Pasvarstymai apie Europos politinės sąjungos galimybę

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-06-11

„Labiausiai mums reikia politinės sąjungos. Tai reiškia, kad mes palaipsniui turime perduoti [valstybių] kompetencijas Europai ir suteikti Europai kontrolę.“ Tokius žodžius Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ištarė birželio 7 dieną ARD televizijai duotame interviu. Ji taip pat teigė nemananti, kad tai gali įvykti staiga, vienu ypu. Pavyzdžiui, jau birželio pabaigoje vyksiančiame Europos lyderių susitikime. Tačiau, anot Vokietijos Vyriausybės vadovės, tendencija aiški – Europa juda bendros valstybės kūrimo keliu. Gana keista tai girdėti iš Merkel, kuri dar prieš kelis metus nereiškė didelio tikėjimo tolimesne Europos Sąjungos integracija.

Tačiau tai jau ne pirmas toks Vokietijos vadovės paskutiniu metu išsakytas argumentas. Baltic News Network prieš kurį laiką paskelbėMerkel žodžius, kad maždaug po dvidešimties ar trisdešimties metų atsiras vieningas „Europos departamentas“, kuris veiks kaip ES Vyriausybė. Iki to laiko, anot kanclerės, turėtumėme matyti nuolat stiprėjančią Europos Komisiją, o valstybės narės šiai viršnacionalinei institucijai perduos vis daugiau ir daugiau tradiciškai tautinėms valstybėms priskiriamų funkcijų.

 

Kas yra patvarus pagrindas politinei sąjungai?

Girdint tokias kalbas, kiekvienam žmogui, studijavusiam politikos mokslus ar politinę filosofiją, galvoje galų gale turėtų kilti toks klausimas: kas yra patvarus pagrindas politinei sąjungai? Iš jo seka keli kiti klausimai. Ar mes Europoje tokį pagrindą turime? Ar galime jį sukurti? Kiek laiko toks kūrybos procesas užtruktų?

Mano nuomone, norint atsakyti į iškeltus klausimus, reikėtų išskirti du idealiuosius politinės bendruomenės pagrindų tipus. Pirmąjį tipą aš pavadinčiau emociniu, antrąjį – formaliuoju. Emocinis politinės sąjungos pagrindas, pagal pavadinimą, leidžia numanyti grupės žmonių emocinį prisirišimą prie tam tikrų simbolių. Šis prisirišimas kuria bendrystės jausmą, kuris leidžia ar netgi verčia kurti politinę sąjungą bendrų reikalų tvarkymui. Tokiu pagrindu susikūrė iki šiol patvariausios politinės bendruomenės – tautos. Formalusis politinės bendruomenės pagrindas yra pagrįstas racionaliu grupės žmonių prisirišimu prie tam tikrų simbolių ar vertybių. ES lyderiai šiuo metu būtent bando konstruoti politinę sąjungą naudodamiesi racionaliu prisirišimu prie euro kaip pagrindu politinei vienybei. Tačiau šis kelias yra problemiškas. Galbūt toks formalus politinės sąjungos pagrindas gali būti įmanomas, tačiau labai abejoju, kad jis gali būti patvarus.

 

Kaip atsiranda politinės sąjungos ir ką bando daryti Europa

Kodėl Merkel būtent dabar sugalvojo, kad Europai reikia vieningos valdymo institucijos? Gana paprasta. Dėl ES pietinių valstybių skolų krizės, kuri rimtai kenkia vieningos valiutos ateičiai. Daugelis dabartinės krizės komentatorių (ypač verslininkai, kurie tiesiogiai dalyvauja ES ekonomikoje) supranta, kad vienintelis sprendimas, kuris tikrai padėtų stabilizuoti eurą, yra ES finansų ministerijos sukūrimas. Tai reikštų, kad turėtumėme vieningą biudžetą, kuris būtų panaudotas išlyginti ekonomikos išsivystymo lygiui ES valstybėse, padėti ekonominiuose sunkumuose esančioms valstybėms. Į neturtingesnes šalis būtų investuojama daugiau, o kai jos patirtų ekonomines problemas, pinigai iš bendro biudžeto būtų skirti joms padėti.

Didžiausias tokio požiūrio trūkumas yra tai, kad į problemą žiūrima labai formaliai ir techniškai. O bent kiek atidžiau pažvelgus į istoriją yra gana aišku, kad vyriausybės su finansų ministerijomis atsiranda ne dėl to, kad mažai ką bendro vieniems su kitais turintiems žmonėms prisireikia spręsti iškilusias bendras ekonomines problemas. Vyriausybės atsiranda tada, kai didelės bendruomenės (dažniausia – tautos) nusprendžia kartu tvarkyti bendro gyvenimo reikalus. Paskatos sukurti patvarioms bendroms valdžios institucijoms kyla ne iš formalaus noro išspręsti kažkokius techninius klausimus, o iš bendrystės su kitais žmonėmis jausmo. Taigi būtent bendrystės jausmas yra tai, ko reikia Europai norint toliau vienytis. Politinei sąjungai atsirasti yra būtinas bendrystės jausmas su kitais žmonėmis, gyvenančiais toje pačioje bendruomenėje. Europos problema yra būtent tai, kad mes tokio jausmo neturime. Mano nuomone, bendruomeniškumo jausmas kyla iš bendros istorijos, bendrų patirčių, bendros teritorijos, kurios atskiros vietovės turi reikšmę visiems bendruomenės nariams, bendros kalbos. Nesakau, kad toks bendruomeniškumo pojūtis negalėtų susiformuoti Europoje, tačiau šiandien jis tikrai neegzistuoja. Ir jam atsirasti gali prireikti ne vieno šimto metų.

„Labiausiai mums reikia politinės sąjungos. Tai reiškia, kad mes palaipsniui turime perduoti [valstybių] kompetencijas Europai ir suteikti Europai kontrolę.“ Tokius žodžius Vokietijos Kanclerė Angela Merkel ištarė birželio 7 dieną ARD televizijai duotame interviu. Ji taip pat teigė nemananti, kad tai gali įvykti staiga, vienu ypu. Pavyzdžiui, jau birželio pabaigoje vyksiančiame Europos lyderių susitikime. Tačiau, anot Vokietijos Vyriausybės vadovės, tendencija aiški – Europa juda bendros valstybės kūrimo keliu. Gana keista tai girdėti iš Merkel, kuri dar prieš kelis metus nereiškė didelio tikėjimo tolimesne Europos Sąjungos integracija.

Norint suprasti, kuo skiriasi ES nuo tikros politinės bendruomenės, verta galvoti pavyzdžiais. Sakykime, Lietuva. Savaime suprantama, kad sostinėje Vilniuje, kur yra susikoncentravusios didžiausią pridėtinę vertę sukuriančios ir didžiausius atlyginimus mokančios bendrovės, yra sumokama daugiausia gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau pinigai, sumokami Vilniaus gyventojų, yra panaudojami ne tik vilniečių reikmėms. Ne visi Vilniaus gyventojų sumokėti mokesčiai yra grąžinami į Vilniaus savivaldybės biudžetą. Dalis šių pinigų perskirstoma kitiems regionams ir bendroms valstybės reikmėms. Ir dažniausiai niekam dėl to nekyla klausimo, nes, pavyzdžiui, ukmergiškiai ir vilniečiai yra tos pačios bendruomenės nariai, kurie turi tam tikrą moralinę pareigą siekti kuo geresnio gyvenimo visiems bendruomenės nariams, o ne tik jos dalims. Tuo tarpu vokiečiai tikrai nesijaučia turintys moralinę pareigą siekti kuo geresnio gyvenimo graikams ar portugalams. Ir juos galima suprasti. Politinė bendruomenė tarp graikų ir vokiečių neegzistuoja.

 

Europos Vyriausybės kūrimui reikia europiečių

Merkel nori kurti Europos Vyriausybę. Mano nuomone, yra pradedama ne nuo to galo. Pirmiausia Europai reikia europiečių. Po 1861 metais įvykusio Italijos susivienijimo, šalies intelektualas Massimo d’Azeglio pasakė: „Mes sukūrėm Italiją. Dabar reikia sukurti italus.“ Jiems buvo lengviau, kadangi turėjo bendrų istorinių patirčių bei tą pačią kalbą. Tačiau net ir dabar skirtis ir šioks toks priešiškumas tarp šiaurės ir pietų Italijos yra gerai žinomas. Tuo tarpu ES tenka sunkesnė ir, mano nuomone, kažin ar įmanoma užduotis. Europos šalys turi skirtingas istorijas, kalbas, kultūras. Pagalvokite, ką jums atsakytų prancūzai, jei pasiūlytumėte paskelbti anglų ar vokiečių kalbą oficialia Prancūzijos kalba. Dažniausia pasaulio istorijoje bendros tapatybės atsirasdavo karinių konfliktų metu, kai žmonių grupė įgydavo bendrą priešą. Savaime suprantama, ES tikrai nebandys tapatybės konstruoti tokiu būdu. O kitų būdų sukonstruoti patvariai tapatybei surasti gali būti sunku. Bet viena yra aišku – norint turėti Europos Vyriausybę, Europai reikia europiečių.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!