Kaip jausimės, kai latviai primins uodegą?

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-01-17

Kai 2010 metais Estija įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD) ir įsivedė eurą, mes, arba bent aš, tarsi labai ir nepurkštavome ir nesijautėme atsiliekantys. Juk estams visada viskas lengviau klojosi, jie labiau susikaupę, užsispyrę, jie išrado „Skype“ ir apskritai, estai jau seniai mums „atsukę užpakalį, nes žiūri tik į Skandinaviją“. Tačiau kas bus, jeigu greičiau už mus tą patį padarys ir latviai, tie, kuriuos kikendami vadiname „zirga galva“. O juk tai mes, stipruoliai ir valingi, nesikreipėme į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir PATYS išsikapstėme iš krizės, kai latviams reikėjo padėti.

Dėmesį į latvių planus ir pastangas atkreipiau spalio mėnesį pabuvusi EK organizuotoje stovykloje „Europos verslo reporteris“, pradėjau sekti šen bei ten pasirodančias žinutes apie tai, kaip sekasi latviams. O sekasi, regis, neblogai.

Šį kartą nediskutuosiu, ar reikia Lietuvai euro, ar ne, diskusijų apie tai buvo ir dar daug bus, aš kol kas euro idėją palaikau. Taigi, ką gi tie mūsų „braliukai“ daro ir ar jie mums nušluostys nosį?

Dirba desantas

Latviai šiuo metu „varo dviem frontais“. Latvija, regis, paleido ministrų ir ambasadorių desantą ir įvairiuose susitikimuose renka paramą iš senesnių OECD narių, kad įstotų į šią organizaciją. Kartu mėgina valdyti ekonomikos laivą, kad pataikytų į Mastrichto kriterijus, kuriuos reikia atitikti siekiant įsivesti eurą 2014 metais, po mažiau nei 12 mėnesių. Į OECD Latvija siekia įstoti dar anksčiau, gal net šių metų gegužės mėnesį, kai panašu, kad OECD planuoja plėtrą ir naujų narių priėmimą.

Šalys nori įstoti į OECD, nes tai – prestižo reikalas, į OECD patenka demokratinės ir išsivysčiusios valstybės, turinčios rinkos ekonomiką. Buvimas OECD nare gali valstybę būti patrauklesnę ir investuotojų akyse, ji gali vadintis „išsivysčiusios ekonomikos“ valstybe. OECD dabar priklauso per 30 šalių.

Naujienų sraute tai vienur, tai kitur sumirga žinutės, kur senesnės OECD narės palaiko Latvijos pasirengimą įstoti į OECD. Birželį Latvija paprašė JAV paramos kandidatuojant į OECD,  rugpjūtį paramą išreiškė Vokietija, rugsėjį Prancūzija,  o lapkritį net Vengrija, kurioje aš šiuo metu gyvenu. Lietuva taip pat, panašu, pajuto benuvažiuojantį traukinį, ir taip pat „išreiškė norą“ įstoti į OECD. Spalį, jau po rinkimų, postą paliekantis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Paryžiuje perdavė laišką nuo pareigas paliekančio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus, su oficialiu prašymu įsijungti į OECD.

Šiame traukinyje jau įsitaisiusi Estija išreiškė paramą mums abiem – ir Latvijai, ir Lietuvai, ir siekiant įsivesti eurą, ir įstoti į OECD.

Euro loterija

Latvija taip pat rimtai ėmėsi ir euro reikalų, ji norėtų tapti 18-ąja euro zonos nare. Europinė spauda primena, kad Latvija buvo pirmoji ES narė, kurią prireikė gelbėti iš 2008 Europą pradėjusios krėsti finansinės krizės. Tačiau dabar ji, regis, atsistojo ant kojų ir kratosi dulkes. Pasak Latvijos premjero, Latvija jau nuo praėjusio rugsėjo atitinka „beveik visus“ euro įvedimo kriterijus. Jau net šį vasarį Latvija ketina kreiptis oficialiai, kad Europos centrinis bankas ir Europos Komisija vertintų jos pasirengimą pereiti prie bendrosios ES valiutos. Jeigu Latvija kreipsis vasarį, ES institucijos jos pasirengimą vertins pagal laikotarpį tarp 2012 metų vasario ir 2013 metų sausio arba 2012 metų kovo ir 2013 metų vasario.

Europos institucijos šalies pasirengimą įsivesti eurą vertina automatiškai kas dvejus metus, rudenį, bet galima kreiptis išankstinio vertinimo. Lietuva buvo kreipusis 2006 metų pavasarį, siekdama eurą įsivesti nuo 2007 metų sausio. Lietuva vertinimo mėnesį, balandį, neatitiko tik infliacijos kriterijaus, mūsų šalies infliacija buvo didesnė už kriterijų tik viena dešimtąja procento. Iš karto 2006 metų gegužę Lietuva tą vieną mėnesį atitiko visus kriterijus, bet jau nebebuvo vertinama. Tad išankstinis kreipimasis yra tarsi loterija. Galima prašauti ir vienu mėnesiu.

Žongliravimas pridėtinės vertės mokesčiu

Iš visų Mastrichto kriterijų, kuriuos šalis turi atitikti siekdama įsivesti eurą, infliacija yra turbūt sunkiausiai valdoma vyriausybės. Vyriausybė gali veikti ir stengtis, bet infliacija kilti toliau. Vis dėlto Latvija 2011 metais vienu procentiniu punktu iki 22 procentų padidino pridėtinės vertės mokestį ir  jį nuo 2012 metų birželio vėl tuo pačiu procentiniu punktu gudriai sumažino. Pridėtinės vertės mokesčio didinimas dažniausiai visada pabrangina prekes, o sumažinimas nebūtinai jas pigina (pardavėjai naudą tiesiog gali pasiimti sau). Latvija taip pat palaipsniui mažina gyventojų pajamų mokestį, kas gali padidinti disponuojamas gyventojų pajamas, bet mažina tik nuo šio sausio (kai sumažinto PVM efektas jau veikia pusę metų). Kaip Latvijai pasisekė matematika ir strategavimas, pamatysime netrukus, kai ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbs sausio, o gal ir vasario, mėnesio infliaciją ES. ES institucijos Latviją dėl žongliravimo su PVM tarifu gali ir pabarti, nes gana akivaizdu, kad tai daroma siekiant atitikti euro įvedimo kriterijus. Kita vertus, jeigu Latvija kriterijus atitiks oficialiai, vargu ar galės labai purkštauti, nes kaip paaiškintų, kodėl eurą kadaise leido įsivesti vienerių metų „euro mokestį“ įsivedusiai Italijai arba biudžeto deficitą „padailinusiai“ Graikijai.

Gali būti ir taip, kad 2014-ais metais Latvija turės ir eurą, ir bus OECD nare. Lietuva, tuo tarpu, daugeliu bruožų ir istorija panaši į savo Baltijos „seses“ Latviją ir Estiją, gali atsidurti mažiau dėkingoje padėtyje, ieškodama investuotojų į savo ekonomiką. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!