Saldi kančia ir išorinė idilė tarp ES ir Rusijos

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-06-07

Labai įdomu stebėti Europos Sąjungos ir Rusijos santykius – tokia saldi kančia. Abi pusės neturi kur dėtis: tautiečių nesusirinksi ir neiškeliausi su visa sostine į kitą žemyną, be to, abi viena nuo kitos priklausomos. Europai reikia rusiškų dujų, Rusijai reikia pajamų už dujas ir kitas prekes (juk ES yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė).

Tarsi pusę amžiaus susituokusi pora, teturinti vieną butą, kurį reikia dalytis, Rusija ir Europos Sąjunga, regis, pavargo nuo vis įsiplieskiančių barnių ir mėgina apeiti „aštrias“ temas, nors kartais neatsispiria norui įgelti į skaudžias vietas (kurios iki gyvo kaulo pažįstamos). Tačiau jeigu pora pasirodo viešumoje, ji žingsniuoja išdidžiai įsikibusi viena kitai į parankę ir rodo, koks supratimas ir ramybė tvyro tarp jų.

Rusija nebuvo visiškai „ištikima“, radusi naują jos dujų ir prekių gerbėją – Kiniją ar Indiją, bet juk su Europos Sąjunga santykiai jau tokie nusistovėję ir įprasti, taisyklės žinomos, tradicijos sukurtos, o senas arklys vagos negadina.

Taip norisi įsivaizduoti ES ir Rusijos santykius, skaitant naujienas apie ES ir Rusiją, tarkime, apie birželio 4–5 dieną įvykusį ES ir Rusijos valdžios suvažiavimą.

 

Rodė harmoniją

Pasak portalo dw.de, štai pirmadienio susitikimas tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir ES vadovu „skirtas parodyti tarpusavyje tvyrančią harmoniją“, kuriame buvo vengiama kontraversiškų temų, tokių kaip Sirija, ir verčiau kalbėta apie Briuselio ir Maskvos ryšius.

Oficiali žinia, kurią turėjo pasiųsti suvažiavimas, buvo tai, kad „ryšiai tarp Briuselio ir Maskvos labai geri, o ateityje galėtų dar labiau pagerėti“.

Pabrėžta, kad ES yra pagrindinė Rusijos prekybos partnerė, todėl sukuria apie pusę visos Rusijos užsienio prekybos. Buvo džiaugiamasi, kad Rusija jungiasi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), giriama 2010 metų iniciatyva „Partnerystė vardan modernizacijos“ ir besitęsiančios kalbos apie vizų režimo lengvinimą.

Tačiau taip ir liko nekalbėta apie Rusiją erzinantį planuojamą priešraketinį skydą Europoje ar draudimą įvežti mėsą iš ES į Rusiją. Pasak portalo, nekalbėta ir apie nesenus parlamento bei prezidento rinkimus Rusijoje, kuriuos anksčiau ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) kritikavo už Kremliaus manipuliacijas.

Prieš suvažiavimą Rusijos žmogaus teisių gynėjai prašė svečių iš Briuselio į temų sąrašą įtraukti žmogaus teisių apsaugą, Maskvos planus palengvinti žmonių suėmimo vykstant demonstracijoms tvarką, pankroko grupės „Pussy Riot“ suėmimą ir homoseksualus kritikuojančius įstatymus. Deja, oficialiuose forumuose ir tai liko nutylėta.

Netgi V. Putino baigiamieji forumo Sankt Peterburge žodžiai apie tai, kad „mes vieni kitų klausome ir suprantame vieni kitus“, primena santykių psichologo patarimus „išklausykite vienas kitą“.

 

Pasvarstymai apie emocijas

Iš pradžių, vos pradėjus keliauti į užsienį, o dėl mokslo ar darbo reikalų susidurti su vakariečiais, jų pragmatiškas požiūris į Rusiją piktindavo, būdavo sunku jį suprasti. Kaip jie gali taip ramiai apie ją kalbėti, kai mes ką tik išlindome iš pusę amžiaus trukusios okupacijos. Jie sakydavo, kad Rusija tiekia dujas Europai daugiau nei 50 metų „be rimtų nutrūkimų“, todėl yra patikimas partneris, o aš, savo ruožtu, prisimindavau Rusijos dujų blokadą prieš Lietuvą, kai atgavome nepriklausomybę. Atrodė, kad kalbame skirtingomis kalbomis ir nėra būdo vieniems kitus suprasti.

Kai kurie iš „vakariečių“ pareiškimų, žinoma, man visada atrodys nepriimtini, pavyzdžiui, neoficialus vieno vakarų diplomato Vilniuje komentaras, kad Lietuva turėtų būti dėkinga, jog Sovietų Sąjunga ją industrializavo. Tačiau, metams bėgant, pradėjau manyti, kad ir kaip bebūtų sunku, stengtis sumažinti emocijų ir abipusių kaltinimų kiekį kalbant apie reikalus yra naudinga: būtina nevengti kalbėti apie skaudžius reikalus, bet daryti tai ramiai ir apgalvotai – kaip kad ES ir Rusijos suvažiavime bent jau išoriškai demonstruojant partnerystę. Kita vertus, kalbėti apie skaudžius dalykus ES šiame suvažiavime, regis, nesugebėjo.

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!