Regina

Straipsnio pavadinimas Esu Regina Jegorova, maišyto kraujo, nuolat keliaujanti ir vietoj nenustygstanti mergina, be nuolatinės gyvenimo vietos ir žurnalistikos diplomu kišenėje. Pastaruosius dvejus metus gyvenu Gruzijoje. Iš pradžių čia savanoriavau, paskui mokiau vaikus anglų kalbos, dabar vadovauju savo turistiniam hosteliui. Gyvenu ir kaip kempinė sugeriu į save gyvenimą. Tikiu, kad viskas šiame pasaulyje suvokiama per palyginimą.

Autoriaus įrašai

Fejerverkų dūmams išsisklaidžius prisiminkite, kiek pažadų sau esate davę šiems metams. Sveikas gyvenimo būdas, treniruoklių salė, baseinas, atsikratymas nereikalingais kilogramais, bėgiojimas rytais, metimas rūkyti ar gerti, nauji namai, partneris, o gal karjera? Kad ir ką sau esate ryžtingai pažadėję prieš Naujuosius, jiems atėjus entuziazmo dažnai pritrūksta. Kaip galėtume padėti sau laikytis pažadų ir ar apskritai jų reikia?

Prieš keletą gerų dešimtmečių Europos Sąjungos funkcionieriai nutarė, jog šiuolaikiniam žmogui nepakanka vien formaliojo mokslo, nes dauguma universitetinių diplomų vis dar neatspindi taip gyvenime reikalingų įgūdžių. O juk būtent įgūdžiai, o ne sausos teorinės žinios tapo šiandienos pasaulio varikliu.

Kone dešimtmetį aktyviai tranzuojantis Tomas Marcinkevičius teigia, jog tranzavimą reikėtų pripažinti ne tik kaip nuotykį, bet ir kaip dar vieną visiškai įprastą, ekologišką ir socialų judejimo iš A i B būdą. Literatūros ir klajonių mėgėjas, nutranzavęs ne vieną tūkstantį kilometrų, pasakoja apie kelio istorijas, (ne)įdomius vairuotojus, vienatvę, vienišumą ir tranzavimo kultūrą.

Einame su Goša gatve ir nerūpestingai kalbamės apie Dievo buvimą ar nebuvimą, žmogaus egzistencijos paieškas, toleranciją ir pilietinę visuomenę. Pasukę už kampo pradedame kiek ginčytis, balso tonas kiek pakyla. Tačiau Goša sumaniai pakeičia temą, nes mūsų nuomonės kardinaliai skiriasi, ir vėl linksmai šypsausi...

Posovietinė erdvė. Pietų Kaukazas. Gruzija. 2003-ųjų metų Rožių revoliucija... Būtent tuomet Gruzija, seseriškoje Lietuvoje žinoma savo temperamentu, kurortais, kalnais, vynu ir „Borjomi“ mineraliniu vandeniu, pasuko Vakarų link. Būtent tuomet ši valstybė, įsprausta tarp kalnų ir nelabai draugiškų bei galingų kaimynų, per amžius tapusi geopolitine Euroazijos kryžkele, tarė: „Norime prisijungti prie Europos Sąjungos ir NATO“. Bet ar tai iš tikrųjų realu Gruzijai?

„Džiaugiamės, kad aukštojo mokslo studijas tęsite mūsų šalyje. Linkime Jums sėkmės siekiant magistro laipsnio“, - rankose laikau Gruzijos švietimo ir mokslo ministro pasirašytą raštą, kuriame suraitytomis gruziniškomis raidėmis išvedžiotas mano vardas. 

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!