Nuo 2015 m. planuojama atskirti maisto atliekas nuo kitų šiukšlių

Spausdinti Autorius: Vytautas | 2014-07-15

Šiukšlių rūšiavimas daugumai lietuvių – labiau mados nei rimto požiūrio reikalas. Nors Europos Sąjungos (ES) gyventojai jau seniai rūšiuoja šiukšles, Lietuvoje dar ne taip dažnai sutiksi lietuvį, skirstantį atliekas į specialias talpas. Šalyje vis dar gausu sąvartynų, aplinkinius nuodijančių naftos produktais ir dujomis – gaišinančių gyvūniją.

Tačiau ir gyvūnai neretai tampa įvairiausių infekcijų platintojais. Kapstydamiesi po sąvartynus gyviai ir paukščiai išsklaido šiukšles po apylinkes, taip platindami ligas. Paukščių būriai ir parazitai spinta aplink sąvartyną kaip bitės prie medaus, todėl įrenginėdami naujus sąvartynus specialistai įtempia vielas, pastato tinklus, įrengia elektroninius paukščius baidančius prietaisus, atliekas perpila gruntu.

Lietuvoje apie atliekų tvarką pradėta kalbėti dar 1998 metais, kai buvo priimtas pirmasis atliekų tvarkymo įstatymas, tačiau tik įstojus į ES Lietuva prisiėmė įsipareigojimus ir iš esmės pradėjo įgyvendinti atliekų rūšiavimo politiką.

Komunalinės atliekos rūšiuojamos vangiai

Lietuvai tapus ES nare buvo uždaryta beveik 800 sąvartynų, atidaryta 11 naujų, tačiau atliekų rūšiavimas ir aplinkos tvarkymas – vis dar opi problema Lietuvoje. Komunalinės gyventojų atliekos rūšiuojamos vangiai, o išmesdami atliekas dauguma žmonių vadovaujasi mintimi „šiukšlių dėžė – sąvartynas“, net nesusimąstydami apie tokio požiūrio žalą gamtai.

Tinkamai įrengti sąvartyną – prabanga net ir turtingoms valstybėms, ypač – tankiai apgyvendintoms, mat sąvartynai užima didelę teritoriją, jie įrenginėjami kuo atokiau nuo vandens telkinių. Apie naujų sąvartynų įrengimą tikriausiai neverta kalbėti, nes jie įrengiami laikantis ES reikalavimų, tačiau, kaip tvarkomi senieji, į kuriuos metų metus buvo vežamos įvairios atliekos, o apie jų rūšiavimą nebuvo kalbos?

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė tinklaraščiui Euroblogas.lt tvirtino, kad Lietuvoje situacija gerėja – įrengti nauji sąvartynai, baigiamos įrengti atliekų rūšiavimo aikštelės, tačiau svarbiausias žingsnis – biologinės kilmės atliekų atskyrimas nuo kitokio pobūdžio atliekų bus pradėtas vykdyti tik 2015 metais.

Maisto atliekas rūšiuotų specialūs įrenginiai

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų nelikti reikalavimų neatitinkančių sąvartynų, įskaitant ir mažus iki 1 hektaro ploto sąvartynus (šiukšlynus). Planuojama, kad 2015 metais, panaudojant ES lėšas, bus įrengti mišrių komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (BMA) įrenginiai. Numatoma pastatyti 1 mechaninio apdorojimo ir 9 mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginius.

 „Šiuose įrenginiuose bus mechaniškai atskiriamos biologiškai skaidžios atliekos nuo kitų. Nuo 2013-ųjų Klaipėdos regione biologinės ir kitos degiosios atliekos deginamos, taip jos nepatenka į sąvartynus“, – sakė V. Karosienė.

Vis dėlto, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė pripažino, kad šiuo metu pavojingos biologiškai skaidžios atliekos, išskiriančios itin kenksmingas aplinkai ir žmogui dujas, patenka į bendrą atliekų srautą, kurios keliauja į sąvartynus.

Bendras į sąvartynus keliaujančių komunalinių atliekų skaičius 2009 metais sudarė daugiau nei 90 proc., 2011 m. – apie 75 proc., 2013 m. – 74,5 proc. visų komunalinių atliekų, rašoma Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane.  Taigi, skaičiai rodo, kad tik itin maža dalis komunalinių atliekų perdirbamos, o visa kita sugula sąvartynuose.

Norima, kad šiuos skaičius 2016 m. pavyktų sumažinti iki 55 proc., o 2020 m. – iki 35 proc.

Sąvartynai paverčiami energijos šaltiniu

Sąvartynuose esančios atliekos į atmosferą išsiskiria toksiškas ir sprogiąsias dujas, todėl Vakarų šalyse iš sąvartyno išskiriamų dujų gaminama elektros energija. Lietuvoje pirmoji tokio tipo jėgainė, pastatyta nebeeksploatuojamame Kariotiškių sąvartyne, kuri elektra aprūpins Kariotiškių kaimą.

2013 metais pradėta eksploatuoti pirmoji biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, kurios pagaminta šiluma tiekiama į Klaipėdos miesto šilumos tinklų sistemą. Naujoji jėgainė pagamina apie 40 proc. Klaipėdos miestui reikalingo šilumos kiekio.

Įrengus mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginius situacija Lietuvoje turėtų pagerėti, tikimasi apie 50 proc. komunalinių atliekų perdirbti. Priklausomai nuo pasirinktos iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirtų biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo technologijos, bus gaminamos biodujos, susidarys techninis kompostas ar techninis raugas.

2016 metais numatoma pastatyti ir atliekų deginimo gamyklą su kogeneracine jėgaine, kuri gaminama elektra ir šiluma aprūpins Vilniaus miestą.


Vytautas Valentinavičius

Sąvartynas, Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

„Niekada per daug neaikčiojau dėl naujamečių pažadų. Visuomet norėjosi savo idėjoms duoti daugiau laiko. Šių metų priesaika pratęsia jau ketverius metus sėkmingai vystomą projektą „Atliekoms ne”, kuris padėjo prisijaukinti idėją savo artimuosius per Kalėdas nudžiuginti nedaiktiškomis dovanomis‟, – sako amerikietė menininkė, aplinkosaugos atyvistė Colleen Doyle.

Niekada nesitikėjau, kad šiukšlės mane taip džiugins. Negalvokite, kad patamsiais slenku po jas pasiknisti ir paieškoti vertingų daikčiukų. Džiugina ne pačios šiukšlės, o joms skirti spalvoti konteineriai. Vos Lietuvos kiemuose pradėjo dygti teletabius ir ypač jų draugą siurblį Nu Nu primenančios dėžės, plojau katučių – pagaliau galėsime bent truputį pažaisti ekologiją.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!