ES paramos savanoriai: ne žuvis, o meškerė

Spausdinti Autorius: Rūta | 2014-03-11

Tik neseniai žiniasklaidos priemonėse buvo galima regėti vaizdus iš Maidano aikštės, dabar įtampa persikėlė į Krymą. Demonstracijos prieš dabartinę valdžią kilo ir Venesueloje. Atviri ginkluoti konfliktai tebesitęsia Pietų Sudane ir Centrinėje Afrikos Respublikoje. Tai tik keletas pavyzdžių iš šiandieninių pasaulį apėmusių politinių krizių. Šių krizių kontekste akys krypsta į konfliktų dalyvius, analizuojamos konfliktų priežastys, bandoma juos spręsti. Rečiau atkreipiamas dėmesys į tai, kokius padarinius tai sukelia tų šalių gyventojams –  konflikto zonose trūksta gydytojų, sutrinka maisto tiekimas ir institucijų darbas, atsiranda pabėgėlių. Atsidūrusios tokioje padėtyje ne visos šalys gali pačios išspręsti šias problemas. Čia prisideda humanitarinė pagalba iš kitų šalių ar organizacijų.

Šio vasario pabaigoje ES buvo pritarta tvarkai dėl ES paramos savanorių iniciatyvos. Jame numatoma, jog per artimiausius 7 metus ES paramos savanorių programa atrinks daugiau nei 18 tūkst. savanorių dalyvauti ES vykdomuose projektuose nelaimių ištiktose šalyse. ES komisijos išplatintoje žinutėje teigiama, kad savanoriais galės būti įvairaus amžiaus ES, ES kandidačių, galimų ES kandidačių, Europos kaimynystės politikos partnerių ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalių piliečiai, kurie turi arba neturi darbo humanitarinėje veikloje patirties.

Kaip galima suprasti iš ES Komisijos spaudos tarnybai pateikto pranešimo, programa yra sukurta, remiantis „tarpininkavimo“ principu. Tai reiškia, kad ES nesirengia kurti savo atskiros savanorius koordinuosiančios organizacijos, tačiau visus savanorių atrankos, mokymų, išsiuntimo organizacinius aspektus ir naštą perduos sertifikuotoms (patvirtintoms) organizacijoms.

Numatoma atrinkti 170 tokių organizacijų. Įdomu tai, kad jos bus atsakingos ir už tinkamų humanitarinių projektų identifikavimą priimančiose organizacijose, ir dotacijų taikymą. Vadinasi, šios tarpininkaujančios organizacijos turės svarbų sprendžiamąjį balsą valdant savanorių dislokavimą humanitarinės pagalbos poreikį turinčiose šalyse. Kad galėtų identifikuoti tinkamus projektus priimančiose organizacijose, šios organizacijos turėtų būti kompetentingomis savo srityje ar projektų vertinimo srityje. Tad įdomu, kokiais kriterijais remdamasi ES vykdys 170 organizacijų atranką. Dar svarbiau yra tai, kaip bus užtikrinamas skaidrumas, kai tos atrinktos organizacijos pačios rinks tinkamus projektus. Apie tai kol kas neužsimenama. Būtų naudinga pateikti tokią informaciją, siekiant užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms, kad tarpininkaujančios organizacijos potencialiai galėtų išnaudoti savo tarptautinius ryšius su „tinkamus“ projektus besiruošiančiomis vykdyti priimančiomis organizacijomis ir jas proteguoti vertinimo, dotacijų taikymo procese.

Minėto Komisijos pranešimo turinys leidžia suprasti, kad ES siekia prisidėti prie priimančių organizacijų gebėjimų stiprinimo. Taigi, bus siekiama ne savarankiškai išspręsti problemas humanitarinės pagalbos poreikį turinčiose šalyse, ne „atiduoti jau pagautą žuvį“ jų bendruomenėms, o bus įteikiama meškerė ir bus išmokoma, kaip tą žuvį sužvejoti. Organizacijoms pagal poreikius bus atsiunčiamas savanoris, kuris savo žinias ir gebėjimus perduos organizacijai, kad ji galėtų jas naudoti ir tolimesnėje savo veikloje. Kadangi yra skelbiama, kad ES paramos programoje galės dalyvauti nebūtinai humanitarinės pagalbos patirties turintys asmenys, kyla klausimas, kiek realiai jie galės prisidėti prie priimančios organizacijos gebėjimų stiprinimo, net jei prieš tai ir juos siunčiančios organizacijos ir apmokys.

Ko gero, tokių savanorių indėlis nebus ilgalaikis ir bus labiau tinkamas paprastesnėms, skubesnėms, daug patirties nereikalaujančios problemoms, su kuriomis dirba priimančios organizacijos, spręsti. Savanoriai, kurie jau turi patirties, turėtų atnešti realią naudą priimančioms organizacijoms.

Kol kas, kol Ukrainos, o ypač Krymo įvykių, kontekste ryžtingo atsakų ir veiksmų tikėdamosi į ES nukrypusios akys išvydo užsitęsusius vidinius svarstymus. Tai gali sukelti nusivylimą visa  ES institucija, kaip galinčia paremti ir padėti ištikus krizei. Tad šis sprendimas dėl ES paramos savanorių iniciatyvos yra priimtas laiku ir galės prisidėti prie ES kaip pagalbos teikėjos įvaizdžio sustiprinimo.

Rūta Mazgelytė

Komentarai

Kitos naujienos

Vaikščiodamas su žemėlapiu turistiniais maršrutais nepajausi šalies pulso, nesužinosi, kaip gyvena vietiniai žmonės ir nepatirsi įdomių nutikimų, kurie išvers iš koto namie likusius draugus. „Workaway“ – pasaulinis tinklas, siūlantis keisti požiūrį į keliavimą ir pažinti kitas šalis dirbant. Tai nėra darbas griežtąja prasme, atlyginimo čia niekas nemoka, tačiau už kelias valandas savanoriško darbo, gali gauti lovą ir maisto, o tai juk jau visa ko pradžia.

Prieš keletą gerų dešimtmečių Europos Sąjungos funkcionieriai nutarė, jog šiuolaikiniam žmogui nepakanka vien formaliojo mokslo, nes dauguma universitetinių diplomų vis dar neatspindi taip gyvenime reikalingų įgūdžių. O juk būtent įgūdžiai, o ne sausos teorinės žinios tapo šiandienos pasaulio varikliu.

Mums įprasta, kad visos paslaugos ir prekės turi savo įkainius. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai kuriasi iniciatyvos, grindžiamos principu „mokėk, kiek nori“, kurios atmeta tradicinius verslo modelius ir siūlo kitokį požiūrį į pelno siekimą.

Tema: Aukojimas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!