Ieva

Praeitą savaitę Europos parlamente vyko balsavimas, kurio metu Europos Parlamentas priėmė sprendimą, jau dabar įvardijamą kaip „keliančiu grėsmę Europos Sąjungos aplinkosaugos tikslams“. Europarlamentarai balsavo prieš aplinkos taršos kvotų sistemos pakeitimus, tiksliau – prieš anglies dioksido leidimų, kitaip dar vadinamų taršos kvotomis, pabranginimą.

Nuo 1960-ųjų migracija Europos Sąjungoje patrigubėjo, ir didelė dalis įvairiose srityse kuriamų įstatymų šiuo metu turi arba reaguoti į dėl to pakitusią situaciją šalyse narėse, arba stengtis kai kuriuos pokyčius numatyti iš anksto ir jiems ruoštis kuriant naują politiką.

Praeitą savaitę spaudoje pasirodė pranešimai apie Europos Komisijos tyrimą dėl to, ar Madrido „Real“ futbolo klubui buvo nelegaliai suteikta valstybinė parama.

Praėjusią savaitę Europos Komisija paskelbė 2013 metų Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės, dar vadinamos švieslente (angl. „Innovation Union Scoreboard 2013“), rezultatus, žyminčius geras naujienas Lietuvai. 2012-ais metais šalies inovatyvumo augimas viršijo 5 proc. ir buvo antras visoje Europos Sąjungoje.

Verslo, jo kultūros, pobūdžio ir aplinkos suvokimo kitimas – viena įdomesnių temų pasaulio istorijoje. Tai, ką žmonės mato patraukliausiu ir efektyviausiu būdu dirbti, yra neatsiejama kone visų politinių, makroekonominių ir socialinių procesų dalis, taip pat neišvengiamai susijusi su bendra visuomenės mąstysena.

Šią savaitę pasirodė pranešimai, jog mokslininkai pritaria skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje, tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Nors pirmosios naujienos apie JAV kompanijos „Chevron“ įregistruotą UAB „Chevron Exploration & Production Lietuva“ pasirodė dar praeitų metų balandį, dar prieš Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) paskelbiant skalūnų dujų paieškos ir gavybos konkursą, didesnis sujudimas visuomenėje dėl šio klausimo kilo visai neseniai. 

Nors Svynio Todo kepyklėlės lankytojai ir mėgavosi gardžiais kepiniais, sužinojus jų sudedamąsias dalis apetitas daugeliui būtų dingęs ilgam. Panašiai kurį laiką jautėsi ir dalis Didžiosios Britanijos bei Airijos gyventojų po to, kai sausio viduryje šiose šalyse kilo skandalas dėl vietoje jautienos naudojamos arklienos.

Prieš porą savaičių pasirodė Bloomberg tyrimo rezultatai, skelbiantys, jog Lietuva pagal sąlygų verslui palankumą vienintelė iš Baltijos šalių pakilo į aukštesnę poziciją bei aplenkė Estiją.

Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad užtikrintų savo piliečių saugumą bei gerovę. ES pagrindinių teisių chartijos 1, 10, 21 ir 47 straipsniai užtikrina teisę į žmogaus orumą, minties, sąžinės ir religijos laisvę, nediskriminavimą, veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

Šiuo metu ES galiojanti tabako gaminių direktyva buvo priimta 2001 metais. Kadangi nuo to laiko įvyko nemažai pokyčių vidinėje rinkoje, taip pat moksle bei tarptautinėje aplinkoje, Komisija įvertino direktyvos atnaujinimo poreikį ir 2012 metų gruodžio 19 dieną priėmė pasiūlymą ją persvarstyti. 

Gyvenimui sparčiai persikeliant į internetinę erdvę, paskui juda ir ne pačios maloniausios jo sritys: internetinių nusikaltimų mąstai tolydžio auga, ir kai kurių skaičiavimų duomenimis, tokios nusikalstamos veiklos aukos kasmet patiria iki 290 milijardų eurų nuostolių.

Nors ir Europoje, ir visame pasaulyje mažėja žmonių, savo argumentus paremiančių religinėmis priežastimis, kai kurie įsikeroję stereotipai vis dar sukelia tokį sąmyšį, jog atrodo, kad situacijai pasikeitus iš po visuomenės kojų būtų pamuštas bet koks stabilumo pagrindas.

Dar prieš Kalėdas prasidėjusi istorija apie iškilaus prancūzų aktoriaus Gerard Depardieu išsikraustymą iš Prancūzijos ir net pilietybės atsisakymą iki šiol kursto aistras bei skaldo visuomenę Prancūzijoje. Šis straipsnis – savotiška trečia Manto ir Dalios straipsnių „serija“, kurioje man maga panagrinėti, kokios dar srovės slypi po šia Depardieu istorija, ir ar labiau ironiškai, ar teisingai skamba jo žodžiai „Aš – tikrasis europietis, pasaulio pilietis“.

Po beveik keturis dešimtmečius trukusių pastangų, praeitą savaitę Europos Parlamente pagaliau buvo patvirtinta bendro Europos Sąjungos patento sistema. Tiek ES institucijos, tiek ir dauguma ekspertų tai vertina kaip esminį lūžį ES inovacijų politikoje, kuris bus ypač svarbus mokslinius tyrimus atliekančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms bei mokslo institucijoms.

Prieš porą savaičių aptarusi galimą Katalonijos atskilimą nuo Ispanijos, šią savaitę noriu atkreipti dėmesį į kitą nemalonų, tačiau vis dažniau aptariamą atsiskyrimą, t.y., apie Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos. Jam jau net sugalvotas atskiras terminas – Brixit.

Dar šių metų kovą pasirodė pranešimai apie tai, kad už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Europos Komisijos narė Viviane Reding ruošiasi teikti vadinamosios pozityvios diskriminacijos pobūdžio pasiūlymą: priimti reglamentą, kuris įpareigotų stambias biržose kotiruojamas ES įmones tarp savo nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių turėti ne mažiau nei 40% moterų. 

Kai tarp visų mano matomų Facebook naujienų jau nebebuvo galima nepastebėti staiga padažnėjusių draugų katalonų pasisakymų „Katalonija nėra Ispanija“ tema, tapo aišku – vėl prasideda bruzdesiai dėl nepriklausomybės klausimo.

Man Europa – nuostabiai gražus žemynas visais metų laikais, kaskart atskleidžiantis vis kitą žavią savo pusę. Besistažuojant Europos Parlamente, prieš keletą metų teko žiemoti Briuselyje, ir jis (po Vilniaus, žinoma) turbūt man iki šiol išlikęs kaip „kalėdiškiausias“ Europos miestas.

Šių metų rudenį atliktais vertinimais, Europos Sąjungos automobilių pramonė išgyveno didžiausią nuosmukį per paskutinius 18 metų ir nerodė jokių greitu metu prasidėsiančio atsigavimo ženklų. Kokia yra ES institucijų reakcija?

„Eurobloge“ jau esame šnekėję apie kai kuriose Europos Sąjungos šalyse klestintį ir turizmo sektoriui atsigauti padedantį gastronominį turizmą, kuris Lietuvoje praktiškai dar nėra taikomas. Šįkart apie Europos šalių virtuves bei lietuviškos gastronomijos raidą ir reklamą „Euroblogas“ kalbasi su šios srities ekspertu Ali Gadžijevu, keliose ES šalyse dirbusiu profesionaliu virtuvės šefu. 

Iki naujųjų metų Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime tikimasi priimti galutinį sprendimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos, t.y. ES biudžeto, 2014-2020-tų metų laikotarpiui. Šalių vadovai turėtų nusiteikti porai bemiegių naktų, kadangi kol kas Europos Komisija (EK) ir kai kurios šalys narės turi pakankamai skirtingas vizijas dėl būsimojo biudžeto. Tikėtina, kad kils ginčų ir dėl neseniai pasklidusios idėjos steigti atskirą euro zonos šalių biudžetą.

Šiandien Europos Komisaras Algirdas Šemeta savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė nepritariantis Lietuvos pozicijai dėl euro įvedimo. „Europinė spauda šiandien mirga nuo pranešimų apie tai, kad Latvija ryžtingai sieks euro įvedimo 2014 m. Stebėdamas mūsų politikų pirešrinkiminius debatus, tokio ryžto labai pasigedau. Pozicija, neva, „prisijungsime prie euro zonos, tik kai ten viskas susitvarkys“, mano nuomone, yra labai netoliaregiška“, - rašė A. Šemeta. 

Europos Sąjungai tapus Nobelio taikos premijos laureate, smagu pasidžiaugti ir kitais laimėjimais: praeitą savaitę Frankfurto knygų mugėje Europos Komisija paskelbė 2009-ais metais įsteigtos Europos Sąjungos literatūros premijos laureatus. Šiais metais viena iš dvylikos apdovanotų autorių buvo ir lietuvė Giedra Radvilavičiūtė. Prozininkė bei eseistė nugalėjo su savo esė rinkiniu „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“.

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) Europos Sąjungoje sukuria daugiau nei pusę visos pridėtinės vertės ne finansų ūkio sektoriuje. Per paskutinius penkerius metus MVĮ sukūrė 80 proc. visų naujų darbo vietų Europoje. Be įprastų verslo sričių, paskutiniais metais ypač suaktyvėjo ir investicijos į start-up‘us – verslo idėjas ir nedideles įmones. Kadangi ši veikla dažnai priskiriama vadinamajam rizikos kapitalui, Europos Komisija stengiasi kurti įvairius reikalingus instrumentus, kaip palengvinti investavimą į tokius verslus. Tad šįkart – apie MVĮ skirtą rizikos kapitalą.

Alkoholio bei tabako gaminių prekybos reguliavimas – viena iš tų temų, kurių diskusijos dažnai kunkuliuoja ne tik remiantis aiškiais ir tiksliais argumentais, bet ir emocijomis ar (tariamomis) vertybėmis. Visos ES šalys narės turi savus įstatymus, vienaip ar kitaip ribojančius prekybą šiomis medžiagomis, o vieningo Sąjungos reguliavimo kol kas beveik nėra. Visgi šią savaitę Europos Komisija išsprendė vieną keblią situaciją, į kurią buvo patekę mažieji Lietuvos aludariai.

Nuo mažumės esame mokomi, kad sveikata – didžiausias turtas, o jos tausojimas – investicija, kuri kainuoja tikrai mažiau, nei gydymasis ligos atveju. Idealiu atveju ta pačia logika turėtų remtis ir valstybės, kadangi sveika visuomenė yra visų pirma darbinga, vaisinga ir ekonomiškai produktyvi visuomenė.

Jei patys ir nesate to sakę, tai bent jau girdėję iš ko nors savo aplinkoje – tikrai: neva jau visai negalime žinoti, ką valgome, kas yra sveika, gera, ar bent jau natūralu ir tikra. Na, nustebsite ar ne, tačiau Europos Komisija irgi atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrindama jus, kad jei jau Europoje valgote sūrį, kuris didžiuojasi užrašu parmigiano reggiano, ar padavėjas jums siūlo pasivaišinti šampanu – tai šiuo atveju tikrai nebūsite nuviltas, ir ragausite būtent tikrąjį parmezaną, o gurkšnosite, neabejotinai, šampaną. 

Kaip ir kiekvieną rugsėjį, praeitą savaitę Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso Europos Parlamentui pristatė kalbą apie Europos Sąjungos padėtį. Šie metai buvo sunkūs tiek ES institucijoms, tiek ir šalims narėms, taigi įdomu aptarti ne tik tai, kaip dabartinę situaciją vertina ir kokius būtinus veiksmus siūlo pirmininkas, tačiau ir prisiminti praėjusių metų padėties vertinimą, ir įvertinti pernykščius užmojus jau iš retrospektyvos.

Siekdama kaip galima geriau įgyvendinti augimo strategijoje Europa 2020 užsibrėžtus tikslus bei mažinti nedarbą, Europos Komisija siūlo dar vieną būdą skatinti probleminių amžiaus ar socialinių grupių piliečių įdarbinimą.

Dar rašydama apie Euro 2012 futbolo čempionatą šią vasarą straipsnį pradėjau žodžiais, kad nėra neįprasta sporto renginius vertinti per politinę prizmę. Natūralu, kad panašios mintys kyla ir stebint Londono Olimpiadą. Panašios, tačiau šiuo atveju viskas dar globaliau.

Bet kokie masiniai renginiai neretai vieniems tampa ne ilgai laukta švente, o nusivylimu, kadangi mažiau apdairūs keliautojai arba patenka į sukčių pinkles, arba chaotiškoje aplinkoje negauna tokio aptarnavimo bei sutikimo, kokio tikėjosi. 

Liepos mėnesio pradžioje pasigirdo didesnio visuomenės atgarsio nesulaukusios naujienos apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė patvirtino Žemės Ūkio ministerijos įstatymo projektą, kuris leistų šalyje auginti pluoštines kanapes. Šios naujienos tampa daug įdomesnės žinant, jog šiuo metu Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, visiškai draudžiantį bet kokių kanapių auginimą: ūkininkams bei verslininkams tai užkerta kelią pasinaudoti pakankamai geromis ES sudaromomis galimybėmis. 

Praėjusią savaitę lietuviškoje spaudoje pasirodė ne itin išsamios žinutės apie tai, kad Europos Komisija kaltina tradicinės parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ rengėjus pažeidus Lisabonos sutartį ir paminus nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus. Šias žinias iš Briuselio dar labiau sustiprino visur minimas neva analogiškos airių parodos „Buy Irish“ atvejis, kurį išnagrinėjus, Komisija uždraudė rengti šią parodą dėl įtarimų protekcionizmu. 

Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Loewas, su komanda pradėjęs pasiruošimą rungtynėms su graikais Europos čempionato ketvirtfinalyje, nepasimetė išgirdęs žurnalistų remarką apie Graikijos ir Vokietijos santykių politinį kontekstą ir patikino, kad su Angela Merkel palaiko gerus santykius ir yra sutaręs, jog ji nesikiš į futbolą, o jis – į politiką. 

Užuomina apie problemą, kurią norėčiau aptarti šiame straipsnyje, buvo paminėta likus vienai dienai iki Komisijos komunikato, skirto tai problemai spręsti, pasirodymo. Gegužės 21 dieną, aptariant to paties mėnesio 9 dieną vykusio Europos egzamino rezultatus, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje priėjo prie išvados, kad dalyviai daug geriau išmano Europos Sąjungos istoriją bei institucijas nei realiu laiku aktualius dalykus.

Birželio 9-tą dieną euro zonos finansų ministrai telefoninės konferencijos metu sutarė skirti Ispanijai prašytus 100 milijardų eurų, reikalingų vietinių bankų rekapitalizacijai. Keista, tačiau reakcijos į šią išmoką buvo visai kitokios nei į finansinės paramos skyrimą Graikijai ar net Airijai bei Portugalijai. 

Finansinė krizė ir jos padariniai įnešė daug naujų minčių ir scenarijų į diskusijas apie Europos Sąjungos vystymąsi ir ateitį. Be abejo, daugiausia jų įrodinėjo neišvengiamą euro zonos mažėjimą, griūtį, ar net tokį patį likimą ir pačiai ES. Vis dėlto dar pačioje krizės pradžioje, 2009 metų spalio mėnesį, Europos Komisija patvirtino plėtros strategiją, kuria pabrėžiama plėtros svarba į Vakarų Balkanus.

Kalbant apie didžiausias visuomenės sveikatos grėsmes, tikriausiai pirmieji į galvą ateina tradicinė porelė – alkoholis ir tabakas. Tai, kaip Europos Sąjunga elgiasi pastarojo klausimu, aptarėme praėjusią savaitę, tad dabar, pagal logišką seką, visai įdomu patyrinėti, kaip ES kovoja su žalingais alkoholio poveikiais. Galbūt dėl kultūrinio ir socialinio šių dviejų medžiagų sugretinimo pirmiausia kyla mintis, jog ir veiksmai kovoje prieš juos turėtų būti kažkuo panašūs. Pasirodo, yra visai kitaip – realybėje Europos Sąjunga bendro alkoholio ir visuomenės sambūvio reguliavimo beveik neturi.

Neseniai su draugais dar kartą peržiūrėjome puikų filmą apie tabako industrijos lobizmo subtilybes „Dėkui, kad rūkot!“, ir vėliau plepėdami prisiminėme laikus, kai bet koks išėjimas „pasėdėti“ reikšdavo, kad grįžus drabužius reikės palikti bent jau balkone, jog kambaryje netvyrotų aitrus į juos įsigėręs rūkalų kvapas (čia mane geriau supras, tikriausiai, nerūkantieji). Tikrai, šiandien net nebeįsivaizduoju sėdėjimo kokioje nors kavinėje ar bare, kuriame būtų rūkoma. Rūkymo viešose vietose apribojimai skiriasi ES šalyse, o kiek į šią kovą prieš tabako vartojimą įsitraukia pati ES?

Kalbėti apie valstybes, kuriose vyrauja nedemokratinai režimai, dažnai būna įdomiau: joms gali priskirti daug daugiau įvairių spėlionių, sąmokslo teorijų, galimų veiksmų scenarijų, bet niekad nesužinoti, ar jas valdančių asmenų tolesni žingsniai bus pagrįsti tarptautinėje politikoje suprantama logika ir ar tokios šalys išvis yra pavaldžios nuspėjamiems dėsniams. Lietuva savo pašonėje taip pat turi vieną tokių šalių – Baltarusiją, taigi šiandien siūlau mūsų europietišką požiūrį palyginti su tenykščiu. Mano draugė Natallia iš Minsko Lietuvon su šeima atsikraustė prieš 5 metus, tačiau vis palaikydama ryšį ir grįždama aplankyti ten likusių draugų ir giminių, ji dažnai mane supažindina su situacija iš daug asmeniškesnio požiūrio taško.

Artėjant vasarai rodos, kad visi savo laiką pradeda planuoti daug atsakingiau, ypač dirbantieji – natūralu, juk būtent šiuos mėnesius norime išnaudoti kuo turiningesniam ir įsimintinesniam poilsiui. Europos Sąjunga mums, keliaujantiems, palengvina daug kur: skrendant, riedant traukiniais, ieškant laikinų būstų, pagaliau – išlaikant ne tiek nepagrįstai brangų mobilų ryšį su namais. Bet nemažai romantikų pasiryžta su draugų kompanijomis keliauti ir automobiliais. Tikiu, kad priimant tokį sprendimą jau apskaičiuojamos benzino ir mašinos eksploatacijos išlaidos versus lėktuvų ar kitų bilietų kainos, tačiau patingėjus atidžiau pasiplanuoti maršrutą, kelionė gali kiek pabrangti ir dėl skirtingų ES šalyse taikomų kelių mokesčių.

Vienas iš Europos dienos, kurią minėsime gegužės 9-ą, tikslų – informacijos apie ES skleidimas bei piliečių supažindimas su jos veikla, tikslais bei atstovais. Dėl to šiame straipsnyje siūlau kelias įžvalgas apie tai, kokia gi informacija apie ES yra skleidžiama, kas ją skleidžia, kokį poveikį ji turi visuomenėje.