Populiariausi: visų laikų

Pirmą kartą atvažiavusi į Gruziją buvau nustebusi, kokie dideli jų namai: dviejų-trijų aukštų, su daugybe miegamųjų, dviem terasomis ir erdviais bendraisiais kambariais. Tas pats ir su butais – net sovietmečiu statytuose namuose gruzinai turi didelius butus, o jei tokio nepavykdavo gauti, šeimininkai prasiplėsdavo patys.

„Intymus gyvenimas – ne tėvų namuose. Šios taisyklės laikausi griežtai. Mama mane aprūpina gyvenamąja vieta ir viešnamiu jos namų nepaversiu“, – sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.

Vakaruose jau senokai pastebima tendencija, kai vis daugiau jaunimo neskuba išsikraustyti iš tėvų namų ir vis atidėlioja savo įsiliejimą į suaugusiųjų pasaulį. Linijinis perėjimo į suaugystę modelis (mokyklos baigimas – universitetas – darbas – santuoka)  nebeatitinka šiuolaikinių jaunų žmonių lūkesčių, todėl vis auga amžius, kurio būdami jaunuoliai įžengia į brandą.

40-metis ir dar pas mamą? Jei daugelyje Europos šalių tokio amžiaus žmogus savo atžalas jau veda į mokyklą, Italijoje įprasta pietums valgyti mamos išvirtus spagečius, palikti jai nuvalyti dulkes nuo universiteto baigimo proga gautų niekučių ir sukrauti išskalbti nešvarias kojines. Ilgą laiką italai tokius įpročius aiškino tradicijomis, bet pastaraisiais metais net jau išsikrausčiusius žmones pas gimdytojus pargena ekonomikos krizė.

Turizmas ir tyla – tarsi dvi priešingybės. Kiek pasigilinus į turizmo konceptą: jo tikslas pritraukti kiek įmanoma daugiau žmonių į tam tikrą vietą, palinksminti juos ir vėl išsiųsti namo, o tyla būtent asocijuojasi su vienatve, nuošalumu. Tai kaipgi šie konceptai galėtų egzistuoti drauge?

Makiažas ryškus, o pokalbiai paviršutiniški. Jai tai – žaidimas ir neatsiejama darbo dalis, jam – galimybių kupinas pasaulis, kur negresia būti atstumtam. Konsumacija yra paslauga, kuria patarnaujama klientui, ypač populiari Japonijoje. Pareigos – šnekinti, išklausyti, sakyti vyrui komplimentus, šypsotis, juoktis iš kliento juokelių, pridegti cigaretę, įpilti gėrimų, lydėti klientą į tualetą ir laukti jo sugrįžtančio, o kartais tik pritariamai linkčioti galva.

Visada po du vaikštantys lėktuvų pilotai tamsiai mėlynomis uniformomis su auksinėmis sagomis atrodo lyg nužengę iš filmavimo aikštelės. Gal todėl, kad dažniau matome filmuose nei realybėje. Jie dirba vaikystės laikų svajonių darbą. Svajonės nesikeičia, tik užaugę kitaip dėliojame akcentus. Jei vaikystėje žavėjo galimybė pakilti į dangų, dabar turėtų žavėti pilotų atlyginimas.

Populiari ir lengva studijuoti ar nelabai prestižinė, užtat garantuojanti darbo vietą ir neblogą atlyginimą? Tokią dilemą turėtų spręsti abiturientai, nenorintys po studijų keliauti į darbo biržą. Jei dar svajoja apie darbą užsienyje, laimėti tikrai turėtų pastarasis pasirinkimas. Štai Vokietijoje labiausiai reikia ne vadybininkų, ekonomistų ar teisininkų, o… paprastų darbininkų: santechnikų ir dailidžių.

Svarbiausia pastarųjų dienų naujiena Europoje - teroristiniai išpuoliai Paryžiuje, apie kuriuos prieš savaitę rašė Eglė. Po to sekė iš viso pasaulio plūstantys užuojautos žodžiai nukentėjusiems, eisenos Prancūzijos miestuose ir žyme #JeSuisCharlie papuoštos interneto piliečių deklaracijos. O vėliau įvyko neįtikėtinai greita ir stipri visuomenės poliarizacija. Atsiskyrėme greičiau nei Berlynas 1961-aisiais ir atotrūkis tik gilėja.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!