Žalios dujos – ne vanduo

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-06-05

Perskaičiusi naujienas, kad vieno ES dokumento juodraštyje gamtinės dujos yra prilyginamos atsinaujinančiai energijai ir todėl dujų pramonės plėtrai gali būti paskirti milijardai ES eurų iš ES fondų, prisiminiau populiarią dainelę „Žalias vynas – ne vanduo, o studentas – ne piemuo“. Dujos (bent jau kai kurių ES narių bei Briuselio viršūnėlių akyse tampa nebe iškastiniu kuru) ir ne seniai įsitvirtinusiomis technologijomis, tad šiai pramonei būtina parama.

 

Gavo dokumentą

Praėjusią savaitę dienraštis „The Guardian” išspausdino straipsnį šokiruojančia antrašte, kad dujos ES nuo šiol laikomos žaliąja energija. Antraštė išgąsdino, pamaniau, kad ES taryba ar Parlamentas priėmė oficialius sprendimus, kuriais dujos priskiriamos žaliosios energijos šaltiniams.

Kol kas jokio oficialaus sprendimo priimta nebuvo, bet į „The Guardian“ rankas pateko dokumento juodraštis, kuris rodo, kad didelė dalis milijardinio fondo, skirto atsinaujinančios energijos šaltinių tyrimams ir plėtrai, tokių kaip saulės ir okeano bangų energijai, greičiausiai bus nukreipta ir taip jau tvirtai rinkoje stovinčio iškastinio kuro plėtrai – dujoms.

Pasak dienraščio, tai, kad gamtinės dujos į ES programą buvo įtrauktos į mažo CO2 kiekio energijos šaltinių sąrašą, yra intensyvaus 18 mėnesių trukusios Europos dujų pramonės lobizmo pasekmė. Pasak dienraščio, dujų pramonės atstovai aktyviai mėgina pakeisti supratimą apie dujas, kad jos būtų laikomos pigesne nei tokios atsinaujinančios energijos rūšys kaip saulės ar vėjo energija, alternatyva branduolinei energijai ir angliai.

Dokumente kalbama apie 80 milijardų eurų vertės programą tyrimams ir inovacijoms tarp 2014 ir 2020 metų „Horizon 2020“ , o dėl juodraščio, pasak dienraščio, jau susitarta tarp ES narių. Iš šių 80 milijardų eurų apie 30 milijardų eurų turėtų būti skirta „pagrindiniams visų europiečių nerimą keliantiems dalykams – klimato kaitai, darniajam transportui ir mobilumui, atsinaujinančios energijos įperkamumo didinimui, maisto saugumo užtikrinimui ir populiacijos senėjimo iššūkiams“. Originalus dokumentas buvo pakeistas, ir jame matomos akivaizdžios nuorodos į gamtinių dujų pramonę.

Dienraštis išrašė tiesiogines nuorodas į gamtinių dujų pramonę, be to, visa tyrimų ir plėtros programa, anksčiau numatyta tik atsinaujinančių šaltinių paramai, dabar numatyta ir „efektyvių ir lanksčių iškastinio kuro elektrinėms (įskaitant tas, kurios naudoja gamtines dujas)“.

Kelios citatos: juodraštyje rašoma, kad pernai publikuotose ES gairėse „matoma, kad dujos, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, gal prisidėti prie energijos sistemos transformacijos“.

„Kad būtų pasiekti šie ambicingi tikslai sumažinti CO2 išmetimą, didelės investicijos turi būti padarytos efektyvių, saugių ir patikimų į aplinką išskiriančias mažai anglies dvideginio technologijų, įskaitant gamtines dujas, ir paslaugų tyrimams, plėtrai, demonstracijai ir įvedimui į rinką“.

Šios ir kitos nuorodos į dujas, kurias galite paskaityti „The Guardian“ straipsnyje, buvo įterptos į originalų dokumentą, ir, anot dienraščio, nors neįmanoma pasakyti, kurios ES narės paprašė pataisos, šaltiniai Briuselyje teigia, kad tokį dujų pramonės vertinimą palaiko bent keletas ES narių.

 

Brangios dujos skatina atsinaujinančią energiją

Geriausia paskata investuoti į atsinaujinančią energiją yra brangus iškastinis kuras, toks kaip nafta ar dujos. Tačiau šios naujienos apie planus prilyginti dujų sektorių atsinaujinančios energijos sektoriui pasklido tada, kai pasaulis neva ir taip eina dujų aukso amžiaus link, bent jau taip prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra.

Agentūros prognozėmis, vadinamųjų „nekonvencinių dujų“, tokių kaip skalūnų dujų, išgavimas, 2035 metais patrigubės. Tai gali suduoti stiprų smūgį brangesnei atsinaujinančiai energijai, tokiai kaip saulės ar okeano bangų energiją (keli informaciniai filmukai, kas yra bangų bei potvynių ir atoslūgių energija čia ir čia).

Jeigu dėl šitaip išaugusio išgavimo gamtinės dujos pasauliniu mastu žymiai pigs, saulės, bangų ir kitokia atsinaujinanti energija bus santykinai brangesnė nei dujos. Tad paskatų investuoti į atsinaujinančią energiją būtų mažiau: kam leisti pinigus brangesnei energijai, jeigu yra pasiekiama daug pigesnė. Todėl vienintelis investicijų į brangią atsinaujinančią energiją skatinimo būdas būtų subsidijų šiam sektoriui didinimas arba privalomas atsinaujinančiu būdu pagamintos energijos supirkimas. Tokiu būdu dalį investicijų priverstinai apmokėtų vartotojai, pavyzdžiui, kaip kad Lietuvos vartotojai per bendrą elektros tarifą apmoka dalį vadinamųjų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.

Jeigu dujų pramonė šalia to sulauks ir finansinės paramos tyrimams ir plėtrai, brangesnės atsinaujinančios energijos rūšys gali atsidurti nepavydėtinoje konkurencinėje padėtyje.

„The Guardian“ teigia, kad neįmanoma sužinoti, kas „paredagavo“ dokumentą, bet jeigu jis bus priimtas, dujų pramonė galės trintis rankas. Labai panašu, kad be šios pramonės nagų čia neapsieita, ar bent jau ES narių, kurios turi stiprią dujų pramonę (pvz., išgauna dujas). Tokiais atvejais būna labai pikta dėl skaidrumo stokos – juk mes, Europos Sąjungos piliečiai, turime teisę žinoti apie kiekvieno ES mastu įtaką darančio dokumento kilmę, kas ką pasiūlė ir kodėl kažkas buvo vienaip ar kitaip suredaguota.

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!