Baltijos šalių energetikos projektai: ar reikia Komisijai kištis?

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-11-26

Praėjusią savaitę iš Europos Komisijos pusės atkeliavo kelios naujienos, o tiksliau, nuomonės, susijusios su mūsų energetikos planais. EK, regis, bando padėti Baltijos šalims užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, bet kartais pagalba gali tapti stabdžiu.

EK energetikos komisaras Güntheris Oettingeris Briuselyje vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė, kad jeigu Lietuva nestatys atominės elektrinės, jai bus sunku užtikrinti energetinį šalies saugumą, portalas euractive.com cituoja naujienų agentūrą BNS. Jo žodžiai tarsi reiškia pritarimą planams statyti atominę elektrinę.

Vėliau Europos Komisija išplatino tyrimo, kurioje iš Baltijos šalių geriausiai statyti suskystintų dujų (SGD) terminalą, ataskaitą. Ši ataskaita buvo parengta jau kuris laikas, ir tarptautiniuose naujienų portaluose būdavo galima aptikti tai kokio (estų) parlamentaro, tai (estų) energetiko komentarus, kad „Komisija išrinko Estiją“.

Kodėl Europos Komisija taip noriai komentuoja ir patarinėja Baltijos šalims, ką daryti?

Nuolatinės peštynės

Baltijos šalys ir jų nesibaigiantys vargai užsitikrinant energetikos nepriklausomybę Europos Komisijos akyse turbūt atrodo kaip trys dėl namelio medyje besipešantys vaikai. Namelio jiems reikia, kad slėptųsi nuo vyresnių ir piktesnių vaikų, po vieną namelio nepastatytų, bet kiekvienas iš jų norėtų namelio sau. Todėl ir stovi besiginčydami prie to medžio, kuriame nėra ir dar ilgai nebus jokio namelio.

Kad ir kiek kalba apie energetinę nepriklausomybę, jeigu tai nepriklausomybei reikia Baltijos šalių bendradarbiavimo, trys Baltijos šalys iš esmės per dvidešimt nepriklausomybės metų nieko nenuveikė, kad tą nepriklausomybę užsitikrintų. Taip, Lietuva pasistatė Būtingės naftos terminalą, ir terminalas išties labai pravertė, kai Rusija nutraukė naftos tiekimą vamzdynu į buvusią „Mažeikių nafta“ (dabar – „Orlen Lietuva“) naftos perdirbimo gamyklą. Jei ne terminalas, gamykla galbūt dabar jau būtų virtusi tuščia skardine. Tačiau statant tą terminalą Lietuvai nereikėjo kitų partnerių.

Taip, trys Baltijos šalys nutiesė elektros tiltą „Estlink 1“ iš Estijos į Suomiją, per kurį dabar galima prekiauti elektra. Tačiau šį tiltą iš esmės tiesė ne politikai, o trys Baltijos šalių energetikos bendrovės, suinteresuotos galimybe užsidirbti iš elektros kainų skirtumo tarp Baltijos šalių ir Skandinavijos šalių.

Tačiau didžiausias baltų energetinis baubas juk visada buvo ne nafta ar elektra, o rusiškos dujos ir „Gazprom“. Ir čia nei viena iš Baltijos šalių nenutiesė nei vieno naujo tarptautinio vamzdyno (Lietuva nesusijungė su Lenkijos dujų tinklais ar Estija su Suomija), ir nei viena iš jų neįrengė suskystintų dujų terminalo. Tai įvyko tikrai ne dėl laiko trūkumo. Rusai su partneriais per tą laiką sugebėjo nutiesti didžiulį Šiaurės Europos dujotakį iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu, tad mažesnius projektus įgyvendinti Baltijos šalyse laiko tikrai būtų pakakę.

Latviai sutinka-latviai nesutinka

Baltijos šalys ypatingai nesugeba susitarti, jeigu energetikos projektas yra labiau politizuotas. Sėkmingai nutiesusios vieną nedidelį elektros tiltą iš Estijos į Suomiją, jos paslydo ir susipešė dėl tilto į Švediją. Lietuva ir Latvija surengė tikrą nesusipratimų šou. Visą tuometinę padėtį atspindi vien žurnalistų antraštės (chronologine tvarka). „Kirkilas: švedai tiltą linkę turėti su Lietuva, o ne Latvija“ (2008.04.03), „Latvija neturėtų tapti stabdžiu“ (2008.05.21), „Latviai neigia Kirkilo žodžius“ (2008.06.09), „Ryga elektros jungtį su Švedija mato per Latviją“ (2008.07.24) , „Sako, kad latviai sutinka dėl elektros tilto į Švediją“ (2008.10.10), „Kirkilo tiltas į Švediją įgriuvo“ (2008.10.16). Ir taip – be galo be krašto, kol įsikišo EK ir paskirstė pinigų, kad visi būtų laimingi: elektros tiltas į Švediją eis nuo Lietuvos krantų, bet latviai gaus europinių lėšų elektros perdavimo tinklų stiprinimui Latvijos vakarinėje dalyje. Tad ginčą, kitaip tariant, padėjo išspręsti atverta piniginė su ES lėšomis, kurios buvo sumaniai paskirstytos abiems peštukams – Lietuvai ir Latvijai.

Tad kodėl, kai visos trys Baltijos šalys siekia pasistatyti po vieną suskystintų dujų terminalą pakrantėje, nors regionui užtektų vieno terminalo, reikėtų tikėtis ko nors daugiau nei įprastų nesibaigiančių peštynių ir nejudančių projektų. Todėl nieko nuostabaus, kad, regis, be įsikišimo iš šalies, Baltijos šalys atrodo nesugebančios įgyvendinti stambių energetikos projektų. Todėl prieš metus besiginčijančios trys Baltijos šalys paprašė Komisijos tarti žodį. Komisijos žodis nuskambėjo praėjusią savaitę.

Terminalas Estijoje

Europos Komisijos užsakytą tyrimą, kurioje iš Baltijos šalių yra naudingiausia statyti suskystintų dujų terminalą, atliko konsultacijų įmonė „Booz&Co“. Atliktame tyrime konsultantai įvertino įvairius projektus Baltijos šalyse ir tai, kaip jie padidina energetikos tiekimo įvairovę bei energetinį saugumą. Energetiniam saugumui matuoti buvo naudojamas vadinamasis N-1 kriterijus, kuriuo remiantis analizuojama, kiek energijos poreikio gali būti užtikrinta Baltijos regione, jeigu sugenda didžiausia energetikos sistemos dalis (pvz., nustoja veikti storiausias importo vamzdis). Tyrimas parodė, kad energetinis saugumas (N-1 kriterijus), būtų užtikrintas, jeigu naujas SGD terminalas būtų Lietuvoje arba Estijoje.

Regiono energijos tiekimo įvairovė padidėtų, jeigu terminalas būtų Estijoje tuo atveju, jeigu būtų įgyvendinti kiti projektai, tokie, kaip dujų vamzdyno jungtis su Suomija ir su Lenkija. Jeigu terminalas būtų Lietuvoje, tam neva prireiktų didžiausių investicijų į dujų vamzdynų sistemą, nes terminalas Klaipėdoje išbalansuotų dujų sistemą, dujos per Baltijos šalis turėtų tekėti iš Pietų į Šiaurę. Lietuva (arba Latvija) būtų optimali vieta SGD terminalui tik tuo atveju, jeigu jokie kiti projektai nebūtų įgyvendinti, t. y. nebūtų nutiestas nei vamzdynas į Lenkiją, nei į Suomiją. Tada Lietuva tiesiog būtų didžiausia rinka dujoms.

Veriasi pinginė

Komisijos tyrimas visiškai „nenurašė“ Lietuvos kaip galimo pasirinkimo SGD terminalui, bet pernelyg optimistiškai taip pat nenuteikia. Komisija nurodo, kad jeigu dėl SGD tiekimo Rytų Baltijos jūros regione tyrime nustatytų infrastruktūros projektų Baltijos šalys susitartų, jie galėtų gauti bendros svarbos projektų statusą. Bendros svarbos projekto statusas padidintų tikimybę šiems projektams gauti finansinę paramą, nors dar automatiškai tokios paramos nereikštų. Europos Komisija energetikos projektams 2014-2020 m. ES finansinėje perspektyvoje siūlo skirti 9 mlrd. eurų. Be to, toks statusas galimai suteiktų geresnes finansavimo pasirinkimo galimybes projektų vystytojams.

Taigi, regis, ir vėl gali vertis ES lėšų piniginė Baltijos šalių energetikos projektams. Tik šį kartą pinginė gali tapti ne sprendimo, o ginčų objektu. Kitaip nei tiesiant elektros tiltus, kurių gali būti daug, Baltijos šalių poreikiams tereikia vieno SGD terminalo. Ir jeigu kokia nors Lietuva nuskubės su savo projektu Klaipėdoje, ką ji ir daro, ir terminalą pastatys, galbūt dar vieno naujo terminalo Baltijos šalyse nereikės, taigi nebus ir pinigų. Kita vertus, jeigu bus bandoma išsirinkti vieną regioninį terminalą, ir Lietuva projektą užšaldys, gali būti, kad tai tereikš metų metus nesibaigiančius ginčus dėl terminalo vietos. Tad nebūtų nei pinigų, nei terminalo. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!