Savaitės temos

Europos Sąjunga vakar, šiandien ir rytoj

2012-05-07

Naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas Francois Hollande įneš naujovių, rodos, ne tik į šios šalies, bet ir visos Europos Sąjungos gyvenimą: dar iki rinkimų būsimasis prezidentas kritikavo Europos lyderių vykdomą griežtą taupymo politiką ir siūlė ieškoti alternatyvų. Bet ar pokyčiai bus naudingi? Ar Europos Sąjunga kada nors vėl primins kažkada sukurtą Europos idealą? Šios savaitės Eurobloge - Europos Sąjunga vakar, šiandien ir rytoj.     

Kas būtų nutikę, jei lietuviai būtų pasielgę taip, kaip kadaise pasielgė norvegai, kurie referendume pareiškė nenorintys, kad jų šalis taptų viena iš Europos Sąjungos valstybių? 

Pastarąjį kartą praėjusią savaitę Vidurio Europos universitete apsilankęs jo įkūrėjas milijardierius George‘as Sorosas pasakė man įstrigusią mintį apie idealus, realybę ir skirtumą tarp jų kuriant Europos Sąjungą. Pasak jo, sprendžiant, ar kurti Europos Sąjungą, ji buvo piešiama idealiomis spalvomis, buvo siektina tobulybė. Nors atrodė sunkiai pasiekiama ar net neįgyvendinama, ji buvo įkurta, bet dabar egzistuojanti Europos Sąjunga yra visai ne tas pats dalykas, kuris buvo įsivaizduotas jos kūrėjų. Šių žodžių pastūmėta nutariau peržvelgti, koks Europos idealas buvo įsivaizduojamas iki Europos Sąjungos sukūrimo.

Artėjant vasarai rodos, kad visi savo laiką pradeda planuoti daug atsakingiau, ypač dirbantieji – natūralu, juk būtent šiuos mėnesius norime išnaudoti kuo turiningesniam ir įsimintinesniam poilsiui. Europos Sąjunga mums, keliaujantiems, palengvina daug kur: skrendant, riedant traukiniais, ieškant laikinų būstų, pagaliau – išlaikant ne tiek nepagrįstai brangų mobilų ryšį su namais. Bet nemažai romantikų pasiryžta su draugų kompanijomis keliauti ir automobiliais. Tikiu, kad priimant tokį sprendimą jau apskaičiuojamos benzino ir mašinos eksploatacijos išlaidos versus lėktuvų ar kitų bilietų kainos, tačiau patingėjus atidžiau pasiplanuoti maršrutą, kelionė gali kiek pabrangti ir dėl skirtingų ES šalyse taikomų kelių mokesčių.

Europos valstybėse stiprėja radikalios kairiosios ir dešiniosios jėgos. Ši tendencija yra matoma jau kurį laiką. Įdomu tai, kad politinių diskusijų radikalėjimas vyksta tiek išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse, tiek Europos Sąjungos periferijoje – pietinėse valstybėse bei šalyse, kurios išgyvena perėjimą iš socializmo į rinkos ekonomiką ir demokratinį valdymą. Žinant, kad visuomenės šių trijų tipų šalyse yra labai skirtingos įvairiais atžvilgiais, įdomu kelti klausimą, ar politinį radikalėjimą visų šių trijų tipų šalyse lemia tie patys veiksniai. Pirmiausia, pažiūrėkime į tris skirtingų tipų šalių atvejus.

Net ir tiems, kuriems ES truputį nuobodoka ir neaiški, vertėtų bent viena ausimi ar akimi artimiausią savaitę, o gal ir dvi, pasekti naujienas apie pokyčius po rinkimų Prancūzijoje ir Graikijoje. Nes, gali būti, kad kursą „taupyk-paremk, bėdoje atsidūrusius“ pakeis prancūzai, o graikai mus visus grąžins prie euro zonos likimo klausimo.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!