Tomas

Straipsnio pavadinimas

Iš visų mano pomėgių rašymas atneša pačius netikėčiausius rezultatus. Pusė stiklinės darbo, sauja pamišimo, žiupsnis sveiko proto, skrybėlė pilna dangaus ir du stikliukai Punsko (iš kurio esu kilęs), gerai viską sukrėsti ir palikti trims valandoms pirties karštyje, ir gausite vieną neplikytą Tomą. Vartoti atsargiai!

Autoriaus įrašai

Svarbiausia pastarųjų dienų naujiena Europoje - teroristiniai išpuoliai Paryžiuje, apie kuriuos prieš savaitę rašė Eglė. Po to sekė iš viso pasaulio plūstantys užuojautos žodžiai nukentėjusiems, eisenos Prancūzijos miestuose ir žyme #JeSuisCharlie papuoštos interneto piliečių deklaracijos. O vėliau įvyko neįtikėtinai greita ir stipri visuomenės poliarizacija. Atsiskyrėme greičiau nei Berlynas 1961-aisiais ir atotrūkis tik gilėja.

Tai buvo prieš keletą vasarų, kai susigundęs pasakojimais apie keturženkles algas eurais nutariau užsidirbti vasarą viename Olandijos mieste. Atlikęs paiešką nusprendžiau pasinaudoti darbo agentūros paslaugomis, tad kiti du gyvenimo mėnesiai buvo vienas puikiausių, nuostabiausių gyvenimo pasibjaurėjimų, kokius tik gali patirti jaunas žmogus.

Anksčiau reiškęs bombas, kurios nušluodavo nuo žemės paviršiaus ištisus miestų rajonus (blokus), anglų kalbos žodis „blockbuster“ dabar reiškia filmą, į kurį plūsta minios žmonių. Kaip ir prieš 70 metų, taip ir toliau Europą bombarduoja amerikiečių „blockbusteriai“. Todėl  praradome savo įvaizdžio kontrolę.

Vokietijos vyriausybė paskelbė planus įvesti kelių mokestį. Numatyta, kad už kiekvieną mašiną bus privaloma sumokėti norint naudotis Vokietijos keliais.

Y karta neturi lyderių. Ji nėra linkusi eiti kitiems iš paskos. Tai nėra tvarkingas šunų kinkinys, lekiantis vienu srautu paskui lyderį. Dabartinė karta primena kačių sambūrį. Kiekvienas už save, tačiau bendrame rate. Ne veltui darbdaviai apibūdina ją kaip tinginius, veltėdžius ir savanaudžius.

Europos Parlamentas balsavo už barjerų mažinimą telekomunikacijos srityje. Nuo 2015 m. gruodžio mėnesio nebereikės mums mokėti didesnių kainų už mobilųjį ryšį ES valstybėse-narėse. Įsigaliojus pokyčiams, už duomenis ir pokalbius visoje ES mokėsime tokią pačią kainą kaip namie.

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

ES rūkantiems siunčia aiškia žinutę – „užteks“. Tačiau pirkti tabaką gali kiek nori, tik rūkyti gali ne visur ir pakelis negražus, trumpajame interviu Eurobloge analizuoja Vilius. 

Ziemowit Szczerek, knygos „Ateis Mordoras ir mus suės“ (lenk. „Przyjdzie Mordor i nas zje“) palygino Rusiją su „Žiedų valdove“ vaizduojama Mordoro šalimi, kur vyrauja tamsa. Analogija netiesioginė, mat ji iliustruoja ne faktinę padėtį, bet vaizdinį. Rusijos vaizdinį kolektyvinėje Europos sąmonėje. Vakarų Europos santykį su Rytais.

Nauja Europos Sąjungos politika iki 2030-ųjų sumažinti išmetamus šiltnamio dujų kiekius 40-čia procentų skamba labai ambicingai. Ambicijos netgi verčia klausti - kokį planą surezgė Briuselio strategai, žinantys apie nekonkurencingas darbo jėgos ir energijos sąnaudas mūsų žemyne? Galbūt nauji tikslai tėra fasadas, po kuriuo slepiasi žymiai rimtesni ekonominiai pokyčiai?

Europos Sąjunga ir JAV netrukus turės išspręsti nemažą iššūkį. Pastaruosius 12 mėnesių abiejų pusių diplomatams teko kalbėtis dėl Edwardo Snowdeno, PRISM skandalo, neatsakingų JAV diplomatės žodžių, o dabar teks aiškintis ir dėl vizų. Lenkija pasiskundė Europos Komisijai, jog JAV negerbia dvišalių susitarimų su ES ir nelygiai traktuoja pastarosios piliečius. O nuo 2013 m. gruodžio mėnesio Europos Komisija privalo reaguoti į tokius atvejus.

Europos Sąjunga kuria sistemą, kurios pagalba galima bus nuotoliniu būdu išjungti važiuojančius automobilius. Tikimasi tobulinti asmenų stebėsenos, sekimo ir svarbiausia – nuotolinio mašinų išjungimo – technologijas. Tačiau sunku patikėti, jog toks kontraversiškas sprendimas yra motyvuojamas vien tik mūsų saugumu.

Buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Mykolas Azarovas pasitraukė į Austriją. Kaip teigia laikraštis „Kronen Zeitung“, praėjus vos keletui valandų po atsistatydinimo buvęs premjeras privačiu lėktuvu išskrido į Vieną. Ne pirmą kartą pasitvirtina mintis, jog Rusijai palankiems politikams suteikiamas prieglobstis būtent Austrijoje.

Spaudoje beveik nepasirodo neutralių straipsnių abortų tema, ką mums priminė įvykiai Ispanijoje. Protestuotojai išėjo į gatves. O aš sakau – puiku.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Davidas Cameronas sukėlė komentarų audrą Lenkijoje. Savo pareiškime jis išreiškė nepasitenkinimą esama socialinių pašalpų sistema – jis nenori, kad imigrantai imtų pašalpas savo vaikams, kurie gyvena užsienyje. Cameronas paminėjo, jog iš 40 tūkstančių pašalpų gavėjų du trečdaliai gyvena Lenkijoje.

Lenkija balansuoja tarp Vokietijos ir Rusijos, o Vokietija – tarp Rusijos ir ES. paskutinis susitikimas primena gero ir blogo policininko žaidimą, kur Lenkija atveria Rusijai duris į Europą, o Vokietija tuo metu išveda pro jas disidentus ar kitus Rusijai nepatogius asmenis.

Svetima gėda apima ir mane. Kiekvieną kartą kai girdžiu ir matau Lietuvos pop muzikos žvaigždes, važiuojančias ant sovietmečiu sukurtos muzikinės kultūros, pristatančias apgailėtinai žemą lygį kurį beviltiškai bando maskuoti nuogais kūnai, suprantu aiškiai, jog tai ne naujosios, bet senosios civilizacijos palikimas. Palikimas kurio vis dar nepavyksta mums atsikratyti.

Visiškai palaikau šios substancijos dekriminalizavimą. Lietuvos visuomenėje giliai įsispraudusios sovietinės okupacijos žymės lemia žmonių požiūrį į jaunų žmonių ugdymą. Ugdymą draudimais, bet ne švietimu.

Galima klausti, kodėl Lietuvos piliečiai turėtų išlaikyti iš savo mokesčių atsiplakėlius, kurie galbūt ir prabaliavoja visus jiems skirtus pinigus, o gavę diplomus išrūksta atgal į užsienį? Manau kad svarbiausia stipendijos pasekmė - tai rūpesčio ir ypatingo statuso jausmas. Jausmas, kad Lietuva mąsto platesnėmis kategorijomis, neleidžia savęs įspausti į žemėlapyje nubrėžtus rėmus tarp Baltijos jūros ir keturių kaimynių.

Be kačių ir memų apie Šiaurės Korėją, internetas susirado sau naują juokų maišą. Savo 5 minutes Youtube ką tik apturėjo Čekijos prezidentas, Milošas Zemanas. Valstybinės svarbos ceremonijos, vykstančios tik kartą per 5 metus, metu jis buvo horizontaliai neįgalus.

„Eurovizija?! Juk tai jau seniai emigrantų konkursas!“ – sušuko kambariokas, kai išgirdo nevisai cenzūrinį komentarą apie Rumunijos atstovą. Iš tikrųjų, emigracijos srautai turėjo nemažą įtaką balsų skaičiui. Bet nuožmūs geros muzikos gerbėjai turi dar galybę kitų būdų, kad konkursą laimėtų tinkamas kandidatas/kandidatė.


Vienas paauglystės prisiminimas privertė mane stipriai suabejoti nepriklausomybės koncepcija. Įvykis tas iki šiol neleidžia būti tikram dėl tautybės, tautiškumo, priklausomybės šaliai ar tautai. Atėjus Šumano dienai vėl savęs klausiu ar einame geru keliu. Kodėl ši šventė yra reikalinga, ir kaip mums su ja elgtis?

Senovės Graikijos gyventojas Herostratas pagarsėjo tuo, jog padegė Artemidės šventyklą. Jis tai padarė tik tam, kad išgarsėtų.  Graikai, būdami toliaregiški ir žiaurūs, nubaudė nevykelį su pagarbos vertu atkaklumu. 

Penktadienį (balandžio 5 d.) Rusijos dujų įmonė Gazprom ir lenkų-rusų dujų įmonė EuRoPol Gaz pasirašė memorandumą apie „tarpusavio supratimą“. Nors tekstas oficialiai dar nebuvo paskelbtas, anot jo autorių, jame nėra saistančių sutarčių anei detalių statybos planų. Tačiau neslepiama, jog tai preliudija naujam dujotiekiui į Centrinę Europą.

Jantelova arba Jantės įstatymas - tai idėja, pasak kurios, kolektyvinė valia yra žymiai svarbesnė už individualią sėkmę ir pasiekimus. Ši mintis įgavo pavadinimą rašytojo Akselo Sandemose dėka ir tarnavo kaip orientyras visiems, norintiems suprasti skandinavų valstybės valdymo logiką.

Ispanijos visuomenę papiktino žinios apie dešiniųjų partijos ir statybinių įmonių ryšius. Dienraštis „El Pais“ paviešino partijos buhalterinę apskaitą, kuri rodo, kad Liaudies Partijos (isp. Partido Popular) svarbiausi nariai nuolat gaudavo dideles išmokas. 

Grasinimas rimtas, nes trenkia į vieną skaudžiausių vietų. Europos Komisija nori sustabdyti finansavimą Lenkijos kelių statybai. Kaip valstybė, kuri seniai garsėja abejotinos kokybės keliais ir retai sutinkamais greitkeliais, Lenkija turės imtis rimtų veiksmų. Antraip ji gali taip ir negauti beveik 900 milijonų eurų, kurių skyrimą šiuo metu EK yra užblokavusi.

Jau keletą mėnesių trunkančios diskusijos žiniasklaidoje verčia manyti, jog homoseksualai Lenkijoje jaučiasi engiami. Štai kalbama, kad tiek mokykla, tiek visuomenė, tiek valstybė yra nepalankios skirtingos orientacijos žmonėms ir yra šia prasme stipriai atsilikusios nuo Vakarų Europos.

Europos Sąjungai dar toli iki valstybės. Net ir didžiausiems ES gerbėjams tenka pripažinti, kad tai precedento neturinti organizacija, kurios negalima vadinti federacija, kaip kad Šveicariją ar Kanadą. Ji taip pat nėra tik ekonominis susitarimas, reguliuojantis muitus, prekybos kvotas ar valiutos kursą. Kaip, tokiu atveju, suprasti Europos Sąjungos pilietybę?

Kai 2010-ųjų balandį Smolenske sudužo Lenkijos lėktuvas su prezidentu Lechu Kačinskiu ir 95 aukšto rango politikais ir inteligentija, tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas užtikrino Lenkijos premjerą Donaldą Tuską, jog tirdami nelaimę rusai dirbs kartu su Lenkijos pareigūnais.

Politologų teigimu, per pastaruosius 30 metų Europos šalyse multikultūralizmo politika stiprėjo, arba bent jau nesilpnėjo. Kita vertus, Angela Merkel oficialiai pareiškė, kad multikultūrinės integracijos projektas žlugo. Europos Sąjungoje tema kelia daug aistrų. Kol vieni kuria planus kaip atgaivinti multikultūralizmą, kiti jau spėjo jį palaidoti.

Politikos mokslų studentas iš Kanados, Dean Marcus Wythe įsitikinęs, kad Europe‘s got the right idea. Jo tėvas gyvena Sicilijoje, mama – Ottavoje, dalis šeimos – Anglijoje, o pats, nors laiko save kanadiečiu, dažnai atkeliauja ir į Senąjį žemyną.

Vokiškas dienraštis „Der Spiegel“ paskelbė naujieną, sukėlusią nemažą atgarsį Lenkijos žiniasklaidoje.  Anot „Der Spiegel“, kitu Europos Komisijos pirmininku gali tapti dabartinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. 

Gruodžio 14 dieną 2011 metais Rusijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pasirašė sutartį dėl „mažojo“ pasienio judėjimo. Jau nuo liepos pabaigos Kaliningrado srities gyventojams žymiai lengviau patekti į Lenkiją. Nors tai nebuvo pirma tokio tipo sutartis Europos Sąjungoje, būtent šis projektas yra atidžiai stebimas Briuselyje.

Dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis yra antras mėgstamiausias (po prezidento) šalies politikas. Tačiau daugeliu atvejų jo populiarumas baigiasi ties valstybės siena. Kodėl Sikorskio Lenkija vieniems kaimynams patapo neįdomi, antriems – nemaloni, o tretiems – atvirai priešiška?

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!