J. M. Barroso kalba apie ES padėtį: 2011 ir 2012 metų palyginimas

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-09-19

Kaip ir kiekvieną rugsėjį, praeitą savaitę Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso Europos Parlamentui pristatė kalbą apie Europos Sąjungos padėtį. Šie metai buvo sunkūs tiek ES institucijoms, tiek ir šalims narėms, taigi įdomu aptarti ne tik tai, kaip dabartinę situaciją vertina ir kokius būtinus veiksmus siūlo pirmininkas, tačiau ir prisiminti praėjusių metų padėties vertinimą, ir įvertinti pernykščius užmojus jau iš retrospektyvos.

2011-ieji: stabilumas ir augimas

Pernai, J. M. Barroso sakant savo kalbą Parlamente, apie krizę formuluojamas diskursas ją įvardijo esant „finansine, ekonomine, socialine“, taip pat ir „politinio pasitikėjimo“– neva ES piliečiams kyla abejonių dėl politikų veiksmų teisingumo bei ES išlikimo. Toks jos įvardijimas gerai atspindėjo ir tolesnę kalbos struktūrą – paprastai tariant, Barroso ir šnekėjo apie skirtingas ekonominės ar finansines priemones, kurių tuo metu buvo būtina imtis, ar kurių vykdymo procesas jau buvo pradėtas. Taip pat pabrėžta, jog svarbiausi ES uždaviniai – stabilumas ir augimas.

Natūralu, kad kalbą EK Pirmininkas neišvengiamai turėjo pradėti nuo situacijos Graikijoje, kuriai prieš nepilnus du mėnesius buvo patvirtintas antrojo gelbėjimo paketo reikalingumas. Apdairiai vadindamas Graikijos gelbėjimo procesą „ne sprintu, o maratonu“, Barroso teisingai apsidraudė ilgam laukusiam gelbėjimo procesui. Metai praėjo, sumos augo, tačiau diskusijos tiek dėl Graikijos išstojimo iš euro zonos, tiek ir iš pačios ES tebevyksta.

Kitas kalbos punktas – tą pačią dieną balsavimui pateiktas Komisijos šešių punktų paketas, skirtas ES ekonominio valdymo stiprinimui. Šis penkių reglamentų ir vienos direktyvos rinkinys yra ES fiskalinės drausmės priežiūros variklis, padėjęs pamatus realios fiskalinės sąjungos kūrimui. Šie Komisijos siūlymai suteikė pagrindines gaires tolesnei diskusijai apie Sąjungos ekonominį valdymą ateityje: paketą sudarantys punktai yra pripažįstami kol kas visapusiškiausiu ekonominio valdymo stiprinimo planu nuo pat Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, ir sukūrė sąlygas vertinti šalių narių biudžetines programas dar iki biudžetų patvirtinimo jose.

Nors ir be didelių tolesnių pamąstymų šia tema, Barroso jau 2011-ųjų kalboje užsimena apie galimus ateityje reikalingus ES Sutarties pakeitimus. Vėliau EK Pirmininkas kalba apie finansų sektoriaus reguliavimo kūrimą: metų bėgyje kone ryškiausias įvykis šioje srityje buvo Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos, kitaip dar vadinama fiskalinės drausmės sutartimi, taip pat – finansinių sandorių mokesčio pasiūlymas.

Pradėdamas antrąją kalbos dalį, Barroso pereina prie augimą skatinančių žingsnių: dėmesys skirtas bendrajai rinkai, informacinių technologijų panaudojimui bei inovacijoms, ekologiškos ir tvarios technologijos diegimui ir naudojimui, darbo vietų kūrimui. Ir taip, negalima sakyti, kad Komisija šįmet snaudė – veiksmų imtasi visose išvardytose srityse, ir daugiau.

Tad kur nuvedė šie metai, ir ar/kaip pakito J. M. Barroso kalbos tonas?

2012-ieji: politinis sandoris – valstybių federacija

 Šiųmetė pirmininko kalba neabejotinai buvo kitokia – vien dėl to, kad ja jis pagaliau viešai ir oficialiai išsakė kone visus pastaruosius metus pakitimų ir reformų kurstytas šnekas. Šia kalba Barroso iš esmės pašalino iš tolesnio diskurso klausimą „Kokio tipo darinio link juda Europa?“. „Nebijokime garsiai ištarti: turėsime žengti nacionalinių valstybių federacijos keliu. Mums to reikia. Tai – mūsų politinis horizontas“, - apibendrino diskusijas Barroso.

Savo pristatomą „politinį sandorį“ pirmininkas skirstė į dvi dalis: ekonominę ir politinę sąjungas – taigi, kaip matome, skirtingai nuo praeitų metų, dėmesys jau telkiamas ne vien į ekonomiką, kadangi tam, kad būtų įgyvendintos visos užsibrėžtos reformos, jau reikia ir daugiau politinės valios bei sutarimo. Ekonominės sąjungos poskyryje Barroso pamini ir nemažai praeitų metų kalbos punktų, ypač kalbėdamas apie stabilumo užtikrinimą. Tačiau, be įprastinio inovacijų paminėjimo, daugiau dėmesio skiriama ir neišnaudoto potencialo temai: esą Europa turi būti labiau proaktyvi prekyboje, naujų rinkų atvėrime, paprasti mokesčius įmonėms ir taip daryti jas patrauklesnes investuotojams. Toliau – vėl apie finansinės sistemos stiprinimą bei kovą su nedarbu, taigi matome, jog ekonominės realijos per metus pakito ne daug. Naujausias, ir nemažai atskirai jau nagrinėjamas žingsnis – Europos bankų sąjunga, iš esmės suteikiant Europos Centriniam Bankui ligšiolines nacionalinių bankų teises.

Antroji – politinės sąjungos dalis – jau minėtas federacijos būtinumo patvirtinimas. „Dalies savo suvereniteto perdavimas Europoje reiškia didesnį suverenumą pasaulyje“, - sakė Barroso, pagrįsdamas vieningumo ir integracijos svarbą. Ši kalbos dalis pastebimai stengiasi apeliuoti į jausmus: ES didybės pagrindimą, vertybių ir vienybės reikšmę, o iš konkretesnių dalykų pamini tik Europos mąsto politinių partijų statuso stiprinimo svarbą. Šis žingsnis turėtų gerinti dialogą tarp valdžios ir piliečių – o tai, akivaizdu, turėtų tapti panacėja demokratijos deficito argumento šalininkams.

Ir galiausiai – tai, kas pernai metais buvo paminėta kaip „galbūt būsiant reikalinga“: sutarties keitimas. Tiesą sakant, einama dar toliau, pripažįstant ir taip jau logiškai nuspėjamą faktą, jog sutarties reikės naujos. Atrodo, diskusijos apie daugelį kalboje pasakytų naujienų (?) visus metus sklandė įvairiausio lygio forumuose: tačiau šios mintys įgauna visai kitą statusą, išsakytos vieno iš svarbiausių ES politikų. Man asmeniškai kalba patiko (ar – nešokiravo, nenustebino, nepapiktino...), nes integracija ir federacijos kūrimu tikiu jau kurį laiką. Dargi – ir šio projekto sėkme.

 

Parengė Ieva Kazakevčiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!