Euro įvedimas ne visus verslininkus veikia vienodai

Spausdinti 2015-01-08

Įstojimas į euro zoną Lietuvos stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams turi skirtingą reikšmę dėl nevienodų galimybių plėsti rinką.

„Nusistovėjusi tvarka yra malonesnė“, – paklausta apie euro įvedimą Lietuvoje atsako gėlių turguje smulkia prekyba besiverčianti moteris. Didžiausią rūpestį jai kelia reikalavimas pirmąsias dvi savaites po euro įvedimo grąžą pirkėjams atiduoti eurais. Siekdama išvengti nepatogumų, gėlininkė svarsto galimybę pirmąsias 2015-ųjų savaites apskritai nedirbti.

„Euro įvedimo procedūra prieš metus Latvijoje sunkiausia buvo mažoms parduotuvėlėms kaimuose, – apie kaimynų patirtį įsivedant eurą pasakoja Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis. – Dvi savaites pirkėjai galėjo pirkti prekes mokėdami ir eurais, ir nacionaline valiuta, o verslininkai grąžą privalėjo atiduoti tik eurais, dažniausiai keisdami stambaus nominalo pinigus į smulkius.“ Toks reikalavimas galioja ir Lietuvoje.

Latvijoje įvedant eurą buvo jaučiamas smulkesnio nominalo eurų stygius. Eurus dažniausiai stambiomis kupiūromis išduodavo bankai. O bankomatai, ambasadoriaus teigimu, buvo sureguliuoti taip, kad klientai, norėdami pasiimti grynųjų pinigų, užsakytą sumą gaudavo ne smulkesnėmis kupiūromis, o sumą atitinkančiais didelio nominalo banknotais.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigia, kad smulkusis verslas valiutos keitimo laikotarpiu streso patiria daugiau, kadangi yra lengviau pažeidžiamas, turi sudėtingesnes sąlygas pereinamuoju laikotarpiu susitvarkyti su valiutos pokyčiais. Be to, dėl reformos patiriamos sąnaudos smulkiesiems verslininkams santykinai užima didesnę biudžeto dalį.

„Vien programinė įranga, skirta buhalterinei apskaitai, kainuoja apie 3 tūkst. litų, o toms įmonėms, kurios ja nesinaudoja, tai atsieina dar brangiau“,– sako D. Arlauskas.

Smulkaus ir stambaus verslo problemos skiriasi    

Pasak Lietuvos banko (LB) Tarptautinių ryšių departamento Europos reikalų skyriaus vyresniojo specialisto, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mariaus Skuodžio, smulkiųjų ir stambiųjų verslininkų problemos skiriasi. Jis teigia, kad smulkiajam verslui euro įvedimas gali sukelti tam tikrų nepatogumų, nes sudėtingiau turėti apyvartinių lėšų.

Smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių veikimo principai gerokai skiriasi nuo stambiųjų, kadangi smulkusis verslas investicijoms skiria mažiau lėšų, turi palyginti nedaug darbuotojų, yra lankstus ir geba greitai atsinaujinti. Stambusis verslas  dažnai siekia investuoti net keliose sferose, sukuria daug naujų darbo vietų ir kuria eksporto plėtros strategijas.

„Tiems verslininkams, kurie veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose, tai bus tas pats, nes valiutos keitimas vyksta pagal nusistovėjusias schemas. Smulkusis verslas dėl didelės konkurencijos negalės kelti kainų, o vartotojai, pajutę, kad paslaugos brangsta, iš verslininkų reikalaus daugiau. Tai gąsdina smulkiuosius“, – pabrėždamas skirtingą euro įvedimo įtaką stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams, teigia ekonomistas, signataras Audrius Rudys.

Stambiųjų įmonių verslininkai galimą psichologinę įtampą sutvardė tinkamu pasiruošimu. „Racionalu, kad patyrusios įmonės euro įvedimui ruošiasi labai planingai. Yra daug euro įvedimo aspektų pliusų ir minusų trumpalaikėje perspektyvoje. Dabar atrodo, kad ilgalaikėje – daugiau teigiamų aspektų, o kaip bus – parodys laikas“, – sako keletą skirtingų verslų turinčios įmonių grupės „Arvi“ įmonės atstovai.

Kainų didėjimo baimės

„Eurobarometro“ tyrimai parodė, kad dėl kainų padidėjimo po euro įvedimo nerimavo dauguma jį įsivedančių valstybių gyventojų. Bendros valiutos bijoma, kol jos neturima. Eurą įsivedę ir jį palaiko 80 proc. Estijos, 79 proc. Slovakijos, 80 proc. Belgijos gyventojų. 2013 m. pabaigoje latvių, palaikančių eurą, buvo 53 proc., o dabar – 68 proc. Besipriešinantys yra tie, kurie jo neturi, pavyzdžiui, čekai“, – sako LB Komunikacijų departamento direktorius Giedrius Simonavičius.

Ambasadorius R. Degutis tvirtina, kad Latvijos atvejis kainų kaitos požiūriu šiek tiek skyrėsi. „Latvijos nacionalinė valiuta latai už įvestus eurus nominaliai buvo vertingesni, todėl įvedus eurus susidarė įspūdis, kad kainos labai pakilo“, – sako diplomatas. Jis spėja, kad tai buvo viena reikšmingų priežasčių, dėl kurių pirmuosius mėnesius po euro įvedimo sumažėjo vartojimas: „Žmonėms reikėjo laiko, kol jie pasikeitusią kainodarą sulygino su kitais veiksniais, pavyzdžiui, iš pažiūros padidėjusiais atlyginimais“.

Lietuvoje gyventojai baiminasi, kad sumažės algos, o kainos pakils.

„Dėl euro įvedimo įmonės nenatūraliai visos vienu metu yra priverstos peržvelgti savo kainas, todėl išsikreipia natūrali tvarka ir kainos sutartinai pakyla“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Atlyginimų pokyčiai priklauso nuo sąnaudų kilimo, žaliavų kainų kilimo, nuo akcizų ar pridėtinės vertės mokesčio“, – priduria ekonomistas.

„Keleto įmonių veiksmai siekiant pasipelnyti valiutos keitimo laikotarpiu užtraukia nepasitikėjimą visais verslininkais. Nors vadybos sprendimai ir kainų pokyčiai yra natūrali besivystančios įmonės veikla, tačiau padidėjus visuomenės jautrumui šiems pokyčiams, įmonės turi užsiimti papildoma veikla, kuriai reikalingi papildomi ištekliai, jog įrodytų savo veiklos skaidrumą. Taip pat verslininkai turi atlaikyti spaudimą ne tik iš išorės, tačiau ir iš vidaus, kadangi artėjančiai reformai turi paruošti ir savo darbuotojus, kuriems iškyla daug klausimų dėl atlyginimų, premijų ir kitų dalykų“, – prieš euro įvedimą Lietuvoje teigė psichologijos magistrą turinti Rūta Margelytė.

Psichologinės įtampos veiksnys neturi tiesioginės įtakos verslui, tačiau veikia darbuotojus. Taip susiformuoja bendra visuomenės psichologinė įtampa, kuri, žinoma, paveikia ir pačius verslininkus. 

Urtė Karsakovaitė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!