„Niekada niekada niekada negyvenk su vidutinio amžiaus didžėjumi, priklausomu nuo narkotikų“

Spausdinti 2014-10-22

„Visi savi, dėl to ir nesirūpini / Kad kol tu trupinai, kažkas išgėrė tavo rūgpienį„ – gyvenimiška išmintimi pulsuoja daina „Kambariokai“. Jeigu esi kada nors su nepažįstamuoju dalinęsis gyvenamąja vieta, tikėtina, jog savo kailiu patyrei šį dingstančių maisto produktų fenomeną.

Kompanija „Locatable“ išleido gidą „The Housemates Guide to Happiness“, sufleruojantį kaip išgyventi su kambario draugais, bučiokais ar namiokais ir išvengti dažniausiai kylančių konfliktų dėl svečių, augintinių, tvarkymosi, o ypač dėl asmeninio turto neliečiamumo.

Lietuvoje kambarį, butą ar namą dažniausiai tarpusavyje dalinasi tik šeimos ir studentai. Tuo tarpu Prancūzijoje ar Anglijoje šiuo būdu su kylančiomis nuomos kainomis kovoja ir vyresnio amžiaus bei studento statuso nebeturintys asmenys.

Jessica Brown įsitikinusi, kad jeigu esi suaugęs, gyvenamosios vietos dalinimasis su nepažįstamaisiais yra automatiškai pasmerktas nesėkmei. „Studentai gali gyventi kartu, nes juos sieja daug bendro: amžius, gyvenimo būdas, išsilavinimo lygis, augintinių neturėjimas ir naivus entuziazmas“, – sako mergina.

Bet jeigu gyvenama vieta tenka dalintis vyresniame amžiuje, gali tekti gyventi su „penkiasdešimtmečiu nuo narkotikų priklausomu didžėjumi ar italu, kurio hobis – spjaudyti į „Starbucks“ gėrimus“.

Šiuos ir galybę kitų egzotiškų bučiokų ištvėrusi Jessica pataria: „Niekada nepalikinėk „Post It“ raštelių, prižiūrėk kvailius, besinaudojančius orkaite, ir niekada niekada niekada negyvenk su vidutinio amžiaus didžėjumi, priklausomu nuo narkotikų“.

Metų pradžioje „The Guardian“ pasirodė straipsnis, nagrinėjantis naują tendenciją: didelis 40+ metų amžiaus asmenų skaičius ieško bučiokų. Tinklalapio spareroom.co.uk direktoriaus Matto Hutchinsono nuomone, pagrindinės priežastys, lemiančios tokią situaciją, yra skyrybos, menkos pajamos ir nedarbas.

„Ankščiau, tokioje keblioje situacijoje atsidūręs žmogus būtų išsinuomojęs vieno kambario butą, bet dabar nuomos kainos yra tokios aukštos, kad šis sprendimas net nebėra svarstytinas“,  – teigia M. Hutchinsonas. Tarp kitko, jo nuomone, išgyvenant skaudžias skyrybas, būsto dalinimasis su kitais žmonėmis dažnai išeina į naudą, mat žmogus bent jau nelieka visiškai vienas.

Pažįstami ir tokie atvejai, kaip prancūzės Leticijos, kuri būstu dalinasi su malonumu, mat gyventi visiškai vienai jai nesinori. Šiuo metu moteris butu dalinasi su drauge, tačiau prasitarė, kad labiausiai norėtų gyventi su „ponu išrinktuoju”. Iš tiesų, pasiūlymas „gyvenkime kartu“ poros santykių raidoje gali būti dar vienas žingsnis altoriaus link. Tačiau, kai šie žodžiai nuskamba būstą siūlančio ar ieškančio nepažįstamojo skelbime – į bažnyčią gali reikėti eiti dėl kitų priežasčių.

Tinklalapio myworstroommate.com tinklalapio šūkis: „Kiekvienas turi gerą istoriją apie blogą kambarioką. Pasiklausykime tavosios". Tai vieša Pandoros skrynia, gausi trauminių patirčių.

Pavyzdžiui, Willardui Foxtonui teko gyventi su prancūzų komunistu, kuris ignoruodavo sąskaitas, nes nenorėjo „remti valstybės”. Indios Leigh bučiokas mėgdavo  daužyti savo bei kitų indus ir šukes palikti ant grindų, nes jam tai atrodė meniška. O Tomo Phillipso buto durys buvo nukabinėtos žolelėmis, siekiant apsisaugoti nuo blogosios magijos.

Mano bendradarbė trisdešimtmetė Lucile atvirauja: „Aš nesididžiuoju, kad dalinuosi butą kaip studentė, tačiau šiuo metu neturiu kitos išeities. Jau geriau gyvensiu su nepažįstamu žmogumi, nei grįšiu pas tėvus“. Ne paslaptis, kad grįžimas į tėvų namus daugeliui jaunų ir maištingų žmonių nėra priimtinas variantas. Kaip bebūtų, naujausi tyrimai atskleidė, kad net ketvirtadalis jaunų žmonių Jungtinėje Karalystėje grįžo gyventi į tėvų namus,  t.y., vienas iš trijų 20-34 m. vyrų ir viena iš penkių 20-34 m. moterų.


Eglė Raustė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Vokiškai kalbantiems Europos gyventojams Kalėdos ir ypač kelios savaitės prieš tai yra didžiulė šventė. Ironiška – ji į šiuos kraštus ateina labai nenoriai. Jei kur nors pietų Vokietijoje dabar nori pajusti Kalėdų dvasią, reikia geros uoslės ir klausos. Bet kai nosis ir ausys atveda į meduoliais, karštu vynu ir kitais skanėstais kvepiančią mugę, gali neabejoti – gerai nuotaikai garantuoti trūks nebent tikro Kalėdų senelio.

„Buvo tikras pragaras! Prieš atskrendant susirasti vietą, kur gyventi Vilniuje, yra beveik neįmanoma, o jau atvykus situacija taip pat yra komplikuota“, – pasakoja Robi Arnoldas, atvykęs į Vilniaus Gedimino technikos universitetą per mainų programą „Erasmus+“.

Tema: Būstas

Išsinuomoti butą užsienio šalyse gali būti nemenkas iššūkis. Kultūriniai skirtumai ir  biurokratinės vingrybės gali ne vienam apkartinti būsto paieškas. Šiame straipsnyje nukeliausime 6854 kilometrus tam, kad išsiaiškintume, kuo skiriasi butų nuomos ypatybės Azerbaidžane, Prancūzijoje ir Švedijoje.

Tema: Būstas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!