Europos žemėlapis gali pasipildyti nauja valstybe

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-11-28

Kai tarp visų mano matomų Facebook naujienų jau nebebuvo galima nepastebėti staiga padažnėjusių draugų katalonų pasisakymų „Katalonija nėra Ispanija“ tema, tapo aišku – vėl prasideda bruzdesiai dėl nepriklausomybės klausimo. Tokios žinutės prasidėjo dar rugsėjį, kai tie patys draugai viešai agitavo dalyvauti 11-tą dieną planuotame proteste dėl regiono atsiskyrimo. Bet, tiesą sakant, tada pamaniau, kad rašyti apie kiekvieną kartą, kai katalonai susirengia protestuoti, nebūtų labai svarbu... Ir klydau, kadangi šis išėjimas į gatves išsivystė į gerokai įdomesnę istoriją, dabar netgi leidžiančią pamodeliuoti naujos valstybės Europoje susikūrimo galimybę. 

Kodėl protestuota šįkart 

Rugsėjo 11-tą 1.5 milijono katalonų į gatves išėjo po regiono prezidento Arturo Mas ir Ispanijos ministro pirmininko Mariano Rajoy susikirtimo dėl Katalonijos sumokamų mokesčių į šalies biudžetą. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurią mini separatistiškai nusiteikę katalonai: neva penktadaliu prie šalies sukuriamo produkto prisidedantis (o taip pat ir labiausiai įsiskolinęs) regionas už sumokėtus mokesčius iš centrinės vyriausybės atgal gauna per mažai. Žmonės kalba paprasčiau: „Kodėl mes turime išlaikyti tingius pietiečius?“ 

Taigi, iš euro zonos krizės šalį bandančiam ištraukti Rajoy atsisakius Katalonijai suteikti kokių nors nuolaidų (verta priminti, kad šis regionas dar rugpjūtį pats iš Madrido paprašė 5 milijardų finansinės paramos), žmonėms tai buvo pakankamai priežastis surengti dar vieną protestą. Pasinaudodamas tuo, Katalonijos parlamento vadovas A. Mas paskelbė nusprendęs paleisti parlamentą ir surengti naujus rinkimus dviem metais anksčiau. Tuo A. Mas tikėjosi su savo Convergencia i Unio partija (katalonų nacionalistų federacija iš dviejų partijų: liberalios/ centro dešinės Convergència Democràtica de Catalunya ir krikščionių-demokratų  Unió Democràtica de Catalunya) laimėti absoliučią daugumą ir taip turėti svaresnį balsą tolesnėse šnekose dėl Katalonijos nepriklausomybės, o tiksliau – dėl referendumo šiuo klausimu organizavimo. 

Kaip ir tikėjosi, A. Mas praeitą sekmadienį įvykusiuose rinkimuose nugalėjo, nors iki absoliučios daugumos jam ir pritrūko 8-ių iš 135-ių vietų parlamente. Šios pergalės jis siekė savo rinkiminėje kampanijoje deklaruodamas vieną pagrindinį pažadą – surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Dėl to nemanau, kad būtų per drąsu tokį žingsnį vadinti paprasčiausia užgaida pamatuoti savo galią. Ką gi, panašu, kad po šios pergalės belieka tik laukti – o galvas kraipyti tikrai bus galima bet kuriuo atveju. 

Implikacijos Katalonijai, Ispanijai ir ES 

Katalonijoje šnekos apie atsiskyrimą nuo Ispanijos netilo kone nuo generolo Franko diktatūros metų. Remiantis dabartiniais gyventojų nuomonių apklausų duomenimis, atsiskyrimą nuo Ispanijos palaiko 57% katalonų. Pirmas man kylantis klausimas yra – ar tikrai regiono pasiskelbimas nepriklausoma valstybe yra tas klausimas, kai galima remtis paprastu daugumos balsavimu ir atmesti 43% gyventojų nuomonę? Jau dabar spekuliuojama, kokio masto emigracijos iš „Katalonijos valstybės“ būtų galima tikėtis jos gyvavimo pradžioje, ir kaip „užsieniečių“ atvykėlių antplūdis paveiktų juos priimančius regionus, sunkiai kovojančius su rekordiniu Europos Sąjungoje nedarbu. 

Tarp 43% piliečių, nepritariančių Katalonijos atsiskyrimui, yra ir nemažai visai Ispanijai svarbių verslo atstovų, kurie įvairiose diskusijose teigia neabejotinai iškelsiantys savo kompanijas iš Katalonijos (daugiausiai – iš Barselonos). Tai verčia regzti ir tolesnius dedukcinius ryčius apie apsunkintus prekybos santykius su likusia Ispanija, prekybos užmezgimą su kitomis valstybėmis, taip ir tarptautinę teisę atitinkantį naujos valstybės pripažinimą, diplomatinių santykių su ja užmezgimą... sąrašas yra gąsdinančio ilgio. 

Nors A. Mas ir teigia, kad su 200 milijardų eurų siekiančia ekonomika Katalonija galėtų lengvai tapti pilnaverte ES dalimi, tačiau visi supranta, kad iš tiesų šis procesas nebūtų toks paprastas. ES Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barosso patvirtino, kad kaip ir bet kuri kita valstybė, Katalonija turėtų praeiti visą kreipimosi ir priėmimo į ES procedūrą – galima įsivaizduoti, kiek turėtų praeiti laiko, kol išbalansuota ekonomika atitiktų Mastrichto kriterijus. Dar rugsėjo mėnesį vienoje EK spaudos konferencijų žurnalistė iš Katalonijos naujienų agentūros pasiteiravo Komisijos atstovo spaudai Olivier Bailly dėl oficialios šios institucijos pozicijos separatistinių judėjimų atžvilgiu. Natūralu, kad Komisijos pozicija yra neteikti jokios nuomonės tokiu klausimu, tačiau O. Bailly patvirtino, kad atsiskyrusi Katalonija liktų už ES ribų. 

Būtų buvę smagu ir ramu, jei SSRS griuvimas būtų likęs paskutiniu sienų perpaišymu Europoje. Žemyne, kuriame visuomet buvo gajos romantizuoto nacionalizmo nuotaikos, vienokio ar kitokio pobūdžio separatistiniai judėjimai pasireiškia įvairiose šalyse – pastaruoju metu geriausiai girdimi buvo Belgijos bei Škotijos atvejai. Asmeniškai visiškai netikiu ir neremiu Katalonijos atsiskyrimo, kadangi manau, jog su ekonominiais sunkumais sumišęs romantinis nacionalizmas negali atvesti prie protingų problemos sprendimų. Ir, tuo labiau, tuo remiantis neturėtų būti kuriami precedentai ateičiai. 

 

Parengė Ieva Kazakevičiūtė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!