Romas kalba angliškai? Tai koks jis čigonas?

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-05-31

Jau rizikuoju tam tikrų laikraščių būti pavadinta „sorosologe“, bet kalbėdama apie romų integraciją, kuri praėjusią savaitę buvo viena svarbiausiu Europos Komisijos darbo temų, aš ir vėl pacituosiu milijardierių George‘ą Sorosą, kurio paskaitos klausiau Budapešte prieš kelias savaites.

Praėjusią savaitę priimtoje ataskaitoje Europos Komisija paragino valstybes nares taikyti nacionalines strategijas, kurių tikslas – pagerinti ekonominę ir socialinę 10–12 mln. Europos romų integraciją.

Lietuva savo pasiūlytoje nacionalinėje strategijoje skatina imtis dviejų esminių krypčių: pagerinti romų socialinį statusą ir sukurti sąlygas tarpkultūriniam dialogui. Daugiausiai dėmesio bus skiriama romų išsilavinimui: tyrimai parodė, kad apie 17 procentų romų baigia devynias ar daugiau klasių. Taip pat jų dalyvavimui darbo rinkoje, nes daugiau nei pusė jų neturi darbo. Taip pat į visuomenės tolerancijos romų atžvilgiu didinimą. Už šio nacionalinio plano įgyvendinimą atsakinga Lietuvos Kultūros ministerija.

 

Mokykla vs vedybos

Vienas mano kalbintas Budapešte romas iš Bulgarijos netgi pasvarstė kartu su manimi, kad kartais perdėtas dėmesys ir atskiros programos, išskiriančios kurią nors vieną mažumos grupę, kaip šiuo atveju – EK dėmesys romams, nebūtinai yra toks jau naudingas. Romai ir taip jau išskirti bei atskirti Europoje, tad pakartotinis priminimas apie tai gali tik dar labiau sustiprinti atskirties jausmą iš abiejų – romų ir neromų – pusių.

Bet kokiu atveju, šis vaikinas tvirtino, kad pagrindinis įrankis integruojant romus į visuomenes, kuriose jie gyvena, yra švietimas, švietimas, švietimas. Pasak jo, Europoje romų vaikai dažnai mokosi atskirose mokyklose tik su romais, yra apsupti tik romų kultūros. Esą gana jauname amžiuje jie atsiimami iš mokyklų, ir, ypač mergaitės, tekinami (čia jis pritildė balsą ir sakė nenorįs labai apibendrinti visų romų ir sudaryti įspūdį, kad visi taip daro).

Tais atvejais, kai romų vaikai lanko bendrąsias mokyklas kartu su neromų vaikais, anot jo, pernelyg ankstyvo atsiėmimo iš mokyklos atvejų sparčiai ir pastebimai mažėja. Ten romai susiduria ir su kitomis kultūromis, kurios jiems padaro įtaką. Tad švietimas, švietimas, švietimas ir bendrosiose, o ne atskirose romų mokyklose. (beje, atskira tik romų vaikams skirta klasė buvo kuriama ir Vilniuje).

 

Romai Vilniuje ir Budapešte

Iš vaikystės pamenu, kad būdavau įspėta, jog jeigu romės (tuo metu vadintos čigonėmis) prieis prie manęs kokioje nors Katedros aikštėje, aš jokiais būdais neturiu joms paduoti rankos „išsiburti“, nes taip jos nusegs laikrodį. Būdama vilnietė visada žinojau, kad šalia oro uosto yra romų (irgi vadintų čigonais) taboras, kuriame žemiausiai smukę narkomanai gali įsigyti narkotikų. Net nežinau, iš kur tai žinojau. Tokie stereotipai buvo mano galvoje apie romus.

Prieš kelerius metus atvykau studijuoti į Vengriją. Sakoma, kad vengrai turi daug problemų su romais, labai jų nemėgsta, diskriminuoja, tad tikėjausi susidurti su nemalonia jų atžvilgiu atmosfera čia.

Tačiau Budapešte, atvirkščiai, sutikau daugybę išsilavinusių, angliškai puikiai kalbančių romų. Tai – neatsitiktinai, nes universiteto, kuriame studijuoju, steigėjas G.Sorosas taip pat yra paskyręs nemažai pinigų romų integracijai. Į Budapeštą su „Roma Access“ ir kitų programų pagalba suvažiuoja romai mokytis anglų kalbos, vėliau gali studijuoti kitus dalykus. Jie šiuo metu gyvename tame pačiame devintajame bendrabučio aukšte, kuriame gyvenu aš.

Kaip gimsta stereotipai, kad ir tie apie romes-būrėjas? Jie gimsta pamačius vieną, dažnai kraštutinį, pavyzdį, išgirdus istorijų iš artimųjų ar draugų, perskaičius spaudoje. G.Soroso už jo finansuojamų programų slypinti mintis, kaip jis paaiškino eilinį kartą atvykęs prieš kelias savaites, yra ne stereotipų mažinimas ir tolerancijos didinimas ką nors aiškinant stereotipus turintiems žmonėms.

Esmė – pakeisti patį pavyzdį, nuo kurio stereotipas kyla, sulaužyti stereotipą jo paties šerdyje.

Jeigu, kaip aš pastaruosius kelerius metus, gyveni apsuptas užsienio kalbomis laisvai kalbančių, skoningai apsirengusių, išsilavinusių romų, pradedi abejoti savo supratimu, kas yra romas ir kodėl jis nebe čigonas.

Kuo daugiau tarp mūsų bus išsilavinusių romų, turinčių tokį patį išsilavinimą ir tokius pačius darbus kaip mes, tuo mažiau mes pradėsime apskritai kreipti dėmesį į jų kilmę. Tad romai tebus dar viena tautinė mažuma, kaip ir visos kitos tautinės mažumos, jau ilgą laiką gyvenančios Lietuvoje ir susiliejusios su lietuviais.

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!