Kada Europos diena taps švente lietuviams?

Spausdinti Autorius: Darius | 2012-05-04

„1950 metais gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Reoberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją, tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis“, – tokia trumpa istorija. O dabar laikas trumpam pliūpsniui realybės.

 

Šventė?

Pažvelgiame į Europos žemėlapį. Nepavykusios formos mielinis blynas į šiaurės rytus nuo Lenkijos kvadrato – Lietuva. Spalva mėlyna ir skaičius geltonas – 2004. Kalendorius teigia: „Mes jau aštuonerius metus esame Europos Sąjungos nariai".

Pajuntu didelę gėdą. Beveik pusę savojo gyvenimo esu Europos Sąjungos pilietis ir tik dabar, prieš rašydamas šį įrašą, sužinau, jog Europos diena – gegužės 9-oji. Susirūpinęs dėl savojo atsilikimo išeinu į balkoną ir nužvelgiu gatvę. Ta pati gatvė. Ta pati gatvė ji bus ir gegužės devintąją – be papuošimų, be iškilmingų eisenų, fanfarų, šampano sklidinų taurių skambesio ir entuziastingų riksmų a la „Tegyvuoja Europos Sąjunga!" Ir kitų metų gegužės devintoji mano gatvėje bus ta pati – tyli ir rami. Ir dar kitų, kitų ir kitų metų.

Logiškas klausimas: jei Europos diena lopinėlyje Europos Sąjungos, kuriuo laikau savąją gatvelę, neminima, tai galbūt ji neminima ir visoje Lietuvoje? O gal ir kitose šalyse, tokiose pat mažose gatvelėse, tik, sakykim, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitur? O jei Europos dienos nemini gausybė žmonių – galbūt tai ne šventė, o tiesiog istorinė diena ir tiek?

 

Uralo kalnų šešėlis

Ir visgi – gegužės 9-ąją lietuviai pastebi ir įsimena. Netgi aukščiausio lygio politikoje išlieka gegužės devintosios įspaudas. Kiek jau metų Lietuva atlieka tą pačią įnoringos merginos, neinančios šokti ratelio aplink Kremlių, vaidmenį...

Pergalės diena. Nesileisiu į ilgesnius svarstymus, ar teisingai elgiasi Lietuva, bet konstatuosiu faktą, jog daugeliui vyresnės kartos lietuvių gegužės devintoji yra ne kas kita, o Sovietų Sąjungos pergalės kare prieš nacistinę Vokietiją diena.

Paradoksas tas, kad netgi didžiųjų ES valstybių didieji asmenys – prezidentai, premjerai, kancleriai – pirmenybę skiria ne Europos dienai, bet būtent Pergalės dienai. Ne savos pergalės. Savą pergalę Vakarų valstybės mini gegužės 8-ąją.

Juk Europos Sąjunga remiasi pragmatizmu, tad dėl pigesnės naftos ir dujų geriau stebėti Raudonąja aikšte šliaužiančius tankus, užuot giedojus Bethoveno „Odę džiaugsmui".

Ko tada norėti iš mano gatvelės, kai ES didieji asmenys pamina Europos dieną? O gal aš klystu.

 

Kada gi?

Taigi, kada Europos diena taps švente lietuviams? Galbūt būsiu apšauktas politikoje nesiorientuojančiu populistu, bet drįsiu teigti, jog paralelė Lietuvos istorijoje aiški. Kada lietuviai pradėjo švęsti įvairias „raudonąsias" šventes? Spalio dienas ir visa kita? Negreitai ir nenuoširdžiai. Ko gero, tas pats bus ir su „mėlynosiomis" šventėmis.

Netgi atsižvelgiant į faktą, jog į ES įstojome savu noru, demokratiškai. Nedidelė, uždara ir netgi į ksenofobiją linkusi tauta nedrąsiai priima kosmopolitiškas tradicijas. Negreit Europos diena taps švente lietuviams, negreitai. Laiko reikia ir, žinoma, – gero pavyzdžio.

Europos Sąjungos valstybių vadovų, kurie meldžiasi pigesnės naftos ir dujų dievui – Rusijai, geru pavyzdžiu nelaikyčiau.

Ir visgi tai tik žvilgsnis iš nedidelio balkono.

 

Parengė Darius Indrišionis

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!