Savaitės temos

Aktualijos

2012-09-17

Europos Sąjungoje mes - jau aštuoneri metai. Tačiau artėjant rinkimams į lietuvišką Seimą, daugelio partijų programose net nenurodoma jų pozicija ES atžvilgiu, tylima dėl ateities. Kam iš tiesų Lietuvoje rūpi ES ateitis ir kas ją kuria? Ar tikrai ES klausimai mums nesvarbūs? Euroblogo autoriai tai paneigtų, todėl ir šią savaitę tinklaraštyje pateikiamos svarbiausios aktualijos - nuo rinkimų iki Gazpromo tyrimo. 

Jei patys ir nesate to sakę, tai bent jau girdėję iš ko nors savo aplinkoje – tikrai: neva jau visai negalime žinoti, ką valgome, kas yra sveika, gera, ar bent jau natūralu ir tikra. Na, nustebsite ar ne, tačiau Europos Komisija irgi atlieka tam tikrą vaidmenį užtikrindama jus, kad jei jau Europoje valgote sūrį, kuris didžiuojasi užrašu parmigiano reggiano, ar padavėjas jums siūlo pasivaišinti šampanu – tai šiuo atveju tikrai nebūsite nuviltas, ir ragausite būtent tikrąjį parmezaną, o gurkšnosite, neabejotinai, šampaną. 

Pastaruosiu kelis metus yra daug kalbama ir rašoma apie Europos Sąjungos ateitį. Straipsnių šia tema pasiūlą (ir paklausą) neabejotinai labiausiai išaugino euro zonos krizė. Labai įdomu, kad nepaisant to, dauguma komentatorių didžiausias ES integracijos problemas įžvelgia ne ekonominėje, o politinėje plotmėje. Vasaros pradžioje ir pats bandžiau panagrinėti didesnės ES integracijos prielaidas ir kliūtis. Tuomet padariau išvadą, kad pagrindinė kliūtis tolimesnei integracijai yra bendros politinės tapatybės tarp Europos žmonių trūkumas. 

Kaip ir kiekvieną rugsėjį, praeitą savaitę Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso Europos Parlamentui pristatė kalbą apie Europos Sąjungos padėtį. Šie metai buvo sunkūs tiek ES institucijoms, tiek ir šalims narėms, taigi įdomu aptarti ne tik tai, kaip dabartinę situaciją vertina ir kokius būtinus veiksmus siūlo pirmininkas, tačiau ir prisiminti praėjusių metų padėties vertinimą, ir įvertinti pernykščius užmojus jau iš retrospektyvos.

Europos Komisijos tyrimas, ar Rusijos dujų milžinas “Gazprom” nesinaudojo dominuojančia padėtimi Rytų ir Vidurio Europos šalių rinkose, taip pažeidžiant Europos Sąjungos antimonopolines nuostatas, išprovokavo viešų pareiškimų audrą. 

Lietuvos partijos prieš daugiau nei dešimtmetį sutarė, kad narystės ES ir NATO nebus politinių diskusijų dalis – visi jie sutiko, kad Lietuvai būtina integruotis į daugiau ekonominio ir karinio saugumo žadančias organizacijas. Šiandien Europos skolintojai spaudžia šalis vienytis ir artėti prie federacinės valstybės, tačiau bent jau Lietuvos partijoms tai nerūpi – jų programose visas dėmesys – tik vidaus aktualijoms. Kas tuomet sprendžia, kaip mes gyvensime? 

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!