Lietuva perka bilietą Europos Sąjungos VIP ložėje

Spausdinti 2015-01-10

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Išlaidos – 580 mln. eurų

Mūsų valstybės euro įvedimo sąnaudos bus apie 580 mln. eurų. Maždaug 261 mln. eurų atsieis vienkartinės išlaidos, likusi suma – 320 mln. eurų – atsidurs Europos centrinio banko (ECB) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sąskaitose. Didžiausią vienkartinių išlaidų dalį sudarys programinės įrangos keitimas.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) prezidiumo nario, Žinių radijo generalinio direktoriaus Dano Arlausko skaičiavimais, šios sąnaudos mažiausiai sieks 869 eurus. „Suma gali išaugti iki 1448 eurų – priklauso nuo to, ko reikia konkrečiam verslininkui“, − aiškina D. Arlauskas.

Estija ir Latvija skolinosi pinigų, kad įvykdytų finansinius įsipareigojimus. Ar to prireiks Lietuvai? Finansų ekspertas Mykolas Majauskas teigia, kad mūsų valstybei gali tekti bristi į skolas. „Išleidžiame daugiau, negu surenkame pajamų“, − argumentuoja jis.

Bet Lietuvos banko specialistas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Marius Skuodis sako, jog pagrindinis mūsų valstybės bankas turi sukaupęs 6 mlrd. eurų. „Tad tam, kad ECB sumokėtume 43 mln. litų skolintis tikrai nereikės“, – užtikrino jis. Tačiau ar Finansų ministerija ras biudžete lėšų pervesti reikalingai sumai ESM, neaišku. Šiuo metu vyksta diskusijos. M. Skuodis pabrėžia, jog visi finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti per penkerius metus, todėl jie netampa didele našta Lietuvai.

Stabilumo mechanizmo sistema turi galimybę pareikalauti iš Lietuvos 2,46 mlrd. eurų, jei euro zonoje įvyktų finansinis žemės drebėjimas. Bet M. Skuodis ramina ir sako, jog tokia situacija mažai tikėtina.

„Pirma, turėtų būti kritinis atvejis, antra, euro zonos šalys dėl to balsuotų“, − galimą scenarijų aiškina M. Skuodis. Vis dėlto, jei teorinė situacija taptų reali ir reikėtų kažką gelbėti, banko atstovas įsitikinęs, kad Lietuva sutiktų mestis į bendrą katilą, jei ir kitos euro zonos valstybės tam pritartų. „Bet vargu ar šalys skolins dideles sumas nepatikimai valstybei“, − dėsto specialistas.

ESM gelbės visada?

2009 m. euro zonos šalys atsidūrė „degančiame name“ – kai kurių narių skolos tapo nevaldomos ir valstybėms grėsė žlugimas. Į pagalbą atėjo Europos finansinio stabilumo fondas. Jis skyrė milijardines paskolas ir taip iš bankroto kapo traukė Graikiją, Airiją, Portugaliją, Kiprą.

2012 m. rudenį euro zonos šalys vietoj laikino fondo įkūrė naują nuolatinę apsaugos priemonę – ESM. Šiuo metu sistemos skolinimo galimybės – 500 mlrd. eurų, o sąlyginę finansinę paramą galės gauti Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo pasirašiusios šalys.

Italijos skola siekia maždaug 2 trln. eurų (bendra euro zonos skola yra maždaug 9 trln. eurų). Jei reikėtų gelbėti šią valstybę, svarbiausias klausimas būtų, kiek pagalbos jai reikia. Pirmiausia, tvarkingi įstatymai viešųjų pirkimų srityje leistų pačiai Italijai skolintis rinkoje. Vėliau prisidėtų ir ESM. „Bet neaišku, ar to užtektų“, − retoriškai svarsto Lietuvos banko specialistas M. Skuodis.

Bankrutavus komerciniam „Snoro“ bankui, Lietuva už biudžeto pinigus kompensavo apdraustus indėlius. Ar įsivedus eurą ir „amen“ ištarus kažkuriam Lietuvos bankui, ESM padėtų? Taip, bet tai būtų trečias žingsnis. Pirmiausia, išlaidas padengtų bankų akcininkai, po to valstybė lėšų paimtų iš Nacionalinio bankų pertvarkymo fondo. Jei pinigų neužtektų, padėtų ESM. „Europos stabilumo mechanizmas yra garantija“, − aiškina M. Skuodis. Dabar vyksta diskusijos, kaip turėtų veikti ESM: skolinti valstybei ir leisti jai pačiai tvarkytis su banku ar tiesiogiai pats ESM turėtų tuo užsiimti.

Lietuva paskutinė iš Baltijos sesių kerta euro lenktynių finišą. Nauja valiuta nėra rojus žemėje. Ji – galimybė sukurti gerovę. Tik nuo politinės valios priklausys, kaip ja bus pasinaudota (Graikijos krizė įrodo, kad euras savaime nėra finansinis stabilumas). O kol kas Lietuvos bankas demonstruoja optimistinius skaičius – euro nauda per artimiausius aštuonerius metus turėtų siekti beveik 40 mlrd. Lt.

Rūta Viskantaitė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Įstojimas į euro zoną Lietuvos stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams turi skirtingą reikšmę dėl nevienodų galimybių plėsti rinką.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!