Europos Sąjungos bėdos tęsiasi: nutrūkusios derybos dėl daugiametės finansinės programos

Spausdinti Autorius: Mantas | 2012-11-30

Praėjusį penktadienį nutrūko derybos dėl ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto (vadinamosios 2014-2020 m. ES daugiametės finansinės programos). Dalis valstybių narių nesutiko su Europos Komisijos pasiūlymu didinti biudžetą. Šiais metais susitarimo pasiekti jau nebepavyks – derybos nusikelia į kitų metų pradžią. Šiame straipsnyje – apie tai, kodėl ES valstybėms nepavyko pasiekti susitarimo. 

Faktai apie biudžetą 

Visuomenėje dažnai yra daug spekuliuojama apie ES biudžetą. Yra paplitę mitai, teigiantys, jog šis yra labai didelis, kad didžiąją jo dalį „suvalgo“ eurobiurokratų atlyginimai ir panašiai. Prieš aiškinantis, kodėl nepavyko susitarti dėl naujos finansinės programos, verta paminėti kelis esminius faktus. 

Paskutinėje 2007-2013 metų finansinėje programoje vidutinis kasmetinis ES biudžetas buvo apie 130 milijardų eurų. Tai sudaro apie 1 procentą visų ES šalių sukuriamo bendrojo vidaus produkto. ES biudžetas finansuoja visas ES kaip organizacijos veiklas. Dažniausiai europiniai pinigai tik prisideda prie nacionalinių Vyriausybių leidžiamų pinigų įvairiems visuomenei naudingiems projektams finansuoti. Taip pat didžioji dalis ES biudžeto (apie 80 procentų) yra išdalijama nacionalinėms bei regioninėms Vyriausybėms, kurios pačios pasirenka, kaip pinigai bus skirstomi. Visam ES biurokratiniam aparatui finansuoti yra išleidžiama apie 6 procentai kasmetinio iždo (tai sudaro apie 8 milijardus eurų). 

Veiklos bei projektai, finansuojami iš ES biudžeto, atspindi ES finansinius prioritetus, kuriuos nustato pagrindinės ES institucijos. Šie prioritetai yra sugrupuoti į plačias finansavimo kategorijas. 2007-2013 m. didžiausias finansavimas teko šioms kategorijoms: konkurencingumas ir sanglauda (44,6 proc.); gamtiniai resursai, žemės ūkis, aplinkosauga ir žuvininkystė (42,5 proc.); ES kaip globalaus veikėjo įtakos didinimas (5,7 proc.). 

Trumpai tariant, apie trys ketvirtadaliai dabartinio biudžeto yra išleidžiama Bendrajai žemės ūkio politikai palaikyti (žemės ūkio tiesioginėms subsidijoms) ir įvairiems infrastruktūros projektams (pvz. keliams tiesti, tiltams statyti) Rytų bei Pietų Europos šalyse. 

Europos Komisija siūlė padidinti vidutinį metinį ES biudžetą iki 146 milijardų per metus būsimoje finansinėje programoje. Dėl to susitarti nepavyko. 

Nesutarimai 

Pagrindinis nepritariančių ES biudžeto didinimui valstybių grupės argumentas skamba taip: netikslinga didinti ES biudžetą, kai „namuose“ yra priimamos griežtos taupymo priemonės, kurios sukelia skaudžias pasekmes saviems piliečiams. Ypač priešiškai nusiteikusios biudžeto didinimo atžvilgiu yra tos valstybės, kurios į biudžetą sumoka dideles pinigų sumas. Tokių valstybių lyderė – Didžioji Britanija. Kita valstybių grupė teigia, kad biudžetą reikia didinti, nes tik ES lygmens finansinės priemonės (ekonomikos skatinimas) gali padėti išeiti iš krizės. Pastarąją nuomonę turi Europos Komisija, dauguma Europos Parlamento narių bei dauguma naujųjų ES valstybių narių. Savaime suprantama, kodėl. Juk naujosios ES narės gauna didžiąją dalį paramos. 

Įdomu tai, kad viena iš Vakarų Europos valstybių, Prancūzija, kuri taip pat yra viena iš daugiausiai pinigų į ES biudžetą įnešančių šalių, pasisako už biudžeto didinimą (ar bent jau nemažinimą). Tokią Prancūzijos poziciją daugiausiai lemia jau legendine tapusi prancūzų politikų meilė ūkininkams. Prancūzijos atstovai su F. Hollande priešakyje yra pagrindiniai biudžeto mažinimo priešininkai. Rodos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susikirtimai įvairiais klausimais jau tampa tradicija. Sumažinus biudžetą taip pat greičiausiai mažėtų administracijos finansavimas, o tai realybėje galėtų atsispindėti Strasbūro administracinio padalinio panaikinimu (kuris yra viena iš dviejų Europos Parlamento darbo vietų). Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl Prancūzija priešinasi biudžeto mažinimui. Toks sprendimas sumenkintų Prancūzijos įtaką ES politikai. 

Lietuvai Europos Komisijos pasiūlytas biudžeto padidinimas būtų atnešęs naudos. Kaip praneša „Lietuvos Rytas“, pateiktame biudžeto projekte Ignalinos atominės elektrinės uždarymui buvo numatyta skirti 400 milijonų litų vietoje anksčiau žadėtų 210 milijonų. 

Nors esu iš naujos ES valstybės narės, puikiai suprantu britų ir kitų ES biudžeto didinimui nepritariančių valstybių argumentus. Savaime suprantamas jų noras neremti kitų valstybių piliečių, kai namuose yra karpomi savų piliečių atlyginimai. Diskusijos dėl ES biudžeto dydžio tik dar kartą parodė, kad pagrindinė ES problema – politinės bendruomenės nebuvimas, skirstymas tarp „savų“ ir „svetimų“. Jau keliuose savo straipsniuose išsakiau abejones, ar šį susipriešinimą įmanoma įveikti. 

Kas toliau? 

Nepavykus susitarti dėl 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos užvirė diskusijos dėl 2013 metų biudžeto. Jis turi ypatingą reikšmę, nes bus naudojamas kaip pagrindas kiekvienam būsimam biudžetui, jei ilgai nepavyktų susitarti dėl ilgalaikės 2014-2020 m. perspektyvos. 

Europos Komisija siūlo kitąmet iždą padidinti 9 milijardais eurų, nes, anot jos, būtent tiek įsipareigojimų kitu atveju ES nesugebės įvykdyti. Įdomu tai, kad, kitaip nei nacionalinės vyriausybės, ES negali skolintis finansų rinkose. Vadinasi, jos biudžetas visada turi būti subalansuotas. Taigi, jei suplanuotas įsipareigojimų kiekis viršija pajamas, būtina „nukirpti“ kažkieno finansavimą. Dabar ES valstybėms narėms lieka nuspręsti, ar bandyti ištraukti iš kažkur papildomų pinigų, ar vadovautis, rodos, logiška taisykle, kuri valstybėms seniai negalioja, „negalima leisti pinigų, kurių neturi“. 

Derybos dėl 2013 metų biudžeto yra stagnacijos būsenoje dėl tų pačių aukščiau išvardintų priežasčių, kurios užkirto kelią priimti susitarimą dėl 2014-2020 metų finansinės programos. Didžioji Britanija nenori būti apgauta ir nesirengia pritarti 2013 metų padidintam biudžetui, kuris, nesant susitarimo dėl ilgalaikės programos, galėtų tęstis labai ilgai. 

Dabar lieka laukti kitų metų pradžios ir tikėtis, kad auganti ekonomika arba Britanijos išstojimas iš ES (nežinia, kuris įvykis yra labiau tikėtinas) leis pasiekti susitarimą.

 

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!