Euras ir Lietuva – vienas bėga, kitas gaudo

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-06-22

Euro įvedimas, regis, yra spėlionių žaidimas, kurio metu ES narė bando atspėti, kuriais metais ir mėnesį atitiks visus euro įvedimo kriterijus, o tada skuba kreiptis ES aukščiausių institucijų vertinimo būtent tą mėnesį. Kartą tai mėgino daryti ir Lietuva: 2006 metų pavasarį mūsų šalis kreipėsi išankstinio vertinimo dėl atitikimo euro įvedimo kriterijams. Galbūt vėl padarys kitąmet. Taip priverstos elgtis augančios ekonomikos šalys, kuriose spartesnė nei ES Vakarų šalyse infliacija greičiausiai yra nuolatinė kliūtis, neleidžianti įsivesti euro. Tad jos mėgina prasmukti į lekiantį euro traukinį per langelį, jeigu tik toks atsiveria.  

Šiemet Lietuva nepaprašė išankstinio vertinimo dėl atitikimo kriterijams, vadinasi, Vyriausybė kol kas neturėjo vilčių, kad juos atitiksime. Vis dėlto aš tyliai vyliausi, kad, na, kaip nors susispausime ir juos atitiksime tradicinio, kas dvejus metus Europos Komisijos (EK) vykdomo, vertinimo metu. Tačiau įprasto vertinimo dalis – praėjusią savaitę paskelbta Europos centrinio banko (ECB) nuomonė – viltis išsklaidė.

 

Nori, bet nesiseka

Apie viską – iš pradžių. Į Europos Sąjungą stodama šalis įsipareigoja įsivesti eurą.

Tačiau iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, 10 neturi euro. Dvi iš jų, Jungtinė Karalystė ir Danija, naudojasi atsisakymo išlyga: jos susiderėjo, kad neprivalo įsivesti euro, stodamos į ES. Kitos aštuonios teisiškai turėtų įsivesti eurą, kai tik atitiks visus kriterijus.

Tarp jų taip pat yra šalių, lyg ir atitinkančių ekonominius kriterijus (nedidelė infliacija ar maža valstybės skola), bet pasirinkusių kol kas neįsivesti euro. Tai, pavyzdžiui, Švedija. Vienas iš kriterijų įsivesti eurą yra dalyvauti vadinamajame valiutų kurso mechanizme II dvejus metus iki euro įvedimo. Šis valiutų kursų mechanizmas pririša vietinės šalies valiutos kursą prie euro, kad jos kursas nebesiblaškytų. Tai – tarsi laukiamasis koridorius, kurio gale yra durys į euro zoną. Tačiau šalis pradeda dalyvauti šiame mechanizme tik savanoriškai, o Švedija to niekada nėra padariusi, tad neatitinka visų kriterijų, bet tik todėl, kad pati taip pasirinko.

Trečioji grupė, kurioje yra ir Lietuva, kurios bando įsivesti eurą arba bent yra numačiusios ilgalaikėse strategijose, bet nesiseka. Kadangi tai yra ES naujos narės, jų ekonomika vis dar auga sparčiau nei išsivysčiusių narių, o tai pernelyg išpučia tai vieną, tai kitą ekonominį rodiklį, todėl narė nebeatitinka kriterijų.

Bent kartą per dvejus metus valstybės narės prašymu EK ir ECB Ministrų Tarybai turi pateikti euro neturinčių ES valstybių narių pažangos ataskaitą vykdant ES sutartyje nustatytas ekonomines ir teisines euro įvedimo sąlygas. Šalies atitikimo vertinimas paprastai daromas rudeniop. Pirmą nuomonę pareiškia ECB, tada ją patvirtina EK, o tada EK siūlymu Europos Sąjungos Taryba leidžia įsivesti eurą. Tarybos leidimas jau būna gana formalus, juk šalies pasirengimą jau būna įvertinęs ECB ir EK. Šalis gali kreiptis atskiro įvertinimo ir kitu metu. Pirmą kartą naujosios ES narės taip buvo vertintos 2004 metais, vėliau 2006, 2008 ir taip toliau.

 

Mėnesiu prašovėme

Antrąją 2005 metų ir pirmąją 2006 metų pusę atidžiai stebėjome Lietuvos ekonomikos rodiklius, kadangi tuometinė vyriausybė rengėsi pavasarį pateikti išankstinį prašymą vertinti šalies atitikimą kriterijams (pateikė kovo mėnesį kartu su Slovėnija). Kitos šalys buvo įvertintos tų pačių metų spalį.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis nei 3 procentai BVP, skola – mažesnė nei 60 procentų BVP, šalis dalyvavo valiutų keitimo mechanizme, ilgalaikė palūkanų norma atitiko kriterijus, bet nerimą kėlė infliaciją. Ko bijota, tas nutiko. Balandį paskelbta, kad Lietuvos vidutinė metinė infliacija kovo mėnesį viršijo kriterijų tik viena dešimtąja procento, buvo 2,7 procentai, o ne 2,6. Apmaudžiausia buvo tai, kad mėnesiu vėliau paaiškėjo, kad kitą mėnesį, balandžio, Lietuva atitiko infliacijos kriterijų, bet išankstinis vertinimas jau buvo padarytas ir sprendimas buvo neigiamas. Lietuva vertinimo paprašė kovo mėnesį, tad numatyti tiksliai, kada atsivers tas atitikimo kriterijus langelis, nesugebėjo.

Naujausiame, šiųmetiniame, ECB pateiktame vertinime Lietuva vėl neatitinka infliacijos kriterijų. Nuo 2011 metų balandžio iki 2012 metų kovo mėnesio 12 mėnesių vidutinė infliacija Lietuvoje buvo 4,2 procento – gerokai didesnė už kainų stabilumo kriterijaus 3,1 procento pamatinę vertę.

Be to, prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet viršys kriterijų – sieks 3,2 procento BVP, nors valdžios skola bus mažesnė nei 60 procentų BVP. Lietuva kartu su Latvija dalyvauja valiutų kurso mechanizme II.

Be to, Lietuva šiemet atitiko ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų, apskaičiuojamą naudojant šalių, kuriose buvo mažiausia infliacija, vyriausybės obligacijų ilgalaikių palūkanų normų vidurkio pridėjus 2 procentinius punktus.

Kitą kartą įprastos procedūros metu Lietuvos pasirengimas įsivesti eurą bus vertinamas 2014 metais. Nebent 2013 metais, pamačiusi, kad gali atitikti visus kriterijus tuo pat metu, Lietuva kreipsis išankstinio vertinimo ir mėgins pereiti prie bendros ES valiutos anksčiau. Tačiau jau dabar, panašu, infliacija vėl grasina pakišti koją. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!