Darbas už lovą ir maistą – galimybė keliauti kitaip

Spausdinti Autorius: Karolis | 2014-10-14

Vaikščiodamas su žemėlapiu turistiniais maršrutais nepajausi šalies pulso, nesužinosi, kaip gyvena vietiniai žmonės ir nepatirsi įdomių nutikimų, kurie išvers iš koto namie likusius draugus. „Workaway“ – pasaulinis tinklas, siūlantis keisti požiūrį į keliavimą ir pažinti kitas šalis dirbant. Tai nėra darbas griežtąja prasme, atlyginimo čia niekas nemoka, tačiau už kelias valandas savanoriško darbo, gali gauti lovą ir maisto, o tai juk jau visa ko pradžia.

Narystė „Workaway“ kainuoja 23 eurus ir galioja dvejus metus. Už tai suteikiama prieiga prie savanorius priimančių darbdavių duomenų bazės. Darbo pasiūlymai patys įvairiausi: nuo pagalbos šeimai prižiūrint vaikus ar sodo darbų iki marketingo ir anglų kalbos mokymo.

Reklaminis filmukas mainais į nakvynę

Fotografas ir videooperatorius Danas Macijauskas „Workaway“ išbandė Meksikoje. Mainais į stogą virš galvos Danas pasiūlė keletui nakvynės namų sukurti reklaminius filmukus.

„Dirbu su video ir fotomedžiaga, todėl pasiūliau hosteliams sukurti reklamą ir jie mielai sutiko. Taip susiradau daug draugų ir gavau rekomendacijų. Vienas hostelis suteikė ne tik nakvynę, bet ir pietus, taip pat pavežiojo po apylinkes“, – pasakojo Danas.

Jo teigimu, smagu buvo ne tik dėl to, kad abi pusės gavo naudos, bet dar ir dėl to, kad atliko tai, ką dažniausiai tingi daryti keliaudamas – dokumentuoti savo keliones. Ne tik viską įamžinti, bet ir sumontuoti.

Ar „Workaway“ populiarus tarp lietuvių? „Workaway“ puslapyje galima rasti vos šešis pasiūlymus iš Lietuvos, kviečiančius atvykti padirbėti. Išvykti nuotykiauti į užsienį per „Workaway“ lietuvaičiai irgi neskuba.

„Lietuviai apie „Workaway“ žino dar mažai ir mano draugai juo beveik nesinaudoja. O be reikalo, nes manau tai yra puiki platforma. Keliavimas tampa daug įdomesnis, turtingesnis įspūdžiais ir gali sau leisti daug daugiau, nes sutaupai ten, kur išleistum daugiausiai“, – savo įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

Pasijuto išnaudojama

Vanessa Brune, nuotr. iš asmeninio albumo

Deja, ne visada viskas klojasi puikiai: gražus profilio aprašymas dar nereiškia, kad viskas gražiai atrodys ir realybėje. Vokietė Vanessa Brune dirbo svečių namuose Šiaurės Norvegijoje. Skamba paradoksaliai, bet per tris savaites, kurias mergina ten praleido, svečių namai atvykėlių taip ir nesulaukė. Vanessa pasakoja pasijutusi keistai, nes gamino savo šeimininkui valgyti, tvarkė namus ir padėjo kraustytis.

„Aš to visiškai nesitikėjau, – pasakojo mergina, – dirbau visai ne tuos darbus, kuriuos turėjau, todėl ilgainiui pasijutau kaip kokia tarnaitė. Vieną dieną nedirbau, nes prastai jaučiausi, tačiau kitą dieną turėjau dirbti dvigubai, nes mano šeimininkas pasirodo tądien irgi sugalvojo nedirbti. Galiausiai neištvėrusi nuolatinių barnių išvykau dviem savaitėmis anksčiau negu planavau“, – nusivylimo neslėpė Vanessa.

Norint išvengti nemalonių patirčių mergina ragina užduoti kuo daugiau klausimų apie darbo pobūdį, gyvenimo sąlygas ir apylinkes. Vykstant į svetimą šalį pas nepažįstamus žmones per daug klausimų tikrai nebus. „Nedarykite iš pažiūros logiškų prielaidų, pavyzdžiui, kad darbdavys turės belaidį internetą ar dar ką nors. Geriau iš anksto įsitikinti. Jei žmogus atsako į tavo klausimus vienu sakiniu ar išvis neatsako, tai gali būti signalas, kad kažkas yra negerai“, – būti budriais skatino pašnekovė.

Kitas svarbus dalykas susirasti atsiliepimų apie vietą, į kurią važiuoji. Merginos teigimu, keliautojai dažnai vengia palikti blogus atsiliepimus Workaway apie netikusius darbdavius, nes bijo ir patys gauti neigiamą įrašą, kuris vėliau trukdytų susirasti kitų darbų.

„Daugybė problemų kyla dėl kultūrinių skirtumų, todėl, pirmiausia, reikia bandyti kuo daugiau kalbėtis su savo darbdaviu tam, kad jas išspręsti. Tačiau, jei nepavyksta rasti bendros kalbos, nėra  nieko bloga išvykti anksčiau, negu kentėti“, - sakė Vanessa. Vis dėlto neigiama patirtis merginos neatbaido ateityje ir vėl pasinaudoti šiuo projektu.

„Workaway“ yra puikus būdas pažinti kitą šalį, jos žmones ir tradicijas. Šiais laikais keliavimas tapo labai greitas: dar nepalikę vienos vietos, jau galvojame apie kitą. Tokie projektai mums leidžia „sulėtėti“ ir pažinti kažkokią vietą daug giliau“, – teigė vokietė.

Kiekviena diena keliaujant – tarsi naujas gyvenimas

Agnietė Melisa Dubnova, nuotr. iš asmeninio albumo

Agnietė Melisa Dubnova yra įkvepiantis pavyzdys, kaip galima dirbti keliaujant ir pažinti pasaulį iš kitokios perspektyvos. „Workaway“ mergina atrado prieš ketverius metus, per kuriuos savanoriavo viešbutyje, kalnų namelyje, fermose ir kitose vietose Ispanijoje, Portugalijoje ir Sicilijoje. Trejetą metų Agnietė praleido viename Ispanijos mieste, gilindama keramikos žinias ir net turėjo savo dirbtuves. Vis dėlto sėslus gyvenimas neužsitęsė: šiuo metu mergina darbuojasi viename Rumunijos skautų centre, kuriame moko vaikus keramikos ir piešimo paslapčių.

„Kai keliauji, visuomet kažkas atsitinka. Kiekviena diena yra tarsi naujas gyvenimas! Todėl ir pasirinkau tokį gyvenimo būdą. Jei keliaučiau nieko nedirbdama ir kas mėnesį gaučiau kažkiek pajamų, kad galėčiau sau leisti keliones be „Workaway“ ir „Couchsurfing“, nemanau, kad būčiau laiminga. Tai būtų tarsi atostogos, jausčiausi beprasmiškai. Kai dirbi kelias valandas per dieną kartu su įvairių kultūrų žmonėmis, jautiesi naudingas, o tai svarbu kiekvienam žmogui. Netikiu, kad egzistuoja laimingi tinginiai. Visi nori kažką daryti, o veikla duoda mums gyvybės, entuziazmo ir idėjų. 5 darbo valandos per dieną nevargina, tai tarsi psichologinis ir fizinis pratimas galvai, sielai ir kūnui. Juolab, kad gali išmokti naujų dalykų, kuriu niekada nebūtum išmokęs gyvendamas vienoje vietoje“, – pasakojo Agnietė.

Netradicinį gyvenimo būdą pasirinkusi mergina teigia, kad be stogo virš galvos ir maisto mums reikia labai nedaug. Šampūną galima pasigaminti iš natūralių medžiagų, o minimalioms higienos išlaidoms galima užsidirbti prekiaujant rankdarbiais, kuriuos galima pasidaryti iš bet ko ir bet kur.

„Kai dirbi ne už pinigus, o už esminius dalykus, kurių reikia gyvenimui, tai yra už maistą ir stogą - dirbi is širdies ir tiek, kiek pakeli, tiek, kiek nori. Vieną dieną padarai daugiau, kitą mažiau. Neturi viršininko, kuris tave kontroliuoja, o gyveni tarytum šeimoje ar bendruomenėje. Tai yra neįkainojama patirtis bet kuriam žmogui“, – dalinosi įspūdžiais pašnekovė.

Agnietė nesutinka, kad keliavimas be didelių tikslų yra laiko švaistymas. Pasak jos, keliaujant galima išmokti daug daugiau įvairių įgūdžių ir kalbų negu mokantis universitete:

„90 procentų žinių, kurias gauname universitete, mokykloje ar normaliame darbe – pamirštama. Daug kas sako, kad nenorėtų gyventi taip, kaip aš, nes bijo neturėti ateities. Tačiau, kai esi laimingas dabartyje, niekada nebijai ateities. Jei moki gyventi gerai dabar, reiškia, mokėsi ir toliau“.

Kviečiame susipažinti su straipsnio herojų tinklaraščiais:

Dano Macijausko: http://danulis.com
Vanessos Brune: http://snowintromso.com
Agnietės Melisos Dubnovos: http://celialostrego.blogspot.ro

Karolis Bareckas

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Kitos naujienos

Kitą kartą žiūrėdami reklamas ar filmą atkreipkite dėmesį į detales. Visas jas sudėlioja ir bendrą harmoningą vaizdą sukuria reklamų ir kino dailininkai. Girdėjote apie tokius?

Prieš išvykdama į slidinėjimo sezoną Obertauerne, Austrijoje, Eglė Česnaitė pasakoja, kaip tapti slidinėjimo instruktore net ir užaugus šalyje, kurioje kalnų nėra. Kokia šio darbo specifika, nuotykiai ir atsakomybės, pasakoja pašnekovė.

„Man jau buvo batai su pinigais, o mokslo metai dar nebuvo prasidėję, iš tiesų – žvėriškai ieškojau darbo, tačiau vis nesėkmingai“, – mintis dėsto Raimondas Bružas, kuris prieš keletą metų baigė magistrantūros studijas Herninge, Danijoje.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!