Spraga Europos teisėje: neapykantos nusikaltimai

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-02-15

Europos Sąjunga deda daug pastangų, kad užtikrintų savo piliečių saugumą bei gerovę. ES pagrindinių teisių chartijos 1, 10, 21 ir 47 straipsniai užtikrina teisę į žmogaus orumą, minties, sąžinės ir religijos laisvę, nediskriminavimą, veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Neseniai aprašėme ir griežtinamą kovą su internetiniais nusikaltimais. Vis dėlto tebelieka viena sritis, kurioje ES šalys narės vis dar demonstruoja skaudų atsilikimą – apsauga nuo neapykantos nusikaltimų. 

Sausio pabaigoje Lietuvoje lankęsis ES pagrindinių teisių agentūros vadovas Mortenas Kjaerumas, peržvelgęs pirminių situacijos tyrimų rezultatus, tegalėjo konstatuoti, jog jie – stulbinamai prasti. Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu tikimasi atkreipti ir visos ES dėmesį į neapykantos nusikaltimų problemą. 

Neapykantos nusikaltimų sąvoka

Net pats „neapykantos nusikaltimų“ (angl. – „hate crimes“) terminas ligi šiol nėra dažnai sutinkamas lietuviškam viešajame diskurse. Europos Komisija remiasi apibrėžimu, kurį pateikia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras: „Neapykantos nusikaltimas yra nusikalstama veika, atlikta turint išankstinį nusistatymą prieš asmenį. Neapykantos nusikaltimu gali būti laikomas gąsdinimas, grasinimas, nuosavybės sugadinimas, pasikėsinimas, žmogžudystė ar kitos formos nusikaltimas. Neapykantos nusikaltimą nuo kitų nusikaltimų skiria būtent jo priežastys. Dėl to neapykantos nusikaltimus sudaro du skirtingi elementai: vertinant iš įprastinės įstatymo perspektyvos, jie yra nusikalstama veika, tačiau šiuo atveju auka yra sąmoningai pasirenkama dėl kokio nors vieno bruožo, tokio kaip rasė, kalba, religija ar tautybė. Siekiant išsiaiškinti, ar įvykdytas būtent neapykantos nusikaltimas, nebūtina žinoti, ar būtent „neapykanta“ buvo pagrindinė jo priežastis – reikalinga žinoti, ar nusikaltimas buvo įvykdytas remiantis šališku nusistatymu.“ 

Taigi, kaip matome, po neapykantos nusikaltimo sąvoka telpa tokie reiškiniai kaip homofobija, rasizmas, ksenofobija, antisemitizmas ir kiti logiškai nepagrįsti nusistatymai prieš asmenis, priklausančius kokios nors bendros savybės vienijamai grupei. Terminas buvo pradėtas vartoti maždaug nuo Antrojo pasaulinio karo ir jo metu vykdyto rasinio „valymo“, tačiau dabar jis naudojamas ir kalbant apie reiškinius, vykusius iki karo (tokius kaip žydų pogromai ar armėnų genocidas). 

Neapykantos nusikaltimai ES

Europos Sąjungoje veikia speciali institucija – ES pagrindinių teisių agentūra, kurios kompetencijai tenka ir neapykantos nusikaltimai . Apskritai kalbant, pagrindinė agentūros užduotis – užtikrinti visų ES piliečių pagrindinių teisių gynimą. Rinkdama ir analizuodama duomenis ES šalyse narėse, agentūra stengiasi valdžios institucijoms padėti suprasti neapykantos nusikaltimų židinius ir priežastis, aiškiai suvokti pasekmes. 

2012 metų lapkritį agentūra paviešino dvi studijas apie neapykantos nusikaltimus. Vienoje iš studijų dalių apklausiami nuo rasistinių nusikaltimų nukentėję mažumų atstovai. Paaiškėjo, kad kas ketvirtas apklausos dalyvis bent kartą per pastaruosiuos metus buvo nukentėjęs nuo rasistinio nusikaltimo. Išvadose minima, jog tarp vidurio ir rytų europiečių, 69 % piliečių nepraneša apie užpuolimą ir grasinimą, ir net 89 % nepraneša apie nusikalstamo priekabiavimo atvejus.

Be akivaizdžios tokių nusikaltimų žalos parodymo, dauguma tokio pobūdžio studijų susiduria su kita problema: iki šiol ES šalys narės nepasižymėjo atsakingu informacijos kaupimu apie nusikaltimus, atliktus dėl išankstinio nusistatymo, taip pat, kaip rodo statistika, dauguma aukų iki šiol nenoriai praneša apie patirtą smurtą ar kitą žalą. Kaip ir kovojant su daugeliu kitų problemų, šiuo atveju pirmasis žingsnis taip pat turi būti geresnis piliečių informavimas bei problemos viešinimas. Agentūra siekia, kad aukos būtų skatinamos pranešinėti apie patirtą prievartą, o nacionalinės bei ES valdžios institucijos priimtų reikalingus įstatymus, skirtus būtent šiai problemai spręsti, ir griežtesnes bausmes už tokių įstatymų nepaisymą. Vienas svarbiausių reikalingų pokyčių – įstatymai, įpareigojantys šalis nares rinkti informaciją apie neapykantos nusikaltimus šalyje. Taip pat siekiama, kad teismai tokias bylas nagrinėtų viešai, taip siųsdami žinutę, jog šie nusikaltimai yra ypač sunkaus pobūdžio ir griežtai baudžiami. Šiuo metu taip pat vykdomas Europos Komisijos finansuojamas projektas Facing Facts!, skirtas pagerinti problemos monitoringą ir tokių nusikaltimų viešinimą visoje ES. 

Minėto vizito Lietuvoje metu, ES pagrindinių teisių agentūros vadovas Mortenas Kjaerumas išreiškė viltį Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu atkreipti visos ES dėmesį į neapykantos nusikaltimus prieš diskriminuojamas socialines grupes. Anot jo, šių asmenų padėtis itin pablogėjo dėl ekonominės krizės. Lapkričio 12–13 dienomis Vilniuje planuojama konferencija šia tema, kurią agentūra organizuos kartu su Teisingumo ministerija. Joje bus aptariamos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) situacijos tyrimų rezultatai, taip pat bus apžvelgta nuo 2009 metų vykdoma Europos kova prieš ksenofobiją, rasizmą, antisemitizmą ir homofobiją. Konferencijoje tikimasi sulaukti apie 300–400 ekspertų iš skirtingų ES teisėsaugos ir valdžios institucijų bei nevyriausybinių organizacijų.

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė 

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!