Keturis su puse trilijonų eurų kainavęs planas

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-06-13

Europos Komisija praėjusį trečiadienį pateikė „ilgai lauktus siūlymus“, kaip ateityje išvengti bankų krizių, sustabdyti beprasidedančias, o jei tai nepavyks, išspręsti. Šie siūlymai signalizuoja, kad didesnės galios bus telkiamos ES lygiu. O tai kartu gali reikšti, kad mažiau jų bankiniame sektoriuje turės atskiros valstybės narės.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso tai pavadino „esminiu žingsniu bankų sąjungos link“. Komisija apskaičiavo, kad nuo 2008 metų spalio iki 2011 metų spalio į bankus buvo įlieta 4,5 trilijono eurų arba 37 procentai Europos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Visas šis gelbėjimas buvo atliktas ES vyriausybių pastangomis ir laikantis nacionalinių įstatymų. Kol kas nėra teisinės sistemos ES lygiu, skirtos valdyti krizes bankų sektoriuje. Pasak Komisijos, tokios sistemos trūkumas karčiai atsirūgo, jeigu bankai, kuriuos reikėjo gelbėti, veikė iš karto keliose ES šalyse. Europos Komisija leidžia suprasti, kad bankai tokios dosnios paramos daugiau gali nebesitikėti.

Nauji pasiūlymai esant krizinei padėčiai suteikia daug teisių viešajam interesui, palyginus su akcininkų ar skolintojų bankams teisėmis. EK siūlo, kad sprendimai ir jų galios būtų suderintos tarp ES šalių, sprendimo planai ir šalių, ir tarptautiniu lygiu paruošti iš anksto.

 

Akcininkų ir kreditorių teisių ribojimas

Siūloma, kad tuo atveju, jei banko finansinė padėtis pablogėtų tiek, kad nieko nebūtų galima padaryti, ypatingos svarbos banko funkcijas būtų galima išgelbėti, o žlungančių bankų restruktūrizavimo ir pertvarkymo išlaidas padengtų ne mokesčių mokėtojai, o banko savininkai ir kreditoriai.

Toks bankų pertvarkymas būtų tais atvejais, kai „prevencinėmis ir ankstyvos intervencijos priemonėmis nepavyksta ištaisyti blogėjančios padėties ir bankas žlunga arba gali žlugti“. Valdžios institucijos tada turėtų nutarti, ar neužkirtus kelio banko žlugimui kyla pavojus „viešajam interesui“.

Jeigu taip, valdžios institucijos turėtų imtis kontroliuoti šią įstaigą ir pradėti ryžtingus pertvarkymo veiksmus.

Suderintomis pertvarkymo priemonėmis ir įgaliojimais bei iš anksto tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu mastu veikiantiems bankams parengtais pertvarkymo planais bus užtikrinta, kad visų valstybių narių valdžios institucijos turėtų bendrą bankų žlugimo valdymo priemonių rinkinį ir veiksmų planą.

EK pasiūlymų aprašymuose yra vienas, mano akimis, labai svarbus sakinys, kad „taikant šias priemones numatomą akcininkų ir kreditorių teisių ribojimą pateisina svarbesnis poreikis apsaugoti finansinį stabilumą, indėlininkus ir mokesčių mokėtojus, be to, yra nustatytos teisių apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad pertvarkymo priemonėmis nebūtų naudojamasi netinkamai“.

O valdžios institucijų įsikišimo mastas tuo didesnis, kuo prastesnė padėtis.

Europos Sąjungos Veikimo Sutartis numato, kad ES turi „išimtinę kompetenciją“ tokiose srityse kaip muitų sąjungos, vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymo, eurą turinčiose narėse pinigų politikos, biologinių jūrų išteklių apsaugos pagal bendrą žuvininkystės politiką ir bendros prekybos politikos.

„Išimtinė kompetencija“ suteikta ES reiškia, kad tik Sąjunga gali priimti teisiškai privalomus aktus, o valstybės narės pačios tai daryti gali tik Sąjungai įgaliojus arba jei to reikia Sąjungos aktams įgyvendinti.

Bankininkystės sistemos nėra tarp išskirtinių ES kompetencijų, bet ES galios bankininkystės sistemoje, regis, telkiamos. Tai – ne pirma ES galių telkimo tendencija, panaši pastebima ir ES energetikos sektoriuje.

 

Per vėlu?

Reuters naujienų agentūra vertina, kad nauji pasiūlymai dėl artimesnės koordinacijos tarp šalių ir daugiau galių priversti obligacijų turėtojus prisiimti nuostolius turbūt įsigalios ne anksčiau kaip 2014 metais, o tai „jau per vėlu Ispanijai, kuri gali būti priversta siekti graikiško stiliaus gelbėjimo, jeigu negalės grąžinti skolų“.

Be to, kaip visada siekiant bendrų ES tikslų įtakos turi ir atskirų narių poreikiai. Pasak naujienų agentūros, Vokietija spyriojasi ir nenori kurti bendros europinės schemos, kurios dėka, vokiečių nuomone, jų šaliai tektų našta apmokėti bankų kitose ES šalyse žlugimą. Didžioji Britanija, savo ruožtu „piktai“ priešinasi Briuselio pastangoms kontroliuoti finansų sektorių, kuris sukuria beveik dešimtadalį Didžiosios Britanijos ekonomikos. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!