Ar viskas brangsta įvedus eurą?

Spausdinti 2015-01-06

„Gyventojai galvoja, kad kainos po euro įvedimo smarkiai kils, bet iš tiesų taip nėra. Valiutos pakeitimas turės nedidelį poveikį infliacijai – kainos didės iki 0,5 proc.“, – teigia banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, neigdamas nerimą, jog euro įvedimas augina kainas.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2014 metų pradžioje atlikta apklausa parodė, jog nuomonės, kad Lietuvoje įvedus eurą kainos kils, laikosi vidutinio ir vyresnio nei 45 metai žmonės. O jaunimas linkęs manyti, kad kainos dėl jų apvalinimo kis nestipriai. Jiems pritaria ir finansų bei ekonomikos ekspertai.

Tėvai bijo labiau nei vaikai

Alytaus rajone, Daugų kaime jaunimo rasti nelengva. Tačiau centrinėje aikštėje po pamokų ilsisi trys aštuntokės, turinčios tvirtą nuomonę ir keturiolikmečiams retai būdingų žinių apie euro įvedimą. „Manau, kad kainos išliks tokios pačios, skirsis tiesiog skaičiai. Galbūt keliais centais kainas parduotuvės perskaičiuos savo naudai, bet nestipriai. Nemanau, kad kainos ypač kils“, – mintimis dalinosi Patricija, sulaukdama draugių palaikymo.

Tačiau mokinių tėvų nuomonė šiuo klausimu išsiskiria. „Mūsų tėvai euro bijo labiau nei mes. Jie vyresni, galbūt buvo nukentėję, kai keitė valiutą į litus, ir dabar nežino, ko sulauks“, –svarstė Gabija. Greta čia pat pradėjo samprotauti, kad žiniasklaidoje labai dažnai girdime apie dėl euro įvedimo esą kilsiančias kainas, bet ji informaciją vertina kritiškai.

Prieš kaltinant eurą siūlo atsižvelgti į patirtį

Arnas Neverauskas, nuotr. iš asmeninio albumoMykolo Romerio universiteto Europos verslo teisės krypties magistranto Arno Neverausko nuomone, didesnio kainų šuolio neturėtų būti, o daugiau jos kils nebent paslaugų sektoriuje, bet ir tai sąlygiškai.

„Jeigu žmonės mano, kad sausio 1 d. atsiras kainų šuolis, jie klysta. Kainos jau pakeistos, gal ir ne visur skaidriai. Jeigu dėl euro įvedimo kainos kils, tai pabrangimas yra jaučiamas jau dabar. Ta oficiali data ateis ir praeis, o kainos išliks“, – dar prieš euro įvedimą sakė A. Neverauskas.

Vaikinas siūlo prieš kaltę verčiant eurui apsvarstyti ir kitus veiksnius, dėl kurių kainos auga. „Būtina atsižvelgti į visą rinką. Dėl globalių veiksnių kyla darbo jėgos užmokestis, medžiagos, jų gamyba. Kainos laikui bėgant auga dėl kompleksinių priežasčių, o ne vien dėl turimos valiutos pavadinimo“, – sako pašnekovas.

Pamiršome atlyginimų apvalinimą

2013 m. Lietuvos banko atliktoje apžvalgoje apie euro įvedimo poveikį šalies ekonomikai nurodomos keturios priežastys, lemiančios laikiną kainų padidėjimą. Tai – kainų apvalinimas, pardavėjų noras jas padaryti patraukliomis, euro įvedimo sąnaudų perkėlimas vartotojams ir kainų kėlimo sinchronizavimas. Tyrime pažymima, jog iš esmės visose 2002 m. grynuosius eurus įsivedusiose šalyse buvo pastebėtas labai reikšmingas atotrūkis tarp faktinės ir visuomenės suvokiamos infliacijos.

Euro šalininkas, ekonomistas N. Mačiulis siūlo kalbant apie kainų apvalinimą nepamiršti, jog taip pat apvalinami bus ir atlyginimai. Finansų eksperto teigimu, apie infliaciją viešojoje erdvėje diskutuojama daug, tačiau pamirštami atlyginimai, kurie taip pat turėtų augti. „Atlyginimų apvalinimas irgi turėtų vykti. Pastarosiose valstybėse, įstojusiose į euro zoną, per pirmus metus atlyginimai auga daugiau, nei kyla kainos“, – aiškino ekonomistas.

Didėjančių kainų nelaiko argumentu

Mykolas Majauskas, nuotr. iš asmeninio albumoEuroskeptikai augančias kainas akcentuoja kaip vieną iš pagrindinių euro įvedimo trūkumų. Tačiau finansų eksperto Mykolo Majausko nuomone, kainų augimas nebus toks ryškus, kad jį reiktų specialiai sureikšminti. Pasak eksperto, kainos kyla dėl ekonomikos plėtros, tačiau toks augimas neabejotinai susijęs su valstybės politika.

„Augantis pasitikėjimas ekonomine padėtimi skatina žmonių vartojimą, tuo naudojasi verslas. Kitų šalių patirtis rodo, kad kainos augo nestipriai, todėl to nederėtų naudoti kaip argumento, jog euras nereikalingas“, – sakė finansų ekspertas M. Majauskas.

Skeptiškai euro atžvilgiu pasisakantis ekonomistas, signataras Audrius Rudys savo ruožtu įžvelgia didelio kainų augimo grėsmę, nes esą bet kokių paslaugų, o ypač prekių, kainos turės susivienodinti su kitomis euro zonos šalimis.

„Lietuvoje dabar prekių kainos žemesnės negu vidutiniškai Europoje, tad natūralu, kad jos didės. Mažosios paslaugos, kaip batų remontas, taksi paslaugos, restoranų padavėjai, yra diktuojamos kitų sąlygų ir įvedus eurą aiškiai augs“, – manė A. Rudys.

Emocinis lūžis dar neįvyko

Esminio emocinio lūžio euro atžvilgiu Lietuvoje kol kas dar nėra, naujos valiutos įvedimą remia 44 proc. gyventojų. Tačiau pasak Lietuvos banko komunikacijos vadovo Giedriaus Simonavičiaus, viešoji nuomonė euro atžvilgiu gerėja. „Teigiamas požiūris auga. Matoma tendencija, kad šaliai įsivedus eurą nuomonė apie jį keičiasi į gerąją pusę“, – sakė specialistas.

2014 metų pradžioje eurą įsivedusioje Latvijoje prieš dvejus metus eurą palaikė 8–9 proc. gyventojų. Po valiutos pakeitimo populiarumas išaugo keturis kartus, nors kainų augimas šalyje jautėsi. Tai pripažino ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

„Didelėse įmonėse kainos buvo valdomos, bet kur paslauga prieina prie pat žmogaus – restoranai, parkavimas, įvažiavimas į Jūrmalą, ten kainų augimas pasijuto labiausiai“, – kalbėjo kaimyninės šalies euro įvedimo poveikį asmeniškai pajutęs diplomatas.

Europos Komisijos duomenimis, 2002 metais, kai 12–oje ES šalių buvo įvestas euras, vienkartinė infliacija galėjo ūgtelėti 0,12 – 0,29 procentinio punkto, tačiau nebuvo nustatyta, kad kainų augimas būtų užtrukęs. Euro įvedimo poveikį kainų lygiui euro zonos šalyse yra įvertinusi ES statistikos agentūra „Eurostat“. Jos vertinimais, kainų lygis šalyje gali kilti nuo 0,1 iki 0,3 procentinio punkto. Lietuvos bankas apsidrausdamas prognozuoja 0,2–0,3 procentinio punkto infliaciją.

Živilė Karevaitė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!