Populiariausi: mėnesio

„Mama, mano sąskaitos numeris – LT76...“ – taip vadinosi tinklaraščio Euroblogas.lt autorės Eglės Raustės straipsnis, kuris buvo skaitytojų labiausiai įvertintas liepos mėnesį.

Nori išbandyti savo karmą? Nekantrauji reinkarnuotis? Aplinkiniai nuolat sako: „Tau trūksta vieno šulo” (nors kai paskutinį kartą skaičiavai, regis, buvo visi)? Jei taip, šios 20 tranzavimo taisyklių, kaip tik tau.

„Food porn” – terminas, kurį 1984 metais pasauliui pristatė Rosalind Coward. Knygos „Moters troškimas” autorė teigia, kad siekis sukurti ir patiekti nepriekaištingą patiekalą yra savo noru atliekamas ir malonumą teikiantis patarnavimas kitiems, o žodžių junginyje „maisto pornografija” atsispindi visi tie aspektai. Mūsų laikais šiuo terminu apibūdinamos „nuodėmės vertų” patiekalų nuotraukos, viešinamos „Facebook”, „Instagram”, „Twitter” ir kituose socialiniuose tinkluose.

Nepaisant Holivudo pastangų įrodyti, kad keliavimas autostopu baigiasi mažų mažiausiai brutalia mirtimi, ši keliavimo forma išlieka populiari. Ypač populiari Europoje, kur kelių yra daug, o civilizacija apsupusi mus saugiu gaubtu.

Camino de Santiago – 800 kilometrų ilgio piligriminis kelias, prasidedantis dar Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, ir besidriekintis per visą Ispaniją. Šią vasarą kartu su savo kelio ir gyvenimo drauge Aiste nusprendėme pamankštinti kojas bei pasinerti į kol kas fiziškai sunkiausią mūsų kelionę.

Norvegija, Kroatija, Turkija – tik kelios šalys, kur pakeleivingomis mašinomis yra tekę keliauti vilniečiui Robertui. Norite įdomesnių vietų? Madeiros, Azorų, Kanarų ir Gvadelupės salos. Dar trūksta egzotikos? Australija, Etiopija, Peru, Kuba… Mažesnės išlaidos nėra vienintelė ar pagrindinė paskata tranzuoti. Laisvė, įvairovė, pasitikėjimas žmonėmis, bendravimas, galimybė praplėsti akiratį, net aplinkosauga, ką jau kalbėti apie tai, kad nereikia ieškoti stotelių ar taikytis prie tvarkaraščių, o pakeliui galima sutikti įdomių žmonių: vienuolį, balandžių augintoją, krišnaistą.

Robinzono Kruzo istorija puikiai žinoma visiems: nuotykių ištroškęs jaunuolis palieka tėvo namus ir išplaukia į nežinomybę, o sudužus laivui atsiduria negyvenamoje saloje. Nežinomų teritorijų tyrinėjimas, ribotų išteklių optimizavimas, būsto bei maisto paieškos ir kova už išlikimą – tai ne tik Robinzono Kruzo, bet ir kone kiekvieno lietuvio, išvykusio studijuoti į užsienį pagal „Erasmus“ mainų programą, patirtis.

Niekada nesitikėjau, kad šiukšlės mane taip džiugins. Negalvokite, kad patamsiais slenku po jas pasiknisti ir paieškoti vertingų daikčiukų. Džiugina ne pačios šiukšlės, o joms skirti spalvoti konteineriai. Vos Lietuvos kiemuose pradėjo dygti teletabius ir ypač jų draugą siurblį Nu Nu primenančios dėžės, plojau katučių – pagaliau galėsime bent truputį pažaisti ekologiją.

Mano pirma pažintis su britišku maistu buvo gana šokiruojanti. „Dešrelės pusryčiams? – bambėjau gerą savaitę. – Kaip galima pasitikėti žmonėmis, kurie pusryčiams valgo dešreles?“ Paskui apsipratau: gal todėl, kad prie tokių pusryčių priklauso ir stambiai tarkuotų bulvių paplotėliai (angl. hash browns). O bulves ir jų valgymą aš suprantu ir pateisinu.

Tema: Maistas
Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!