„Svarbu dydis“: dar vienas bandymas kurti ES politinę sąjungą

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-10-05

Europos Komisijos pirmininko Joze Manuelio Barroso metiniame pranešime išsakyta vizija Europos Sąjungą paversti politine sąjunga, federacija, yra toli gražu ne pirmi tokie svarstymai ar net bandymai ES istorijoje.

Dar Europos Sąjungai besikuriant prieš pusę amžiaus, Sąjungos kūrėjai galėjo rinktis iš daugybės kelių. Kaip vėliau istorija parodė, nueita pirmiausiai ekonominės integracijos keliu, paliekant nuošalyje politinę integraciją. Kitaip tariant, Europos Sąjungoje turime šiaip ne taip veikiančią bendrą rinką, eurą, bet politiniai sprendimai dėl mokesčių politikos paliekami šalims, kaip ir socialinė politika, be to, ES piliečiai neturi žodžio renkant Europos Komisiją, kuri kitą vertus turi nemažai įtakos jų gyvenimams.

Bandymas Nr. 1: be karinės grėsmės nenori ir politinės sąjungos

Tačiau jau 1952 metais pasirašytoje Europos gynybos sąjungos sutartyje, 38-ajame straipsnyje, nutariama ištirti galimybes sukurti nuolatinę šalių organizaciją, kuri atrodytų kaip federacija ar konfederacija, su dviejų rūmų parlamentu. Atitinkamai Italijos užsienio reikalų ministras ir premjeras Alcide De Gasperi sukūrė Europos politinės sąjungos (EPC) schemą. Pasak ES analitiko Giandomenico Majone, remiantis šiuo planu, Europos politinė sąjunga turėtų daug galių gynyboje, tarptautiniuose santykiuose, ekonominėje ir socialinėje integracijoje. Pagrindinės Sąjungos institucijos būtų buvusios: dviejų rūmų (senato ir atstovų rūmų) parlamentas, vykdomoji taryba, teisingumo teismas , ministrų taryba ir patariamoji ekonomikos bei socialinė taryba. Parlamentas būtų buvęs svarbiausia šios sąjungos institucija. ES vyriausybė (vykdomoji taryba) būtų jam atskaitinga.

Senato narius rinkų nacionaliniai parlamentai, o senato rūmai galėtų išrinkti naują vykdomosios tarybos prezidentą. Atstovų rūmai būtų renkami tiesiogiai Sąjungos narėse. Paskirtas vykdomosios tarybos prezidentas paskirtų kitus tarybos narius, bet visa tarybą tada turėtų patvirtinti abu parlamento rūmai. Europos gynybos sutartį atmetė Prancūzijos nacionalinė asamblėja, ratifikavimas susidūrė su sunkumais ir kitose Europos anglių ir plieno bendrijos narėse (Europos Sąjungos prosenelės). G.Majone pažymi, kad po Korėjų paliaubų ir Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino mirties Europos šalių vadovai nebenorėjo aukoti nacionalinio suverenumo, bent jau jo politinės dalies.

Bandymas Nr 2: išorės santykiai ir saugumas

1984 metais dar vienas „federalistas“, ir vėl italas, Altiero Spinelli, pasiekė, kad Europos Parlamentas patvirtintų jo siūlymą, vadinamąją „Europos Sąjungą steigiančios sutarties juodraštį“ (angl. Draft

Treaty Establishing the European Union). Moksliniko G.Majone šį atvejį mini kaip paskutinį, kada rimčiau svarstyta ES kaip politinė sąjunga. Šios sutarties vėliau nacionaliniai parlamentai neratifikavo, todėl ji netapo realybe. Sutarties tekstą galimą pasiskaityti čia. Europos Parlamentas prižiūrėtų Komisiją, Europos Sąjunga turėtų išskirtines teises vykdyti ir prižiūrėti laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą savo teritorijoje, reguliuoti prekybą tarp ES narių. Itin svarbiu dalyku šioje sutarties juodraštyje laikoma tai, kad išorės santykiai ir saugumas įtraukta prie ES veiklos. ES bandoma suteikti ambicingų tikslų siekti taikos tarptautiniuose santykiuose, stabdyti agresiją, raminti konfliktus, gerinti gyvenimo standartus trečiosiose šalyse ir taip toliau.

Bandymas Nr 3: ekonomika

Naujausias bandymas kurti politinę ES sąjunga arba federaciją nuo ankstesnių galbūt skiriasi tuo, kad po juo slypi ne karo grėsmės ar išorės saugumo motyvai, o vidinės ES ekonomikos bėdos. Europos Komisijos pirmininkas Joze Manuelis Barroso prabilo, kad reikia sukurti tikrą solidžią ekonominę sąjungą, grindžiamą politine sąjunga.

„Nebijokime garsiai ištarti: turėsime žengti nacionalinių valstybių federacijos keliu. Mums to reikia. Tai – mūsų politinis horizontas. Tai – ateinančių metų mūsų darbo orientyras“, - pareiškė jis. O skamba tikrai drąsiai. Pasak jo, ES nares neturi bijoti atiduoti dalį nacionalinio suverenumo Europoje reiškia didesnį suverenumą pasaulyje: „Šiandienos pasaulyje dydis svarbus“ (kitaip nei senoje reklamoje, kad dydis nesvarbu). Tik tiek, kad J.M.Barroso „nuramino“ ES nares, jog ne supervalstybę nori kurti, o „nacionalinių valstybių federaciją“. Ką tai reiškia, jis nepaaiškino. Žodis „nacionalinių“, manau, pridedamas specialiai, kad iš anksto atremtų nacionalistų kritiką, kad mėgina atimti tautiškumą iš tautų. Itin daug dėmesio jis savo kalboje skyrė metų rinkimams į Europos Parlamentą. Jau šį rudenį Europos Komisija pažadėjo pateikti glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo planą, nes „negalime ir toliau bandyti spręsti Europos problemų vien nacionaliniais sprendimais“. Tačiau prieš 2014 metų Europos Parlamento rinkimus Komisija pažadėjo pateikti būsimos Europos Sąjungos viziją ir idėjas, kaip galima keisti ES Sutartį.

Piliečių vaidmuo

Palauksime – pamatysime, ką reiškia politinė sąjunga, ir kurios ES narės – senosios, naujosios ar naujausios – jai priešinsis labiausiai. Jeigu ES institucijos pradėtų koordinuoti labiau šalių mokesčius ar socialinę politiką, tai vietiniams politikams leistų visais nemaloniais klausimais kaltinti Briuselį ir būti nekaltais piliečių akyse. Kitą vertus, jeigu pernelyg didelė darbo našta nuo vietos politikų ir vyriausybių būtų nuimta, jų tarsi ir nebereikėtų arba reikėtų gerokai mažiau. Dar įdomu, kokį vaidmenį ES piliečiams numatys Europos Komisija savo ES kaip politinės sąjungos vizijoje. Ar ES piliečiai galės dalyvauti daugiau tiesioginių rinkimų į ES institucijas? Dar labiau dalyvaus siūlant ar keičiant teisės aktus nei dabar? (Šiemet jau buvo pristatyta Europos piliečių iniciatyva, kurioje ES piliečiai gali siūlyti teisės aktus). Tačiau sunkioje EK kovoje link federacijos piliečių palaikymo prireiks.

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!