Ledinio vandens kibiras – solidarumui ar pasimaivymui

Spausdinti 2014-09-09

Justinas Bieberis, Jennifer Lopez, Billas Gatesas, George‘as Bushas ir kiti. Visi jie apsipylė lediniu vandeniu. Vieni – dėl pramogos, kiti – populiarindami idėją, kad reikia paremti sergančiuosius ypatinga nervų sistemos liga – šonine amiotrofine skleroze (angl. ALS). Liga, kuri sukaustė garsų britų fiziką ir kosmologą Stepheną Hawkingą.

Visame pasaulyje išpopuliarėjęs apsipylimas lediniu vandeniu „Ice Bucket Challenge“ susilaukė ir daug kritikos. Pamela Anderson kritikavo ALS asociaciją dėl jos eksperimentų su gyvūnais. Kiti akcentavo tai, jog apsipilant lediniu vandeniu dažnai pamirštama pati akcijos esmė – paaukoti.

 „Ice Bucket Challenge“ virusui pasiekus Lietuvą, vieni pilstėsi vandeniu, o kiti kritikavo akcijos absurdiškumą. Režisierius ir reklamų kūrėjas Tadas Vidmantas nusprendė atsisakyti tokio iššūkio ir paskatino visus tiesiog paaukoti pasirinktai labdaros organizacijai.

Pakalbinome Tadą Vidmantą ir paramos iniciatyvos aukok.lt steigėją Ingą Langaitę, ką jie mano apie ledinio vandens iššūkį.

Tadas Vidmantas, Vytauto Dranginio nuotr.

– Kodėl atsisakei priimti „Ice Bucket Challenge“ iššūkį ir apsipilti lediniu vandeniu?

Tadas Vidmantas:  Nes man tai kvailystė. Kaip buvo harlem shake'as, planking'as ir kitos interneto nesąmonės. Skirtumas tik tas, kad šita turėjo tikslą ir ją darė garsūs žmonės.

– Atsisakydamas priimti tokį iššūkį sakei: „Bėda su juo ta, kad kai kurie jau nebesupranta kodėl tą daro. Daro, nes juokinga, paaukoti pamiršta“. Štai ir Monika Šalčiūtė apsipildama vandeniu nesakė, kad parems sergančiuosius, pamiršo net ir paminėti tai, kad perduoda iššūkį kam nors. Kaip manai, ar iššūkį priėmusieji Lietuvoje nors kuo nors padeda sergantiesiems ar tai tik ledinio vandens pramoga?

– Nenoriu komentuoti nei Monikos, nei kitų apsipylimų. Bet visgi turiu įtarimą, kad mažiausiai 50 procentų visų video tebuvo pramoga (jei apsipylimą šaltu vandeniu galima taip pavadinti), žmonės niekam neaukojo. Neslėpsiu, man buvo pramoga žiūrėti nepavykusių iššūkių video. Koks žioplys turi būti, kad nesugebėtum net vandeniu apsipilti? Įdomu, kiek žmonių susižalojo ir kiek žuvo bandydami atliktį šitą akciją... Niekada nejaučiau gailesčio tiems, kurie sugeba sau pakenkti per savo bukumą.

– Anglų kalboje yra net terminas „slacktivism“, reiškiantis veiklą, kurie neturi beveik jokios kitos praktinės naudos, išskyrus tai, kad ją vykdantis žmogus jaučia pasitenkinimą savo poelgiu. Ar tai būtų galima taikyti šiuo atveju?

– Tie, kurie nepaaukojo, gynėsi tuo, kad bent jau prisidėjo prie šios akcijos ir ligos viešinimo. Bet esu įsitikinęs, kad jei taisyklės būtų buvusios kitokios, tarkim reikėtų apie tai parašyti tekstinį feisbuko postą, o ne nusifilmuoti, jie nebūtų to darę. Tiesiog kai kuriems patinka dėmesys, jie juo mėgaujasi ir pasinaudoja kiekviena proga, o kitiems jo nereikia. Visi esam arba intravertai, arba ekstravertai. Tokios akcijos skirtos pastariesiems.

– Kokiu aukojimu tiki? Koks jis turi būti?

– Tylus.

Kalbino Andrius Sarcevičius


--------------------------------------------------------------------------------

Aukojimo iniciatyvos aukok.lt steigėja Inga Langaitė:

Inga Langaitė, nuotr. iš asmeninio albumo

– Kaip vertinate per pasaulį plačiai nuskambėjusią ir Lietuvoje žinomumo susilaukusią akciją „Ice Bucket Challenge“? Kaip manote, ar tokios iniciatyvos padeda pritraukti daugiau aukotojų ar tai telieka šou? Skelbiama, kad ALS asociacija per rugpjūčio mėnesį surinko 30 kartų daugiau aukų nei pernai. Ar tai gali turėti įtakos aukojimui Lietuvoje?

– „Ice Bucket Challenge“ yra puikus pavyzdys, kaip nevyriausybinė organizacija gali patraukliai paskatinti žmones paaukoti. Akcija turi visus reikalingus elementus: prasmingą tikslą – paaukoti labdarai, patrauklų pateikimą – užsipilk ledinio vandens ant galvos, nufilmuok ir parodyk, bei virusinį paplitimo elementą. Į šį iššūkį įsitraukė nemažas skaičius žinomų žmonių, o tai tik padidino akcijos žinomumą.

Šis iššūkis padėjo pritraukti daugiau aukotojų ne tik ALS asociacijai, bet ir Lietuvos organizacijoms. Dažnai lietuviai akciją interpretavo ir aukojo įvairioms Lietuvoje veikiančioms organizacijoms. Vieni pasirinko, jų manymu, lietuvišką ALS asociacijos atitikmenį – Santariškių klinikų Neurologijos institutą, nors pats vadovas yra viešai pakomentavęs, kad centre šoninės amiotrofinės sklerozės moksliniai tyrimai nėra ir artimiausiu metu nebus atliekami, ir jis nežino, kam suaukoti pinigai bus panaudoti. Todėl socialiniuose tinkluose šis aukojimo pasirinkimas buvo kritikuojamas kaip ne pats tinkamiausias.

Kiti akcijos dalyviai aktyviai aukojo savo pasirinktoms organizacijoms, tarp jų ir naudodamiesi www.aukok.lt portalu. Mūsų statistika rodo, kad per rugpjūčio mėnesį surinkome beveik 100 tūkst. Lt paramos, t.y. tris kartus daugiau nei per praėjusių metų rugpjūtį.

Pirmomis rugsėjo dienomis aukojimai vyksta taip pat aktyviai, manome, kad šio mėnesio rezultatas taip pat viršys praėjusių metų rodiklius. Mes komandoje juokaujame, kad Kalėdų aktyvaus aukojimo laikotarpis šiais metais pas mus prasidėjo ypač anksti. Bendraujame su kolegomis ir žinome, kad ir kitos organizacijos pajuto reikšmingai padidėjusį aukojimų skaičių.

Asmeniškai manau, kad ši akcija buvo naudinga ne tik pasaulio bendruomenei, ALS asociacijai, bet ir lietuvių aukojimo tradicijoms. Viešojoje erdvėje vyko ir tebevyksta aktyvi diskusija įvairiais aukojimo klausimais – ar visi akcijos dalyviai nepamiršo pagrindinio jos tikslo – aukojimo? Ar tikslinga aukoti ALS asociacijai? Matėme ne vieną šios asociacijos pinigų panaudojimo analizę ir diskusijas, ar teisinga, kad asociacija tik mažą dalį paramos naudoja ligos moksliniams tyrimams. Kai kurios žvaigždės atsisakė dalyvauti iššūkyje, nes ALS asociacijos finansuojami moksliniai tyrimai atliekami su gyvūnais.

Lietuvių diskusijose nemažai kas iš esmės kvestionavo aukojimo prasmę – kodėl aš turiu kažkam kitam aukoti? Kaip atsakingai pasirinkti kam aukoti, kad tavo pinigai būtų panaudoti tikslingai? Ar žvaigždės nepasinaudojo šia akcija savo žinomumui didinti?

Ši akcija mums visiems parodė, kad mes galime aktyviai aukoti ne tik per Kalėdų laikotarpį. Tikrai turime galimybių, tik kiekvienam iš mūsų reikia patrauklaus priminimo. Ir visai nėra svarbu, kiek yra aukojama – kažkas gali 5 Lt, kažkas – 1000 Lt. Svarbu, kad kai aukojančių kiekis ir aktyvumas padidėja, bendra surenkama paramos suma yra tikrai reikšminga.

– Esate spaudoje minėję, kad daugiausia aukojama Kalėdų laikotarpiu. Kodėl svarbu būti geram visus metus, o ne tik besikeičiant metams?

– Aukoti Kalėdų laikotarpiu yra nuostabi tradicija, kurią galima pastebėti ne tik pas mus, bet ir ilgas aukojimo tradicijas turinčiose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje ir kt. Labai žmogiška, kad besibaigiant metams ir apibendrinus nuveiktus darbus per metus, žmonės nori savo gėriu pasidalinti ir su kitais. Todėl lapkričio – gruodžio mėnesiais yra surenkama iki 50 proc. aukojimų.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad socialinės problemos nėra sprendžiamos vieną kartą per metus, nevyriausybinių organizacijų darbas vyksta visus metus ir lėšos reikalingos nuolatos. Organizacijos labai vertina nuolatinius aukotojus, kurie aukoja, pavyzdžiui, kas mėnesį. Ir visai nėra svarbu kiek – Jūsų ir 5 Lt per mėnesį gali būti labai vertingi. Įsivaizduokime, jei 1000 žmonių aukoja po 5 Lt kiekvieną mėnesį, tai susidaro 5000 Lt – labai reikšminga suma bet kuriai Lietuvoje veikiančiai organizacijai.

Reikėtų nepamiršti, kad aukoti galime ne tik pinigus, bet ir daiktus bei savo laiką. Jūsų naudotas, bet puikiai veikiantis kompiuteris judėjimo negalią turinčiam asmeniui gali pakeisti gyvenimą. Esate teisės, rinkodaros, dizaino ar kitos srities ekspertas? Jūsų kelių valandų per mėnesį darbas gali būti neįkainuojamas nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi nuolatinį resursų trūkumą.

– Kodėl žmonės aukoja ir kodėl reikėtų tai daryti?

– Moksliniai tyrimai aukojimo klausimais rodo, kad sprendimą aukoti ar ne žmonės priima vedini skirtingų priežasčių. Ne paslaptis, kad dažnai šis sprendimas priimamas emociniu pagrindu – pamačiau, sujaudino, paaukojau. Kitiems žmonėms aukojimas yra būdas patiems pasijusti geresniais, prisidedančiais prie visuomenei opių iššūkių sprendimo. Aukojimas taip pat susijęs ir su bendruomeniškumo jausmu – kartu mes galime daugiau nei po vieną. Dažnai aukojama toms problemoms spręsti, su kuriomis yra asmeniškai susidurta, kurios labiausiai jaudina.

Tyrimai rodo, kad tiek aukojimas, tiek savanoriškas darbas žmones daro laimingesniais. Todėl norėčiau visiems palinkėti bent pabandyti – gal tai bus puikus būdas pagerinti sugedusią nuotaiką, kaip prisipažįsta darantys dalis per aukok.lt aukojančių žmonių. Taip pat kviesčiau aukoti atsakingai – pasidomėkite, kam aukojate bei kaip buvo panaudoti paaukoti pinigai – taip ne tik išvengsite nusivylimo ateityje, bet ir paskatinsite nevyriausybines organizacijas dirbti dar efektyviau ir skaidriau.

Andrius Sarcevičius


Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

Skurdas yra dėsningas šiuolaikinės visuomenės produktyvumo šalutinis efektas. Nors mums dažnai atrodo, kad gerovės Žemėje yra pakankamai, kad niekas neskurstų, deja, tai niekuo nepagrįsta prielaida. Taip, teoriškai visko tikrai užtektų visiems Žemės gyventojams, bet jeigu pradėtume klibinti laisvąją rinką ir įvedinėti savo dėsnius, viskas baigtųsi tuo, kuo baigėsi Sovietų Sąjungai – totaliu krachu.

Tema: Aukojimas

Londono Finchley prospekte pasiramsčiuodamas lazda vaikšto elgeta: prieina prie praeivių ir ištobulintu visuomet vienodai gailiu balsu į juos pratisai ir ritmingai kreipiasi: „Please, please give me one change... please, one change...“ Visiems aišku, kad prašo monetų, bet žodžiu „change“ šiaip jau įvardijama smulkių monetų visuma, o ne individuali, skaičiuojama moneta.

Tema: Aukojimas

Aukojimas, pagalba artimui – tai veiksmas, vertinamas ir skatinamas daugelyje religijų ir kultūrų. Dosnumas tiesiogiai susijęs su pasitenkinimu gyvenime – jis naudojamas apskaičiuojant pasaulio šalių laimės indeksą. Krikščionybėje žodis „aukojimas“ (angl. charity) taip pat yra aiškinamas kaip nesavanaudiška meilė žmonėms, kuri yra laikoma viena didžiausių dorybių.

Tema: Aukojimas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!