Švietimas ir inovacijos – verslo atsakymas Europos ekonominėms problemoms

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-06-04

Nesunku pastebėti, kad pastaruoju metu apie euro zonos ir apskritai apie Europos Sąjungos, kaip ekonominio subjekto ateitį, kalbama labai politizuotai. Taip yra dėl to, kad pagrindiniai diskusijos dalyviai, kurių argumentai kažkodėl žiniasklaidos nušviečiami geriausiai, yra politikai. Tačiau būtina prisiminti, kad pagrindiniai vieningos rinkos dalyviai yra įmonės. Būtent įmonių vadovai ir vadybininkai kas dieną susiduria su tuo, kas iš tikrųjų vyksta ES rinkoje. Būtent įmonės perka, gamina ir parduoda prekes bei paslaugas, samdo ir atleidžia darbuotojus, keičia valiutą, skolinasi iš bankų, bankrutuoja ir yra likviduojamos. Būtent verslas yra tikrasis ekonomikos variklis ir tik atgijęs verslo sektorius sugebės ištraukti ES ir valstybių narių ekonomikas iš liūdnos padėties, kurioje esame šiandien. Galbūt tokiu atveju reikėtų pasiklausyti, ką verslas mano apie šiandieninę padėtį ir kokių strategijų siūlo imtis norint iš jos išeiti? Mano nuomone, nuo to ir reikėtų pradėti. Ir šią savaitę tam yra puiki proga.

Gegužės 31 dieną Briuselyje buvo pristatyta įtakingų studijų centrų INSEAD ir Booz & Company parengta svarbiausių pasaulio tarptautinių korporacijų apklausa. Pristatymą sekė lyderiaujančių firmų atstovų diskusija. Labiausiai šiame straipsnyje mane dominančios temos, kurias palietė minėta studija – bendros įžvalgos apie ES kaip ekonominio subjekto ateitį bei ES konkurencingumą pasaulyje. Studija dar kartą susilaukė keistai mažo žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šiuo straipsniu tą dėmesį pasistengsiu bent minimaliai padidinti.

 

Esminis verslo pasiūlymas – investicijos į žmones

Viena iš pirmųjų verslininkų siūlomų strategijų, kuri leistų panaudoti visą turimą ES potencialą, yra darbo rinkos išplėtimas ir patobulinimas. Tam, žinoma, yra daugybė galimų kelių, tačiau, visų pirma, to siekiant reikėtų pagaliau suderinti skirtingus ES šalių požiūrius į darbo rinką ir prieiti kompromisų vieningos pensijų sistemos, socialinės apsaugos bei migracijos klausimais. Taip būtų sukurta palankiausia erdvė žmogiškojo kapitalo judėjimui ES viduje į tas vietas, kur jis yra reikalingiausias.

Žinoma, net ir geriausios paskatos judėti rinkos viduje neduos ekonominių vaisių, jei žmonės neturės tų įgūdžių, kurie yra reikalingi rinkai. Deja, šiuo metu daugelis šaltinių rodo, kad ES žmonės, nors yra pakankamai išsilavinę, neturi įgūdžių, kurių reikia verslui. Europoje vykdomi tyrimai ir šiame straipsnyje apžvelgiamoje apklausoje yra matomi kaip atitrūkę nuo verslo poreikių. Europoje išsilavinimą įgiję vadybininkai yra matomi kaip eurocentriški, turintys nepakankamai žinių apie verslą kylančiose pasaulio ekonomikose, negebantys dirbti multikultūrinėse komandose.

Kaip žinia, švietimo politika yra atskirų ES valstybių narių individuali atsakomybė. Nepaisant to, ES vaidina labai svarbų šias šalių politikas paremiantį vaidmenį. Iš esmės, ES atliekamos funkcijos labai prisideda prie tokios darbo jėgos, kurios reikia verslui, ugdymo. Tai daugiausiai yra daroma skatinant šalių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, kuriant bendras tarptautines studijų programas, skatinant studentų mobilumą, jų tinklų kūrimąsi bei kalbų mokymąsi. Tokia ES veikla turėtų būti toliau plečiama, norint skatinti ES ekonomikos augimą. Labai gera žinia yra tai, kad pasaulio verslo lyderiai mato ES suteikiamo išsilavinimo tobulėjimą. Aštuoni iš dešimties tokių lyderių mano, kad europietiško išsilavinimo atitikimas verslo poreikiams stipriai pagerės iki 2030 metų; 70 procentų iš jų tiki, kad iki šios datos visiškai išnyks atotrūkis tarp Vakarų ir Rytų Europoje teikiamo išsilavinimo; daugiau nei 50 procentų mano, kad iki 2030-ųjų Europoje veiks daugiau universitetų, patenkančių tarp šimto geriausių pasaulyje, nei jų yra dabar. Žodžiu, švietimo padėtis ES, atrodo, gerėja. Bet kokiu atveju, visų Europos šalių sprendimų priėmėjai turi švietimą matyti kaip vieną prioritetinių sričių.

 

Švietimo negana

Vertingos idėjos bei geri įgūdžiai, deja, nesukuria ekonominio augimo savaime. ES valstybėms būtina sukurti sistemą, kuri gebėtų idėjas paversti inovacijomis, o inovacijas – prekėmis ir paslaugomis, kurias Europos gyventojai norėtų įsigyti. Įdomu tai, kad kai kurios ES šalys sukuria daugiau inovacijų nei JAV. Pagrindinė ES problema – negebėjimas įgyvendinti savo sugalvotų idėjų.

Šioje srityje pasaulio verslo lyderiai nestokoja labai aiškių ir įgyvendinamų patarimų ES sprendimų priėmėjams. Vieninga ES patentų sistema; Europos tyrimų centrų sujungimas į vieningą ES tyrimų centrų tinklą; palengvintas priėjimas prie finansinės paramos smulkaus ir vidutinio dydžio verslo įmonėms, kurios dažniausiai yra kūrybingesnės ir inovatyvesnės nei didelės korporacijos; didesnis atvirumas talentams iš viso pasaulio – tai yra konkretūs, įgyvendinami veiksmai, kurių ES privalės imtis, jeigu norės sukurti patvarų ekonominį augimą ir padidinti savo konkurencingumą pasaulyje. Prie šių pasiūlymų dar pridėčiau apklausoje nepaminėtą, tačiau labai Europoje trūkstamą dalyką – aktyvų rizikos kapitalą. Būtina skatinti rizikos kapitalo fondų kūrimąsi. Tokių fondų reikšmė ekonomikai ateityje tik augs.

Atrodo, kad verslo atstovų siūlomas receptas aiškus. Pirma, reikia verslo poreikius atitinkančios švietimo sistemos, t.y. tokios, kuri gebėtų kurti inovacijas. Antra, būtina gebėti idėjas paversti prekėmis ir paslaugomis. Straipsnyje minėti verslo lyderių siūlomi veiksmai neabejotinai padėtų eiti šiuo keliu.

Didžiausia kliūtis verslo lyderių patarimams – politiniai nesutarimai, besiskiriančios šalių idėjos. Šių dienų ES yra ta erdvė, kurioje geriausiai matoma kova tarp politinės ir ekonominės sričių. Deja (o gal gerai?), atrodo, kad kol kas politikos sritis laimi.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!