PRIEŠ: Tegul studijas užsienyje finansuoja ES

Spausdinti Autorius: Daiva | 2013-10-23

Šios savaitės Euroblogo „Už ir prieš“ rubrikoje – diskusija, ar Lietuvos valstybė turėtų labiau remti Lietuvos piliečių studijas užsienyje. Nuomonė prieš.

Švietimo tyrėjai beveik vienbalsiai pripažįsta: išsilavinimas yra ir asmeninė, ir viešoji gėrybė. Tai yra įvairiais būdais atsiperkanti investicija ir priemonė pasiekti, kad visuomenė būtų saugesnė, sveikesnė ir taikesnė – ne vien produktyvesnė gamyboje. Istoriškai tie, kas galėjo sau leisti, visada ieškojo platesnių horizontų ir tobulinosi svetur. Priešingu atveju negalėtume grožėtis daugelio garsių dailininkų peizažais ir portretais, įkvėptais kelionių po Viduržemio jūros šalis ir Afriką. Ar Lietuva turėtų į tai orientuotis ir skatinti savo piliečius pasisemti žinių bei patirties kitur? Bet juk tuo jau užsiima Europos Komisija!

Nuo ateinančių metų daugelis mainų ir tinklaveikos švietimo srityje programų („Erasmus“ mainai ir mainų programos tarp profesinių mokyklų, suaugusiųjų mokymo centrų ir net vidurinių mokyklų), paramos priemonių bendroms švietimo iniciatyvoms („Erasmus Mundus“ ir „Tempus“) ir akademinių tinklų paramos programų bus sujungtos į vieną stambią programą pavadinimu „Erasmus+”. Ją žadama papildyti paskolų sistema magistro studijoms – į universitetą kitoje ES šalyje įstoję europiečiai galės gauti lengvatinę ES paskolą studijų išlaidoms padengti. Su ES finansavimu mokslo ir studijų institucijose buvo sukurta daugybė pedagogų ir tyrėjų etatų, keliančių įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, švietimo sistemos kokybę ir didinančių tarptautiškumą.

Kodėl visam tam skiriami mokesčių mokėtojų pinigai? Nes EK puikiai supranta, kad kokybiškas švietimas ir motyvuoto jaunimo (ir ne tik jo) dalyvavimas jame sukuria teigiamą šalutinį poveikį. Sparnus jau pakėlę ir užsienyje studijuoti pasiryžę jaunuoliai dažnai galutinį sprendimą priima atsižvelgdami į finansavimą, taigi, jei ES viduje pigiau įgyti panašų išsilavinimą kaip ES „konkurentėse“ - JAV, Japonijoje ir Kanadoje, - tai lengvatinės studijų finansavimo sąlygos gali paskatinti likti ES ir tuo pačiu išmokti ES kalbų. Studentų judėjimas tarp valstybių kuria ir mobilią darbo jėgą.

Na, o tiems, kam mažiau įdomios ES siūlomos galimybės, yra ir nacionalinių stipendijų, universitetų ir rėmėjų fondų. Ar reikėtų Lietuvai papildyti šias galimybes išvažiuoti ir įgyti išsilavinimą kitur? Sakyčiau, tai neturėtų būti prioritetas. Daugelis žinome gražią citatą, kad tėvams vaikai yra kaip iš lanko paleista strėlė – jie kilo iš tėvų, bet šiems nepriklauso. Panašiai piliečiai nepriklauso savo valstybėms. Jie visada rinksis, kur jiems geriau gyventi bei dirbti, ir laikas liautis moralizuoti ir kaltinti juos, kad dirbti pasirenka ne Lietuvoje. Lietuvos valstybė nėra įsipareigojusi juos aprūpinti darbo vietomis, o jie nėra įsipareigoję atidirbti nemokamo mokslo, nes jis čia laikomas teise, kurią turi gerus pažymius gavę stojantieji. Geriau būtų investuoti į tai, kas lieka čia – universitetus. Gabių ir motyvuotų studentų studijų finansavimas ne tik leidžia individams plėtoti savo įgūdžius, bet ir atneša jų energiją bei idėjas į tam tikrą universitetą.

Taigi, kaip jau daro daugelis valstybių, Lietuva verčiau teinvestuoja į studentų pritraukimą iš užsienio. Čia net nekalbu apie „gabiausius iš gabiausių“ - žmonės akademinėje bendruomenėje nėra tik pažymiai, bet ir istorijos, kurių kiekviena papildo universitetą ir atneša kažką naujo. Taigi ateidami į Lietuvos universitetus, tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsieniečiai papildo juos savo istorija, ir tam tikras išliekantis jų buvimo akademinėje bendruomenėje poveikis patobulina instituciją, padeda jai atsiverti, pažvelgti į naujus horizontus. Per kontaktus gimsta naujos tyrimų kryptys, išbandomi nauji metodai, plėtojamos idėjos ir diskusijos.

Patikėkite, gabūs ir motyvuoti studentai iš Lietuvos, norintys studijuoti užsienyje, nepražus. Neverta stengtis per paramą jų studijoms svetur juos pririšti ir paskatinti grįžti. Jie bet kuriuo atveju pasirinks taip, kaip jiems geriau. O kad būtų geriau Lietuvoje, čia turi būti kokybiški ir dinamiški universitetai. Investuojant į tuos, kas renkasi studijuoti ir dirbti Lietuvos universitetuose, nebereikės teisintis, kad remiamas protų nutekėjimas.

Parengė Daiva Repečkaitė

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!