Populiariausi: visų laikų

Europos Sąjunga trečiadienį priėmė galutinį sprendimą leisti Lietuvai tapti 19 euro zonos nare. Šia proga norisi pasidžiaugti, kad skaitomiausias tinklaraščio Euroblogas.lt tekstas birželį buvo apie eurą.

Rytą ir vakare metro ir gatvėje reikia prasprūsti pro „chugerius“ (nuo angl. charity muggers). Lietuviškai juos pavadinčiau „gailiaplėšiais“. Jie stabdo mane gatvėje girdami mano pėdkelnes ar malonų veidą ir nori sekundės, minutės ar penkių mano laiko.

„Tai yra kruizinis laivas, kuriame gyvena 400 žmonių, daugiau kaip 40 skirtingų tautų... Aš laivą vadindavau trijų žvaigždučių viešbučiu: maistas yra įskaičiuotas į mokestį. Susimoki „crew fee“ ir tau nieko daugiau nebereikia daryti, nes viskuo aprūpinama laive: turi pastogę, turi maistą“, – gyvenimo laive–ligoninėje kasdienybę pasakoja 33 metų gydytoja–odontologė Dangyra Briedaitytė.

Žinot, kaip būna – vasara, karšta taip, kad sėdėdamas prie kompiuterio darbe jautiesi kaip suktumeisi mikrobangų krosnelėje. Ir galva sukasi, ir kompas sukasi, tik mintys nesisuka, nors tu ką. Ir kolegos visi – kaip musės po dujų atakos – nėra nei su kuo pasikalbėti, nei padūsauti dėl turkiškos kaitros prie vandens aparato. Nebent iš virtuvės pasiekia kokio pažengusio snobo aimana, kad sušiai vėl šilti į kontorą atvažiavo, arba ledukai „šaltai lattei vėl baigėsi“.

Gali būti, kad esame istorinio įvykio liudininkai, nors daugelis iš mūsų to dar nesupranta.

Šiukšlių rūšiavimas daugumai lietuvių – labiau mados nei rimto požiūrio reikalas. Nors Europos Sąjungos (ES) gyventojai jau seniai rūšiuoja šiukšles, Lietuvoje dar ne taip dažnai sutiksi lietuvį, skirstantį atliekas į specialias talpas. Šalyje vis dar gausu sąvartynų, aplinkinius nuodijančių naftos produktais ir dujomis – gaišinančių gyvūniją.

Niekada nesitikėjau, kad šiukšlės mane taip džiugins. Negalvokite, kad patamsiais slenku po jas pasiknisti ir paieškoti vertingų daikčiukų. Džiugina ne pačios šiukšlės, o joms skirti spalvoti konteineriai. Vos Lietuvos kiemuose pradėjo dygti teletabius ir ypač jų draugą siurblį Nu Nu primenančios dėžės, plojau katučių – pagaliau galėsime bent truputį pažaisti ekologiją.

„Studentai remia studentus“, – taip apie užsienio studentų rėmimo „Copernicus“ programą Vokietijoje pasakoja patys programos atstovai. Be savanorių stipendija neturi jokių kitų kuratorių ar užtarėjų valstybinėse įstaigose. Bet jų patirtis rodo – puikioms studijų ir gyvenimo sąlygoms sukurti nereikia didelių pinigų ir administracinės pagalbos. Tereikia entuziazmo ir solidarumo.

Viename vakarėlyje Tailande susipažinau su ne vienerius metus čia besilankančiu estu ir pokalbiui kažkaip pakrypus amžiaus tema, buvau įkalbėta spėti. Prisipažinsiu, jog ir pati mėgstu būtent šitaip atsakyti į „o kiek tau metų?“ klausimą, bet taip toli nuo teisingo atsakymo savo pačios spėjimu dar nebuvau buvusi: suklydau bene 15 metų.

Rodyti daugiau

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!