Pigios oro linijos ir ištikimi naujienų apie jas sekėjai studentai

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-10-21

Europos žemyną galima sulyginti su kūnu, kurį vagoja ir deguonimi aprūpina stambios venos, arterijos ir smulkesnės kraujagyslės. Deguonis – tai pailsėti, studijuoti svetur išsiruošę, o gal ir persikeliantys į kitą šalį  žmonės. Kraujagyslės – tai antžeminio transporto ir oro linijų keliai. O Europos Sąjungos ir valstybinės institucijos kartais suleidžia vieną-kitą vitaminų injekciją arba „išoperuoja“ kraujagysles kemšantį trombą.

Tad šią savaitę Eurobloge kalbėsime apie valstybės vaidmenį kuriant Europą be sienų, daugiausiai apie paramą studentams. Tačiau kol kas grįžkime prie transporto.

Skaičiuojama, kad Europoje yra apie 450 oro uostų, iš kurių dauguma yra maži ir nuostolingi, dažnai priklausantys valstybei ar savivaldybėms. Norėdamos pritraukti kuo daugiau keliautojų ir pagalbos vietos verslui, jos siūlo įvairias geras sąlygas, kartais ir valstybės paramą, pigioms oro linijoms, kurios šiuos patogumus mielai priima. Tokie santykiai dažnai primena priklausomybę: pigių oro linijų buvimas nedideliame oro uoste išties atneša pagyvėjimo, bet pagyvėjimas sparčiai slopsta, kai tik pigios oro linijos nutaria perskraidinti lėktuvų bazę kitur. Tad Europos Komisija (EK) įsikišo. „The Economist“ praneša, kad ką tik baigėsi konsultacijų periodas siūlomoms ES gairėms dėl valstybės paramos oro uostams ir oro transporto bendrovėms, kurios gali būti patvirtintos kitais metais. Jos apribotų valstybės paramą oro linijoms bei laikotarpius, kuriuos oro uostai gali oro bendrovėms taikyti mažesnius mokesčius nei sąnaudos.

Tai ateityje gali pabranginti pigių oro linijų skrydžius.

Vieni iš atidžiausių naujienų apie naujus skrydžius ir pigių oro linijų viražus skaitytojų yra tarptautiniai studentai, ir atvykstantys į Lietuvą iš svetur, ir iš Lietuvos keliaujantys mokytis į užsienį. Jie seka naujienas apie naujas skrydžių kryptis ir jų kainas, ieško „jungiamųjų“ oro uostų, kad galėtų Kalėdoms ar kitoms atostogoms grįžti namo. O studijos užsienyje, ypač apsikeitimo programos bakalauro lygyje, kai dauguma studentų dar nėra turėję gerai apmokamų darbų ir galimybių susitaupyti, yra sunkiai įmanomos be finansinės paramos.

Todėl šią savaitę Eurobloge diskutuosime apie paramą studijuojantiems užsienyje bei studijuoti Lietuvoje norintiems užsienio lietuviams.

Lietuvos institucijų parama teikiama studentams abiem kryptimis. Viena vertus, „Erasmus” stipendiją sudaro ne tik lėšos, skirtos Europos Komisijos, bet ir dalis nacionalinio biudžeto lėšų. Tad Lietuva iš biudžeto kartu su ES bendrafinansuoja „Erasmus“ stipendijas, kurias lietuvaičiai gauna mokydamiesi pagal apsikeitimų programas užsienyje. Kita vertus, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, norėdama pritraukti išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių bei provaikaičių studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, teikia paramą jų studijoms Lietuvoje. Lenkijoje gimęs ir į Lietuvą persikėlęs Euroblogo autorius Tomas yra pasinaudojęs būtent tokia parama ir šią savaitę jis dalijasi savo patirtimi bei nuomone. „Už ir prieš“ rubrikoje diskutuosime, ar valstybės institucijos turėtų remti lietuvaičių studijas užsienyje, ar tai turėtų daryti Europos Komisija.

 

Parengė Vija Pakalkaitė, viena iš Euroblogo redaktorių

Komentarai

Kitos naujienos

Studijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje, Kinijoje, Kanadoje ar Brazilijoje vilioja daugelį nebetelpančių Europos rėmuose, ieškančių globalesnės aplinkos bei multikultūriškesnės bendruomenės. Tačiau dažnai finansinis aspektas tampa demotyvuojančiu faktoriumi. Nutariau pasidomėti, kiek kainuotų studijos ir pragyvenimas šiose šalyse.

Tema: Studijos

„Slovėnijoje visai normalu bakalauro studijose mokytis iki 35 metų ir tęsti mokslus tiek ilgai, kiek tik įmanoma arba pabosta“, – sako Patris Židelevičius, Liublianos universitete mokęsis aplinkotyrą ir ekologiją. Mokslo laikas čia tiek išsitęsia vien dėl to, jog Slovėnija, matyt, yra geriausia šalis Europoje, o gal net ir pasaulyje, būti studentu.

Tema: Studijos

Nuo 10 eurų už registraciją iki kelių tūkstančių eurų už mokslo metus – tiek aukštosioms mokykloms turi atseikėti įvairiose Europos šalyse studijuojantys žmonės. Kiekvienoje valstybėje – sava tvarka. Kai kur tereikia padengti administracines išlaidas, kitur moka visi be išimties, dar kitur šią finansinę problemą galima išspręsti stropiu mokymusi. Lietuvoje, nors esame toli gražu ne labiausiai pasiturintys Europos Sąjungoje (ES), mokesčiai vieni didžiausių.

Tema: Studijos

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!