Apie Europos Sąjungą ir kitas imperijas

Autorius: Mantas | 2012-09-20

Pastaruosiu kelis metus yra daug kalbama ir rašoma apie Europos Sąjungos ateitį. Straipsnių šia tema pasiūlą (ir paklausą) neabejotinai labiausiai išaugino euro zonos krizė. Labai įdomu, kad nepaisant to, dauguma komentatorių didžiausias ES integracijos problemas įžvelgia ne ekonominėje, o politinėje plotmėje. Vasaros pradžioje ir pats bandžiau panagrinėti didesnės ES integracijos prielaidas ir kliūtis. Tuomet padariau išvadą, kad pagrindinė kliūtis tolimesnei integracijai yra bendros politinės tapatybės tarp Europos žmonių trūkumas. Iš esmės tokią pačią išvadą daro dauguma ES integracijos komentatorių, kurie, kaip ir aš, į šį fenomeną žiūri šiek tiek skeptiškai.

Kita, dar naujesnė, komentarų apie ES ateitį tendencija – ES lyginimas su žlugusiomis imperijomis. Bene žymiausias šio požiūrio šalininkas yra profesorius Vytautas Radžvilas, kuris dabar jau gana garsiame savo interviu delfi.lt Europos Sąjungą sulygino su Romos imperija ir Sovietų Sąjunga. V. Radžvilo nuomone, ES „kartojamas kelias, kuriuo ėjo sovietai – nutraukiami ryšiai su tradicija, kas realiai reiškia, kad milžiniškas geopolitinis projektas kybo praktiškai tuščioje istorinėje kultūrinėje erdvėje, yra gaminamas iš nieko.“ Nors daugeliu atžvilgiu sutinku su profesoriaus nuogąstavimais (tai galima aiškiai įskaityti mano paties anksčiau minėtame straipsnyje), mano nuomone, ES radikaliai skiriasi nuo V. Radžvilo minimų imperijų tuo, kad suteikia visiems žmonėms laisvę pasirinkti priklausyti sąjungai arba iš jos išeiti. Galbūt ši laisvė rinktis ir bus naujos europietiškos tapatybės susiformavimą paskatinsiantis veiksnys. Juk jeigu ES jos piliečiams pasidarys pakankamai patraukli, galbūt žmonės laisvai apsispręs norį būti europiečiais. Būtent šiuo pasirinkimo laisvės aspektu ES primena kitą „imperiją“, apie kurią V. Radžvilas nekalba. Kai ES dažnai yra lyginama su tokiomis nenusisekusiomis imperijomis, kaip Roma ir Sovietų Sąjunga, siūlau prisiminti, kad ES turi daugybę panašumų su tokia nusisekusia „imperija“, kaip Kanada, ir netgi tolimų panašumų su JAV.

ES ir Kanados panašumai

Nors ES ir Kanados panašumai netapo populiaria tema žiniasklaidoje, universitetų auditorijose Kanada dažnai paminima, kai iškyla klausimas, ar ES yra visiškai unikalus ir precedentų neturintis darinys, ar vis tik kažką primena. Visų pirma, Kanadietiškas federalizmo supratimas yra labai panašus į tai, ką mes Europoje vadiname subsidiarumo principu. Dėl didelio sudedamųjų dalių (valstybių ES ir provincijų Kanadoje) skirtingumo, abi valdymo sistemos yra grįstos didelių galių sutelkimu kuo žemesniame lygmenyje. Taip pat tiek Kanadoje, tiek ES centrinės valdžios galios yra gerokai apribotos ir svarbiausi sprendimai priimami derantis valstybėms ES ir provincijoms Kanadoje.

Kitas ES ir kanados panašumas – tai, ką kai kurie mokslininkai vadina „asimetriniu federalizmu“. Tiek valstybės ES, tiek provincijos Kanadoje stipriai skiriasi populiacijos dydžiu ir tautine sudėtimi. Didžiausia Kanados provincija yra Ontario, kuriame gyvena apie 13 milijonų žmonių. Tuo tarpu mažiausioje provincijoje Niufaundlende gyvena tik šiek tiek daugiau nei 500 tūkstančių gyventojų. Taip pat visi gerai žino prancūziškos Kanados provincijos – Kvebeko – piliečių pomėgį pabrėžti savo tautinį išskirtinumą ir karts nuo karto išbandyti kitų Kanados provincijų kantrybę savo separatistiniais pasiūlymais. Mąstant apie tai, kuri valstybė galėtų būti pavadinta ES Kvebeku, nejučia į galvą ateina Vengrija, tačiau ir ši toli gražu neprilygsta Kvebekui tautiniu radikalumu. Netgi BVP vienam gyventojui tarp Kanados provincijų gana stipriai skiriasi, nors reikia pripažinti, kad Kanadoje pastarasis indikatorius rodo reikšmingai didesnę lygybę tarp sudedamųjų dalių nei ES. Ekonominio išsivystymo atžvilgiu ES sudedamosios dalys (valstybės) yra labiau panašios į JAV valstijas. Neseniai žymus ekonomistas Daniel Gros savo straipsnyje pabrėžė, kad JAV pasižymi tokiais pačiais vidinio ekonominio išsivystymo skirtumais, kaip ir ES. Pavyzdžiui, Airijos ir Ispanijos ekonomikų reakcija į krizę buvo stulbinančiai panaši į, atitinkamai, Nevados ir Kalifornijos reakcijas. Tuo tarpu amerikietišku Graikijos atitikmeniu D. Gros įvardija Puerto Riką. Žodžiu, tiek kultūriniu, tiek ekonominiu atžvilgiu ES valstybės yra skirtingos panašiu mastu, kaip Kanados provincijos ir JAV valstijos.

Verta paminėti dar kelis požymius, kuriais ES ir Kanada yra labai panašios. Vienas iš jų – gerovės valstybės modelis. Tiek ES, tiek Kanadoje socialinio solidarumo idėja yra labai svarbi. Tai lėmė didelės gerovės valstybės susiformavimą abiejose iš jų. Abi turi stiprias socialinio bei sveikatos draudimo sistemas. Kiti panašumai – daugiau simboliniai. Abu lyginami dariniai tarptautinėje bendruomenėje matomi kaip tvarią, aplinką tausojančią ekonomiką remiantys subjektai. Dar viena Kanadą ir ES vienijanti tema – parama žmogaus teisėms bei taikiam konfliktų sprendimui. Dėl šios abiejų darinių nuolat keliamos temos kartais kyla ir požiūris, kad tiek Kanada, tiek ES tarptautinėje politikoje elgiasi netvirtai ir nesugeba įteigti savo požiūrio kitiems ir taip daryti bent kiek svarbesnio poveikio pasaulyje vykstantiems įvykiams.

ES ir Kanados skirtumai

Nors ES ir Kanada turi nemažai panašumų, žinoma, skiriasi daugybe dalykų. Šiame straipsnyje įdomumo dėlei nusprendžiau paminėti būtent tuos skirtumus, kurie ES daro panašesne į valstybę nei Kanadą.

Vienas iš jų – institucionalizacijos laipsnis. Tiesą sakant, daugeliu institucionalizacijos požymių ES yra netgi labiau panaši į valstybę nei Kanada. Galbūt kiek netikėtai, ES Valstybių Narių santykiai yra žymiai labiau formalizuoti nei Kanados provincijų. Taip atsitiko dėl daugumoje ES valstybių vyraujančios civilinės teisės tradicijos, kurioje laikomasi požiūrio, kad visi santykiai turi būti išsamiai reglamentuojami. Tuo tarpu Kanadoje vyrauja žymiai laisvesnis požiūris į provincijų vadovų bendravimą. Susitikimai tarp provincijų ministrų bei premjerų dažnai šaukiami pagal poreikį, kai atsiranda neatidėliotinų klausimų tam tikra tema. Įdomu, kad į daugelį iš jų netgi nėra kviečiami Kanados Vyriausybės atstovai. Tuo tarpu ES Taryba susitikinėja gana griežtai nustatyta tvarka ir sprendimus priiminėja pagal aiškiai apibrėžtas procedūras.

Kitas įdomus Kanados ir ES skirtumas yra tai, kad ES šiuo metu juda didesnės integracijos keliu, kai tuo tarpu Kanadą daugelis politikos mokslų atstovų mato kaip judančią silpnesnės integracijos keliu. Kanadoje šiuo metu provincijoms nacionaliniu pagrindu suteikiamų teisių apimtis vis didėja, kai tuo tarpu ES Valstybės Narės vis daugiau galių perduoda centrui. Galbūt ateityje Kanadą matysime kaip ES atitikmenį, tik judantį kita kryptimi?

Trumpai apibendrinant, niekas nedrįs ginčytis, kad šiuo metu Kanada yra panašesnė į valstybę nei ES. Bet verta užduoti klausimą – ar daug panašesnė? Atrodo, kad esminis ES skirtumas nuo Kanados yra savęs kaip vieningo darinio nesupratimas – politinio identiteto nebuvimas. Jei toks identitetas nesusiformuos, turbūt užbaigsime kaip Romos imperija arba Sovietų Sąjunga. Kitu atveju galbūt ir Profesorius V. Radžvilas pradės ES lyginti ne su Romos imperija ir SSRS, o su Kanada arba JAV.

 

Parengė Mantas Pupinis