Daiva

Straipsnio pavadinimas

Esu laisvai samdoma žurnalistė ir tinklaraštininkė, rašanti apie Baltijos šalių aktualijas ir ES integraciją. Gyvenu Vilniuje, bet anksčiau mano namais yra buvę Gioteborgas, Budapeštas, Tokijas, Tel Avivas ir Liuksemburgas. Anksčiau dirbau savaitraštyje „Atgimimas”, šiuo metu esu portalo „Equal Times” korespondentė Baltijos šalyse. 2008 m. laimėjau ES jaunųjų žurnalistų konkurso „Praplėsk savo akiratį” nacionalinę atranką, kurios prizas buvo kelionė po Balkanus - ji įkvėpė toliau rašyti apie Europą, o tuo metu užsimezgusios draugystės tęsiasi iki šiol. Tikiu socialine Europa - atvira ir teisinga visiems, padedančia visiems lygiai dalyvauti visuomenėje, net jei valstybės šioje srityje užbuksuoja.

Autoriaus įrašai

„Kas per dėstytojai iš akmens amžiaus turi būti, kad priekabiautų ar pašieptų merginas?“ – stebisi Vilniaus universitete (VU) matematiką ir matematikos taikymus baigusi Lina Zubytė, dirbanti IT srityje. Tačiau ne visoms studentėms pavyko jo išvengti.

Aukščiausi ES politikos sluoksniai pamažu pradeda susiprasti, kad moterų išstūmimas iš galios pozicijų yra istorinis nesusipratimas, darantis gėdą bet kuriai politinei sistemai, bet švelniais metodais pusiausvyros pasiekti nesugeba, o drastiškais – sukelia abejonių.

Londono Finchley prospekte pasiramsčiuodamas lazda vaikšto elgeta: prieina prie praeivių ir ištobulintu visuomet vienodai gailiu balsu į juos pratisai ir ritmingai kreipiasi: „Please, please give me one change... please, one change...“ Visiems aišku, kad prašo monetų, bet žodžiu „change“ šiaip jau įvardijama smulkių monetų visuma, o ne individuali, skaičiuojama moneta.

Ką daryti, jei nukentėjote šalyje, kurios kalbos nesuprantate ir apie teisėtvarką nežinote nieko? Kur kreiptis, jei nesusikalbate su pareigūnais?

Tai bent pasisekė – ant oro uosto eskalatoriaus, ruošiantis atsisveikinti su subtropinės drėgmės pritvinkusiu Seulu, girdžiu kalbant lietuviškai! Greitai paaiškėjo, kad atsitiktinumas suvedė su keturiais technologinių specialybių studentais, grįžtančiais po semestro mažesniuose Pietų Korėjos miesteliuose.

Išgirdę žodį „vasara“, taip ir užsisvajojame: kalnai PDF dokumentų nešiojamame kompiuteryje, bent penki puodeliai nemokamos kavos, oro kondicionieriumi aprūpintų sausakimšų auditorijų vėsa – mmm... Turbūt ne.

Kada paskutinį kartą girdėjote naujienų apie planuojamą Rytų Afrikos pinigų sąjungą? Daugeliui nė viena bendros valiutos iniciatyva Afrikos žemyne nėra girdėta, nors praėjusių metų rudenį naujausioji plačiai nuskambėjo tarptautinėje spaudoje. Jos raidą seka ne tik investuotojai – akademikai jau dešimtmečius nepavargdami diskutuoja, ar vadinamoji regionalizacija Europos Sąjungos pavyzdžiu yra globalizacijos dalis, ar priešingas procesas.

Ateis laikas, kai antropologai, o gal ir žurnalistai mūsų kartos klaus: o ką tu veikei tą dieną, kai prabudai ES piliečiu/-te? Kai, užuot šventęs Tarptautinę darbo dieną, jau galėjai krautis lagaminus ir ruoštis dirbti svetur? Spalvinga buvo diena – žiūrint iš dabarties perspektyvų, gerai iliustruojanti, kokia kryptimi ėmėme judėti.

„Čia dar nieko, BKN, va, kai gyvenau Leitone, tai kasdien p...davau traukiniu, BKN, visą valandą iki darbo, BKN“, - Londono Bank metro stotyje lieja širdį treninguotas tautietis dviem panašiems visu balsu, įsivaizduodamas, kad niekas aplink nesupranta lietuviškai.

Daugeliui buvo staigmena, kad užuot, kaip įprasta diplomatijoje, reiškusi „didelį susirūpinimą“ ir reikalavusi „imtis visų priemonių padėčiai ištaisyti“, Europos Komisija į Šveicarijos sumanymą griežtinti imigracijos taisykles sureagavo principingai.

ES negali Pietų Kaukazui kartu su Ukraina, Moldova ir Baltarusija pažadėti narystės, bet taip pat negali palikti jų be jokios strategijos. Juk pati Rytų partnerystė, galima sakyti, tam tikras Frankenšteinas, kurį bandoma gaivinti, sulipdžius savarankiškai praeityje politiškai susiorganizavusias GUAM šalis, Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas, Moldova, su prorusiškomis šalimis, Armėnija ir Baltarusija, kad jos neliktų be jokios strategijos.

Skirtingai nei kandidates į ES, kaimynystės šalis numatyta ten ir palikti. Būti kaimynystėje reiškia, kad narystė nenumatyta. Protestuotojams Ukrainoje ir toks statusas – geriau nei jokio.

Visi staiga susirūpino šviesiaplaukės Marijos likimu todėl, kad įtarė, jog ji ne romė, ir tai sudarė dingstį prisiminti įsisenėjusius stereotipus apie „vaikus grobiančius čigonus“. Kai paaiškėjo, kad Marija yra romė iš dar neturtingesnės šalies, jos likimas bus patogiai pamirštas.

Šios savaitės Euroblogo „Už ir prieš“ rubrikoje – diskusija, ar Lietuvos valstybė turėtų labiau remti Lietuvos piliečių studijas užsienyje. Nuomonė prieš.

Daugelis žinome gražią citatą, kad tėvams vaikai yra kaip iš lanko paleista strėlė – jie kilo iš tėvų, bet šiems nepriklauso. Panašiai piliečiai nepriklauso savo valstybėms. Jie visada rinksis, kur jiems geriau gyventi bei dirbti, ir laikas liautis moralizuoti ir kaltinti juos, kad dirbti pasirenka ne Lietuvoje.

„Vaikai šiaip ar taip varžosi. Kodėl negalima leisti mergaitėms pasidžiaugti grožiu? Juk tai tik žaidimas,“ - sako vaikų grožio konkursų teisintojai. Tačiau visi tie teiginiai yra melagingi ar bent jau slepia dalį tiesos. O dalinės tiesos tokiame amžiuje gali negrįžtamai sužaloti. Tai nėra nekaltas žaidimas. Todėl Prancūzija pasielgė teisingai, inicijuodama vaikų „grožio“ konkursų draudimą. Neseniai mažų mergaičių seksualizavimo klausimas svarstytas ir Europos Parlamente.

 

Galbūt Lietuvos gyventojai nujaučia, kad tikrieji debatai vyksta angliškame, prancūziškame ir vokiškame forumuose, o tikrieji sprendimai gvildenami šiomis kalbomis, todėl net nesivargina diskutuoti lietuvių kalba. Tikėtina, kad kažką panašaus jie mąsto ir apie politikos formavimo procesą apskritai.

Šios savaitės Euroblogo „Už ir prieš“ rubrikoje – diskusija, ar supaprastinti ir palengvinti pilietybės išdavimą visiems. Nuomonė prieš.

Nenorėčiau, kad asmenys, kurių niekaip nepaveiks jų balsavimo pasekmės, spręstų, kiek man reikės mokėti už sveikatos apsaugą. Be to, nemanau, kad porą kartų per metus ekranuose sublyksinti garsi sportininkė yra „vertingesnė“ valstybei nei eilinė imigrantė, kasdien lenkianti nugarą gamykloje ar plušanti universitete, kurią išties veikia mūsų, piliečių, priimami viešieji sprendimai.

Šios savaitės Euroblogo "Už ir prieš" rubrikoje - diskusija apie neapmokamas jaunimo stažuotes.

Nuomonė prieš: Po stažuotojų streiko Briuselyje ir persidirbusio praktikanto mirties JAV pasaulis prisiminė šią itin pažeidžiamą darbuotojų, daugiausia jaunimo, grupę. Įsivaizduokite, jei už visą tą vargą siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje būtų atlyginta tik nemokama kava ir paskubomis suskrebenta rekomendacija...

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!