ES svarsto sankcijas Šiaurės Korėjai

Spausdinti Autorius: Renata | 2013-04-18

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi. Tai ir Šv.Augustino teisingo karo teorija, sukurta dar 400 metais, ir Ženevos konvencija, pasirašyta po Antrojo pasaulinio karo. Visos šios taisyklės turėjo padaryti karą kiek įmanoma žmoniškesnį, apsaugoti civilius bei padėti suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Net ir tarptautinė humanitarinė teisė dar kitaip yra vadinama ginkluotų konfliktų  arba tiesiog karo teisė. Pavyzdžiui, valstybės ir organizacijos gali skirti sankcijas šalims, kurios kelia grėsmę tarptautinei taikai – tačiau tai neturėtų sukelti pavojaus civiliams. Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įrašytas pagrindinis principas: „Humanitarinė pagalba – žmonių solidarumo, kaip visuotinės vertybės, pagrindinė išraiška ir moralinė pareiga.“

Uždrausti negalima leisti

Štai tokia dilema dabar iškilo Europos Sąjungai, svarstant savo veiksmus „užšalusio“ konflikto neišsprendžiančioje Šiaurės Korėjoje. JAV uždraudė bet kokias finansines operacijas su Užsienio Prekybos Banku Pchenjane ir ragina visus savo partnerius palaikyti šias sankcijas. Vašingtonas tvirtina, kad vienintelis su užsieniu ryšį palaikantis bankas padėjo finansuoti Šiaurės Korėjos branduolinę programą – viešai jokia informacija apie jo turtą bei daromas investicijas neskelbiama, nes tai valstybinė paslaptis. Prie JAV jau prisijungė Japonija, Australija taip pat žada skirti sankcijas. Jas pritaikius, bet kokios finansinės operacijos tarp organizacijų ar individų ir Užsienio Prekybos Banko yra draudžiamos – o Šiaurės Korėjai bus vis sunkiau gauti lėšų iš užsienio.

Tačiau kartu tai tikriausiai reiškia, jog Europos humanitarinės pagalbos organizacijos, dirbančios Šiaurės Korėjoje, turės vežtis pinigus lagaminėliuose – arba visai nutraukti savo veiklą. Šioje šalyje dirba Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Čekijos, Rumunijos ir Bulgarijos ambasados; Prancūzija turi savo kultūros centrą. Bent šešios Europos nevyriausybinės organizacijos turi savo filialus Šiaurės Korėjoje – jos daugiausia vykdo humanitarinės pagalbos ir žemės ūkio vystymo projektus. Kitos tarptautinės organizacijos, tokios kaip JTO Pasaulio Maisto Programa taip pat tiekia paramą Šiaurės Korėjai.

Užsienio atstovybių Pchenjane nėra daug, bet uždraudus naudotis banku, daugumai greičiausiai teks iš ten pasitraukti – Užsienio Prekybos Bankas yra pagrindinė institucija Šiaurės Korėjoje daranti legalius tarptautinius pervedimus ir Pchenjanas „specialiai reikalavo nevyriausybinių organizacijų naudotis šiuo banku.“ 

Padariniai – dvilypiai

Tokio veiksmo padariniai dvejopi. Viena vertus, paskutiniu metu Šiaurės Korėjos veiksmai buvo, švelniai tariant, provokuojantys. Pirma buvo JTO uždraustų ilgo nuotolio raketų bandymas gruodį; dabar – branduolinio ginklo bandymai, sukrėtę ne tik kaimynines Pietų Korėją ir Japoniją, bet ir visą tarptautinę bendruomenę. Panašiai kaip Šaltojo karo metu Sovietų Sąjunga ir JAV lenktyniavo demonstruodamos naujausią ginkluotę ir taip įtvirtindamos savo statusą – taip dabar Šiaurės Korėja rodo savo raumenis prieš tarptautinę bendruomenę ir jos taisykles. JTO ėmėsi policininko vaidmens ir iškart sugriežtino sankcijas dėl prekybos su šia šalimi. Tačiau to neužteks , tad Vašingtonas ėmėsi iniciatyvos ir uždraudė bendradarbiauti su Užsienio Prekybos Banku.

Tačiau taip pat reikia nepamiršti, kad Šiaurės Korėjoje gyvena 24 milijonai žmonių, kurie vis labiau skursta. Pasak ekspertų, provokuojančiais veiksmais Šiaurės Korėja nori priversti pasaulį sunerimti bei išsiderėti geresnes derybines pozicijas prašydama paramos. Šalis yra gilioje ekonominėje krizėje. Jau dvidešimt metų korėjiečiai kenčia nuo didžiulio maisto trūkumo ir galėjo išsilaikyti tik dėl tarptautinės pagalbos. Manoma, kad nuo maisto trūkumo mirė 5%-10% Šiaurės Korėjos populiacijos, bet humanitarinė pagalba vis tik išgelbėjo milijonus gyvybių. Iki šiol daugiausiai humanitarinės pagalbos jai teikė Pietų Korėja, JAV, Japonija, Kinija ir Europos Sąjunga. Tačiau Pietų Korėja ir JAV paramą sustabdė, o situacija šalyje negerėja. Europinės organizacijos po truputį lieka vienintelis Šiaurės Korėjos ryšys su Vakarais, galinčios iš tiesų pasakyti, kas vyksta už uždarų Šiaurės Korėjos sienų. 

 

Parengė Renata Skardžiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Nuo 1960-ųjų migracija Europos Sąjungoje patrigubėjo, ir didelė dalis įvairiose srityse kuriamų įstatymų šiuo metu turi arba reaguoti į dėl to pakitusią situaciją šalyse narėse, arba stengtis kai kuriuos pokyčius numatyti iš anksto ir jiems ruoštis kuriant naują politiką.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!