EURO 2012: futbolas ir politika

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-06-21

Vokietijos rinktinės treneris Joachimas Loewas, su komanda pradėjęs pasiruošimą rungtynėms su graikais Europos čempionato ketvirtfinalyje, nepasimetė išgirdęs žurnalistų remarką apie Graikijos ir Vokietijos santykių politinį kontekstą ir patikino, kad su Angela Merkel palaiko gerus santykius ir yra sutaręs, jog ji nesikiš į futbolą, o jis – į politiką. Panašiai atsiriboti nuo bet kokių politinių sąsajų dar prieš čempionato pradžią norėjo ir jo organizatoriai – lenkai bei ukrainiečiai, tačiau užsienio spaudoje jau dabar pasirodo vertinimų, kad šiųmetę futbolo šventę galima vadinti vienu labiausiai politizuotų pramoginių renginių Europoje. Esame pratę (ir jau net nebe juokais) įvairiomis geopolitinėmis ir istorinėmis teorijomis aiškinti kito Europos pramoginės konkurencijos renginio rezultatus – Eurovizijos dainų konkursą, tačiau painioti futbolą ir politiką kol kas dar nėra labai įprasta. Vis dėlto šis čempionatas siūlo keletą įdomių pastebėjimų.

 

Prieš prasidedant čempionatui

2007-ais metais paskelbus, kad viena iš rungtynes organizuojančių šalių bus Ukraina, į tai buvo linkstama žiūrėti pakankamai teigiamai ir optimistiškai: Euro 2012 čempionatas būtų buvęs pirmu svarbiu futbolo renginiu, organizuojamu šalyje už buvusios „geležinės uždangos“ po Sovietų Sąjungos griūties: prieš tai 1976 metų Europos futbolo čempionatas buvo organizuotas Jugoslavijoje, o 1980-ais metais Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės. Akivaizdu, kad čempionato organizavimas Rytų Europoje ne tik suteikia papildomų taškų iki šiol ne tokią svarbią poziciją futbole užėmusiam regionui, bet taip pat skatina turizmą ir kelia organizuojančios šalies prestižą. Be abejo, tai reiškia naudą įvairiems sektoriams, pavyzdžiui, statybų, skatina kitus ekonominius laimėjimus: kai kuriais skaičiavimais, Lenkija su Ukraina po šio čempionato gali tikėtis net apie 3-jų mlrd. JAV dolerių pelno.

 

Protestas prieš Ukrainą

Vis dėlto paskutiniais mėnesiais iki čempionato pradžios tokios džiugios aplinkybės kiek pasikeitė. Visoje Europoje didžiulio dėmesio sulaukė buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko skandalas. Kai kurie politikai dėl šių įvykių netgi viešai pareiškė apie atsisakymą dalyvauti rungtynėse, kurios vyks Ukrainoje: tai dar balandžio mėnesį patvirtino Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso, sulaukęs pritarimo ir iš EK teisingumo komisarės Vivien Redding. Didžioji Britanija buvo bene pirmoji, pranešusi apie politikų boikotuosimus mačus Ukrainoje. Vokietijos, griežusios pagrindiniu smuiku siekiant užtikrinti J. Tymošenko gydymą užsienyje, pozicija futbolo čempionato klausimu taip pat buvo griežta: kanclerė A. Merkel buvo pasiryžusi nedalyvauti nė viename Vokietijos rinktinės mače, kuris vyks Ukrainoje, ir ragino savo ministrų kabineto narius daryti tą patį. Net vieno svarbiausių Vokietijos futbolo klubų – Miuncheno „Bayern“ – prezidentas Uli Hoeness spaudoje netikėtai kreipėsi į UEFA prezidentą Michel Platini, ragindamas jį didinti spaudimą Ukrainai dėl Tymošenko klausimo.

 

Riaušės Lenkijoje

Gerokai kitokia situacija klostosi antroje čempionatą organizuojančioje šalyje – Lenkijoje. Kol Ukraina yra pakankamai gerai žinoma už savo žiūrėjimą pro pirštus į žmogaus teisių bei korupcijos problemas šalyje, Lenkija Europos Sąjungoje yra vertinama labai palankiai. Atrodytų, jokių rimtų politinių konspiracijos teorijų čia ir nesugalvosi, tačiau jos pasipylė po pagarsėjusių lenkų ir rusų futbolo sirgalių riaušių.

Tokios kalbos prasidėjo dar tik paaiškėjus, kad Rusijos rinktinės mačai vyks netoli Lenkijos Prezidentūros Varšuvoje: ši vieta yra mėgstama įvairių nacionalistinių grupių, kurios iki šiol aktyviai kaltina Rusiją prisidėjus prie aviakatastrofos, kurioje 2010-ais metais žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačynskis. Nors Rusijos futbolo federacijos prezidentas Nikolajus Komarovas, kaip ir daugelis kitų Ukrainos politikų, kartojo, jog „sportas yra už politikos ribų“, o riaušes buvo stengiamasi pabrėžti tik kaip futbolo aistruolių nesusivaldymą, nori nenori peršasi prielaidos apie gilesnes povandenines sroves – lygiai taip pat, kaip ir kasmet skaičiuojant jau minėtos Eurovizijos balsus...

Verta paminėti ir tai, kad tikrai ne kiekvienos futbolo chuliganų riaušės Europoje susilaukia aukščiausių šalies politikų reakcijos ar net jų tarpusavio santykių aiškinimosi, kaip kad įvyko šįkart. Iškart po šių riaušių Lenkijos spauda pradėjo cituoti Prezidentą Bronislavą Komorowskį, kuris kritikavo rusų sirgalių elgesį, kadangi šis „gadina puikaus renginio atmosferą ir kuria neteisingą ir prastą Lenkijos įvaizdį užsienyje“. Prezidentas taip pat pažadėjo, kad visi, pripažinti kaltais, bus atitinkamai nubausti. Lenkų premjeras Donaldas Tuskas riaušininkus pavadinino „idiotais“, ir netrukus spaudoje pasirodė pranešimai apie Rusijos Prezidento Vladimiro Putino telefoninį skambutį lenkų premjerui, kurio metu Putinas išreiškė susirūpinimą Rusijos sirgalių saugumu Lenkijoje. Beje, turbūt nelabai keistai atrodo ir tai, kad Putinas netruko išreikšti ir savo nepritarimo bei nepasitenkinimo Europos viršūnių sprendimu boikotuoti čempionatą dėl J. Tymošenko bylos. Tad kiek gi futbolo aikštelėje politikos..?

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos


Vienas paauglystės prisiminimas privertė mane stipriai suabejoti nepriklausomybės koncepcija. Įvykis tas iki šiol neleidžia būti tikram dėl tautybės, tautiškumo, priklausomybės šaliai ar tautai. Atėjus Šumano dienai vėl savęs klausiu ar einame geru keliu. Kodėl ši šventė yra reikalinga, ir kaip mums su ja elgtis?

Senovės Graikijos gyventojas Herostratas pagarsėjo tuo, jog padegė Artemidės šventyklą. Jis tai padarė tik tam, kad išgarsėtų.  Graikai, būdami toliaregiški ir žiaurūs, nubaudė nevykelį su pagarbos vertu atkaklumu. 

Tema: Naujienos

„Eurobloge“ jau esame šnekėję apie kai kuriose Europos Sąjungos šalyse klestintį ir turizmo sektoriui atsigauti padedantį gastronominį turizmą, kuris Lietuvoje praktiškai dar nėra taikomas. Šįkart apie Europos šalių virtuves bei lietuviškos gastronomijos raidą ir reklamą „Euroblogas“ kalbasi su šios srities ekspertu Ali Gadžijevu, keliose ES šalyse dirbusiu profesionaliu virtuvės šefu. 

Tema: Klausimai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!