Antras žinomiausias Jeanas Claude'as pasaulyje – pirmas išrinktas žemyno vadovas

Spausdinti Autorius: Mantas | 2014-07-16

Gali būti, kad esame istorinio įvykio liudininkai, nors daugelis iš mūsų to dar nesupranta.

Kaip žinome iš istorijos, ne vienas didis vyras ir keletas didžių moterų dėjo pastangas norėdami valdyti visą Europos žemyną. Aleksandras Makedonietis, Romos imperatoriai, Karolis Didysis, Elžbieta I, Liudvikas XIV, Petras I, Napoleonas Bonapartas, Otto von Bismarckas, Adolfas Hitleris. Tai tik keletas žymiausių asmenybių, bandžiusių visų pirma karine jėga ir diplomatinėmis gudrybėmis įgyti teisę vadovauti Europai. Nepavyko.

Atrodo, kad būtent demokratija yra ta valdžios forma, kuri turi potencialo atskiroms asmenybėms suteikti tam tikros apimties įgaliojimus valdyti visos Europos mastu. Jeigu tokį teiginį būtume ištarę aukščiau išvardintų žmonių akivaizdoje, greičiausiai būtume išjuokti. O kai kuriais atvejais pasibaigtų ir blogiau.

Tačiau įvykiai po pastarųjų Europos Parlamento rinkimų gali sukurti taisykles, pagal kurias konkreti asmenybė įgis teisę priimti politinius sprendimus Europos mastu. Šiuo atveju kalbu apie antradienio įvykį – Jeano Claude'o Junckerio paskyrimą Europos Komisijos prezidentu. Abejojate, ar jis kuo nors skiriasi nuo prieš tai buvusių? Skaitykite toliau.

Istorinis prezidentas

Komisijos prezidento pareigas jau ėjo ne vienas. Dar prisimename blankoką José Manuelį Barroso, gal kiek įdomesnį Romano Prodi. Kitus jau spėjome ir pamiršti. Visi jie turėjo tam tikros apimties įgaliojimus, leidžiančius valdyti ES administracinį aparatą. Tačiau J. C. Junckerio situacija yra kitokia ir ji gali sukurti istorinį precedentą.

Europos Parlamentui patvirtinus jo kandidatūrą, J. C. Junckeris tapo IŠRINKTU vadovu. Būtent todėl Didžiosios Britanijos premjeras, pasišventęs kovotojas už tautinių valstybių savarankiškumą Davidas Cameronas taip stipriai bijojo šio fakto. Jis tikriausiai skaitė žymų sociologą Maxą Weberį, kuris legendinėje savo publikacijoje išskyrė tris grynuosius teisės valdyti (vadinamojo legitimumo) šaltinius: teisę, tradiciją ir charizmą.

Iš kur atsiranda teisė valdyti? M. Weberis aiškina: pirma, vadovo išrinkimo procedūras gali nustatyti taisyklės (teisė); antra, egzistuoja būdai, kuriais tradiciškai renkamas vadovas (precedentas); trečia, lyderis dėl savo asmenybės bruožų visus įtikina, kad jis yra tinkamiausias valdyti (charizma).

Jeanas Claude'as Junckeris yra pirmas žmogus, kuris pagal Lisabonos sutarties nustatytas taisykles (siūlant Komisijos prezidentą būtina atsižvelgti į rinkimų rezultatus) būdamas rinkimus laimėjusios Europos liaudies partijos pirmuoju sąrašo numeriu tapo Komisijos prezidentu. Kitaip tariant, po kitų EP rinkimų egzistuos ne tik Lisabonos sutartyje įrašyta taisyklė, tačiau ir precedentas Komisijos aukščiausią ES postą skirti laimėjusios partijos kandidatui. Kitus rinkimus laimėjusios partijos lyderis galės pasakyti: aš turiu teisę vadovauti Europos Sąjungai! Dėl to Europos Parlamentui J. C. Junckerį patvirtinus prezidentu tarp iškilių politikų ypač išaugs noras vesti europines partijas į būsimus rinkimus. Davidas Cameronas tai suprato ir kaip pasišventęs tautinių valstybių gerbėjas to labai bijojo.

Kas tas J. C. Junckeris?

Antras populiariausias Jeanas Claude'as „Google“ paieškoje (po Van Damme'o) gimė ir užaugo Liuksemburge. Nors studijavo teisę, teisininku taip niekada ir nedirbo. Jau būdamas trisdešimties pasinėrė į politiką ir ten pasiliko. Padarė stulbinančią politinę karjerą: pradėjo kaip tarnautojas Liuksemburgo parlamente, tačiau buvo greitai pastebėtas ir netrukus tapo socialinių reikalų ir darbo ministru; po to greitai pakeitė pareigas į finansų ministro, kuriuo išbuvo dvidešimt metų; tada dar aštuoniolika metelių pasėdėjo ir premjero kėdėje (tokiose pareigose išsilaikė ilgiausiai iš visų Europos premjerų).

ES lygmeniu J. C. Junckeris geriausiai žinomas kaip ilgametis Eurogrupės vadovas. Eurogrupė yra įtakinga euro zonos finansų ministrus vienijanti institucija, priimanti esminius sprendimus, lemiančius euro valiutos patikimumą, o per tai ir visos ES ekonomikos tvirtumą. Būtent J. C. Junckeris buvo tas žmogus, kuris įdėjo daugiausiai pastangų, kad euras išgyventų ekonominę ir finansų krizę. Ir tai tikrai nebuvo lengva. ES aktualijas nuolat sekantys žmonės turėtų gerai prisiminti, kad euro valiutai netgi buvo prognozuojamas žlugimas.

Turint omenyje tai, kad ES ekonomika vis dar šlubuoja, jos priešakyje turėti tokį žmogų kaip J. C. Junckeris bus didelė prabanga. Tai greičiausiai yra viena iš priežasčių, kodėl galingiausia Europos lyderė Angela Merkel nuo pat pradžių rėmė jo kandidatūrą. Taigi, rūpinimasis ES ekonomika yra tema, vienijanti visą jo politinę programą. Kaip penkis esminius savo politinius prioritetus jis nurodo siekius kovoti su nedarbu, sukurti vieningą ES energetikos rinką, pasirašyti laisvos prekybos sutartį su JAV, galutinai stabilizuoti euro valiutą bei (!) „surasti atsakymą britų problemoms“. Pastarasis prioritetas yra vienintelis, neturintis tiesioginio ryšio su ekonomika. D. Cameronas turėtų jaustis svarbus.

Liuksemburgiečio problemos

Nepaisant stulbinančios J. C. Junckerio politinės patirties, puikaus ekonominių klausimų išmanymo bei visuotinai pripažinto gebėjimo eiti į kompromisus, kelios esminės problemos jam neleis lengvai ir be įtampos bendrauti su visais Europos šalių lyderiais ir įtikinti juos savo gebėjimu vadovauti Europos Komisijai.

Esu tikras, kad pagrindinė J. C. Junckeriui pagalius į ratus kišanti savybė yra visuotinis tikėjimas, kad jis yra eurofederalistas. Kitaip sakant, per savo veiklą ES lygmenyje jis sugebėjo visus įtikinti savo noru ES paversti Jungtinėmis Europos Valstijomis, vadinasi, kuo labiau centralizuoti valdžią Europoje. Savaime suprantama, kad dauguma žemyno šalių vadovų to bijo tiesiog paniškai. Valdžios centralizavimas Briuselyje reikštų, kad nacionaliniai lyderiai praranda teisę valdyti savo valstybes.

To ypač bijo jau minėtas Davidas Cameronas, ne kartą viešai pareiškęs, kad J. C. Junckerio išrinkimas gali pastūmėti britus artėjančiame referendume balsuoti už išstojimą iš ES. Iš pradžių atrodė, kad D. Cameroną vedamas savų tikslų taip pat remia sparčiai įtaką auginantis Italijos premjeras Matteo Renzi. Tačiau vėliau jis pareiškė radęs sutarimą su būsimu Komisijos prezidentu dėl būdų ne tik taupyti, tačiau ir skatinti ES ekonomiką.

O J. C. Junckeris, norėdamas įtikti ir savo kritikams, pastaruoju metu bando pateisinti savo kaip į kompromisus linkstančio žmogaus reputaciją. Per pastarąsias kelias savaites jis pasiskelbė nesąs federalistas bei netikįs Juntinių Europos Valstijų idėja. Pastarosiomis savaitėmis jis taip pat nuolat bandė susidraugauti su D. Cameronu teigdamas, kad ieškos sprendimų Britanijos matomoms problemoms bei suteiks D. Cameronui galimybę peržiūrėti ES ir Britanijos santykius. Atrodo, kad šias problemas bent iš dalies J. C. Junckeriui išspręsti pavyko – jis tapo pirmuoju istorijoje išrinktu Europos Sąjungos vadovu.

Mantas Pupinis

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

„Turėkite ambicijų, gerą idėją ir būkite darbštūs“, – Europos Parlamento (EP) narys Gabrielius Landsbergis tokį patarimą duoda jauniems žmonėms, kurie svajoja apie politiko karjerą, bet skundžiasi, esą vyresnės kartos atstovai savo rankose sutelkę įtaką partijose ir užėmę visus reikšmingesnius postus. „Nei versle, nei politikoje nepaklotas kilimėlis: va, tau vieta, gali ateiti ir pasiimti. Gimimo liudijime politinė pozicija nenurodyta – ją turi užsidirbti pats“, – primena jis.

Spalio mėnesį tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojai daugiausiai dėmesio skyrė tekstui apie tai, kaip galima gauti gerą darbą Europos Sąjungos institucijose. Teksto autoriaus Manto Pupinio paklausėme,  kas yra sunkiausia, norint įsidarbinti ES institucijose:

Europos Komisijos (EK) pirmininku tapus užkietėjusiam federalistui iš Liuksemburgo Jeanui Claude‘ui Junckeriui, Britanijos premjero Davido Camerono santykiai su Europos Komisija tampa vis labiau konfliktiški. Bet ar tai lemia tik nesutarimai dėl Europos Sąjungos ateities?

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!