„Je suis Charlie“: ką išpranašavo karikatūros

Spausdinti 2015-01-11

Sausio 7-ąją Paryžiuje, satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ biure, redakcijos kasdienio susitikimo metu buvo nušauti dvylika žmonių, įskaitant du pareigūnus, savaitraščio vyriausiąjį redaktorių Stephane’ą Charbonnier ir tris karikatūristus. Pagal aukų skaičių tai buvo didžiausias išpuolis šalyje per pastaruosius 50 metų.

Charlie Hebdo“ žinomas savo provokacijomis. Žurnalo taikinyje buvo atsidūrę daugelis: nuo popiežių, prezidentų ir religinių autoritetų iki Rugsėjo 11-osios ir Michaelo Jacksono. Viena iš versijų – sausio 7 dienos įvykius paskatino provokuojančios Mahometo karikatūros.

2006 metų vasarį „Charlie Hebdo“ paviešino dvylikos karikatūrų seriją, per dantį traukiančią islamo pranašą. And viršelio Mahometas verkė: Sunku būti mylimam mulkių...

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

2010-aisiais, Europos Žmogaus Teisių Teismui pritarus, Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis musulmonėms viešumoje veidus slėpti po šydu. Ilgai netrukus „Charlie Hebdo“ viršelį papuošė nuoga musulmonė su netradiciškai ir ne itin padoriai „dėvima“ burka. Iliustracija pašaipiai skelbė: „Taip, burkos turėtų būti dėvimos... viduje“.

Nuogos musulmonės karikatūra, slate com nuotr.

Nuogos musulmonės karikatūra, slate com nuotr.

Kitų metų lapkritį, po islamistų pergalės Tuniso rinkimuose, „Charlie Hebdo“ išleido specialų pranašo Mahometo „redaktoriaus svečio teisėmis parengtą“ numerį, pavadintą „Charia Hebdo“. Viršelyje vaizduojamas Mahometas grasina skaitytojams „100 rykščių, jei šie nemirs iš juoko“. Atsakant į šią publikaciją, redakcijos patalpos Paryžiuje buvo padegtos, o vyriausiasis redaktorius sulaukė grasinimų susidorojimu.

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

2012-ųjų rugsėjį „Charlie Hebdo“ vėl pasirodė pranašo Mahometo karikatūros. Žurnalo viršelyje buvo pavaizduotas musulmonas neįgaliojo vežimėlyje, kurį stumia žydas ortodoksas, o virš jo užrašyta „Neliečiamieji 2“ (aliuzija į garsų prancūzų filmą „Neliečiamieji“ („Intouchables“) apie neturtingą juodaodį, padedantį paralyžiuotam aristokratui). Po šio leidinio portalo darbą kelioms dienoms sutrikdė programišiai.

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

Pranašo Mahometo karikatūra, slate.com nuotr.

Prieš pat žudynes – nauja karikatūra

Tragiškai ironiška, kad paskutinė vyriausio redaktoriaus S.Charbonnier karikatūra išpranašavo jo paties mirtį. Karikatūroje į klausimą „Prancūzijoje vis dar nėra teroristinių išpuolių?!“ ginkluotas teroristas atšauna Palaukit – mes dar turime laiko iki sausio pabaigos atsiųsti savo linkėjimus“. Prancūzijoje gyvuoja tradicija naujametinius sveikinimus ir linkėjimus išsakyti iki sausio 31-osios.

„Charlie Hebdo“ karikatūra, tempsreel.nouvelobs.com

„Charlie Hebdo“ išspausdinta karikatūra, tempsreel.nouvelobs.com

Kelios valandos prieš ginkluotą išpuolį Charlie Hebdosocialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakr al-Baghdadi karikatūrą su prierašu Geriausi linkėjimai “, ypatingai linkint geros sveikatos.

Grupuotės „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakr al-Baghdadi karikatūra

Grupuotės „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakr al-Baghdadi karikatūra

Sausio 7-osios įvykių liudininkai pasakojo, kad trys kaukėti vyrai, šaudę redakcijoje, o vėliau – gatvėje, šaukė: „Mes atkeršijome už pranašą Mahometą!“

Įkvėpė vaikiška knyga

Joachimo Roncino „Twitter“ paskyroje paskelbtas devizas „Je suis Charlie“ („Aš esu Charlie”) akimirksniu išplito po visą pasaulį ir tapo žodžio bei išraiškos laisvės sinonimu.

Pasirodo, logotipo autorius su sūnumi dažnai varto knygą „Où est Charlie?“ (pranc. „Kur yra Charlie?“), kuri pasaulyje žinoma pavadinimu „Where's Waldo?“ ar „Where's Wally?“. „Gal dėl to „Je suis Charlie“ į samonę atėjo taip natūraliai“, – svarstė J.Roncinas.

Žurnalistas šią iliustraciją – baltas raides juodame fone – sukūrė, nes jam paprasčiausiai pritrūko žodžių išreikšti skausmą ir pojūtį, kad išpuolis jį palietė labai asmeniškai.

Daugelio pasaulio miestų gyventojai, rankose sugniaužę „Charlie Hebdo“ egzempliorius, „Je suis Charlie“ plakatus ar į viršų simboliškai keldami rašiklius, plūstelėjo į aikštes, tyla ar skandavimais išsakydami palaikymą. Gatvėse, stenduose, languose šmėžuoja frazė „Je suis Charlie“, sienas ima puošti nauji užrašai, o socialiniuose tinkluose nepaliaujamai plinta žymė #jesuischarlie. Tinklaraščio mic.com autorė Sophie Kleeman rašo: „#JeSuisCharlie siunčia aiškią žinutę: nepaisant grasinimų, neapykantos ar smurto, žurnalistai ir nežurnalistai atsisako būti nutildyti“.

Plačiai paplito ir žymė #jesuisahmed („Aš esu Ahmedas“), išreiškianti solidarumą išpuolio metu nušautam policininkui Ahmedui Merabet. „Drąsus musulmonų policininkas buvo nužudytas tų, kurie skelbiasi atstovaujantys islamui”,  Twitter“ parašė Alanas Mendoza.

Kita medalio pusė – rasizmas

Kad ir kaip didvyriškai atrodytų judėjimas #JeSuisCharlie, svarbu pažvelgti ir į kitą medalio pusę. Išpažįstantieji islamą tvirtina, kad sausio 7 dienos įvykius vertinti sunku, nes pasaulis eilinį kartą kaltinamai atsigręžė į visus musulmonus. Reakcija į išpuolį prieš „Charlie Hebdo“ redakciją akivaizdžiai pakurstė naują islamofobijos bangą. Ar girdėjote apie virtualioje erdvėje plintančią žymę #killallmuslims? Kraštutinimai gąsdina.

Norint sumažinti kylančią neapykantą ir atkreipti dėmesį į „Charlie Hebdo“ provokuojamą rasizmą, socialinėje erdvėje kaip atsakas plinta žymė #jenesuispascharlie („Aš nesu Charlie”).

Žyme #notinmyname išpažįstantieji islamą smerkia sausio 7 dienos išpuolį ir pabrėžia, kad tai buvo individualių žmonių veiksmai, įvykdyti ne visų musulmonų vardu.

USA Today“ išspausdino musulmonų aktyvisto Anjemo Choudary atvirą laišką „Žmonės žino pasekmes“, kuriame išpuolis teisinamas religinėmis dogmomis: „Musulmonai netiki išraiškos laisve, nes jų žodžiai ir veiksmai nulemti dieviško apreiškimo ir neparemti žmonių troškimais. Aktyvistas teigia, kad tiek musulmonams, tiek kitiemsžinomos galimos pranašo Mahometo įžeidimo pasekmės, ir primena šio žodžius: „Tą, kuris įžeidė pranašą, nužudyti“.

Aplinkui gausu tvirtinimų, kad „Charlie Hebdo“ išpuolį išprovokavo pats. Žurnalo redaktorius kaltinimams dėl provokacijų niekada nepasidavė. „Tas pat būtų sakyti, kad moteris, kuri buvo išžaginta, yra kalta, nes segėjo mini sijonėlį, – teigė S. Charbonnier. – Esame provokatoriai, segime mini sijonėlius, tačiau kas kaltas: žmogus, segintis mini sijonėlį, ar žagintojas?“

Vyriausiojo redaktoriaus partnerė Jeannette Bougrab prisipažino visada žinojusi, kad jis mirs kaip Theo van Goghas (olandų režisierius, nužudytas 2004-aisiais): „Aš meldžiau jo palikti Prancūziją, bet jis nenorėjo. Jis niekada neturėjo vaikų, nes žinojo, kad mirs. Jis gyveno be baimės, bet žinodamas, kad mirs.“

Eglė Raustė

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Mėlyna. Izraelyje mėlynos spalvos daug. Pavyzdžiui, daugelio namų durų staktos nudažytos skaisčiai mėlynai. Neatsitiktinumas. Tikima, kad mėlyna spalva saugo nuo nužiūrėjimo. Tačiau išgirdus vietinių pasakojimus, kaip, laikas nuo laiko, kur nors pakampyje vis nuduriamas koks tikėjimą afišuojantis žydas, ar pajutus tą nebylią įtampą, sukibirkščiavusią musulmono ir ultraortodokso žydo žvilgsnių sankirtoje, pasidaro aišku, kad vien mėlyna spalva šiuose kraštuose nepadės...

Tema: Politika

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!