Nepriklausomybės diena okupuotame krašte

Spausdinti Autorius: Justina | 2014-03-13

Rusijos kariuomenė Kryme, jos laivyno pratybos prie pat lietuviškų kopų, ir daug nežinomybės, kaip klostysis tolimesnė regiono istorija: reikia pripažinti, šių metų Kovo 11-osios kontekstas atrodo itin gūdus, taip tarytum suteikdamas dar daugiau prasmės šiai datai. Tad apmąstydami savo kolektyvią, nacionalinę istoriją, nepamirškime ir mūsų bendresnės istorijos: istorijos piliečių to paties pasaulio, kuriame jokia viena žmonių grupė neturėtų būti iškelta virš kitų, tačiau kur visgi tebeegzistuoja galingi priespaudos mechanizmai.

Lietuva atgavo savo nepriklausomybę, ir, kad ir kaip vertintume savo socioekonominę padėtį, turime neįsivaizduojamai daugiau nei kai kurios šalys, turinčios dešimtis milijonų po savo ir kitas šalis išsibarsčiusių pabėgėlių ar kitų žmonių grupių, priskiriamos neaiškiai skambančiai „žmonių be valstybės“ kategorijai ir dažnai neturinčios teisių savo gimtose žemėse. „Kaip taip gali būti?“, stebėjausi, kai kolegė iš šiaurės Tailando pasakojo apie tapatybių kortelių neturinčius jos etinės grupės miestelio gyventojus, teisiškai nepriklausančius jokiai valstybei.

Pati šiuo metu gyvenu Palestinoje – šalyje, kuri jau daugiau nei keturis dešimtmečius tebelaukia savo nepriklausomybės, galingosiom pasaulio valstybėms tylint ar atvirai remiant Izraelį ir jo okupacinę politiką. Nors Kovo 11-ąją ne Lietuvoje miniu jau ne pirmus metus, bet apmąstymai nepriklausomybės tema tikriausiai ilgiausiai neapleidžia būnant būtent čia. Nepriklausomybė – didelis žodis, kuriame telpa šitiek daug paprastų gyvenimo aspektų. Tai – ir ramus miegas nesijaudinant, ar naktį į tavo namus įsiverš kariuomenė suimti 12-mečio sūnaus, ir ramybė negalvojant, jog pakeliui namo gali užpulti nelegaliai gimtame mieste apsigyvenęs naujakurys, saugomas tos pačios okupacinės kariuomenės. Štai vien per šią savaitę Izraelio okupacinės pajėgos nušovė tris žmones Vakarų Krante: kol oficialiai tęsiasi taikos derybos, pažįstami žurnalistai vyksta iš vienų laidotuvių į kitas.

Skubu pridurti, jog puikiai suvokiu, kad Tarybų Lietuva ir dabartinė Palestina – ne tas pats, skirtumų čia ieškoti ilgai nereikia, o okupacija man bei kitiems Palestinoje gyvenantiems užsieniečiams – tai ne mano gimtos šalies, o visgi krašto, į kurį pasirinkau atvykti ir kurį galiu bet kada palikti, realybė. Ir būtent už tai, kad norėdama „pažiūrėti okupacijos“ turiu sėsti į lėktuvą, o ne pažvelgti pro kambario gimtajame miestelyje langą, turiu dėkoti tiems, kas prieš 24-ius metus nepabijojo pasakyti „ne“ Sovietų Sąjungai ir vėliau, apsiginklavę dainomis, atlaikė jos siųstus tankus.

Ne visos imperijos subyrėjo, ne visi tankai atlaikyti. Tad brangindami viską, ką simbolizuoja plevėsuojanti trispalvė, prisiminkime ir savo pareigą, kylančią iš ilgos priespaudos istorijos. Ta pareiga – ypač jaunų žmonių, kuriems tankus teko matyti tik per istorines laidas – suteikti balsą vis dar besipriešinantiems okupaciniams mechanizmams. Belieka viltis, jog vieną dieną ir tas balsas galės ištarti šitokią trumputę, tačiau tokią brangią ir tiek daug talpinančią frazę: „Su Nepriklausomybės diena.“

 Justina Poškevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!