išmintimi pulsuoja daina „Kambariokai“. Jeigu esi kada nors su nepažįstamuoju dalinęsis gyvenamąja vieta, tikėtina, jog savo kailiu patyrei šį dingstančių maisto produktų fenomeną.

Išsinuomoti butą užsienio šalyse gali būti nemenkas iššūkis. Kultūriniai skirtumai ir  biurokratinės vingrybės gali ne vienam apkartinti būsto paieškas. Šiame straipsnyje nukeliausime 6854 kilometrus tam, kad išsiaiškintume, kuo skiriasi butų nuomos ypatybės Azerbaidžane, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Kai kraustaisi į kitą šalį, reikėtų ne tik paieškoti kalbos kursų ir susipažinti su tenykščiais papročiais bei tradicijomis, bet ir pasidomėti mokėjimo už komunalines paslaugas tvarka. Kitaip pražilsi, bandydamas išsiaiškinti, ką reiškia skaičių chaosas itališkose sąskaitose, arba sulaukti sąskaitų už šaltą vandenį Airijoje.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!