Reali ir įsivaizduojama euro nauda

Spausdinti 2015-01-09

Dalis Lietuvos jaunimo į eurą žvelgia nepatikliai. Alytaus rajono Daugų miestelio moksleivis Edgaras teigia nepritariantis euro įvedimui, nes baiminasi, jog prie permainų bus sunku priprasti, o, pasak vilniečio Liutauro, nauja valiuta trumpuoju laikotarpiu gali lemti tikrą chaosą šalyje.

Tokį iki pusės šalies visuomenės narių deklaruojamą nerimą bando sumažinti Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius, teigdamas, jog euras yra valiuta, kurios įvedimui pasiruošta geriausiai.

Po euro zonos šalis keliausime paprasčiau

Lietuvos banko atliktame euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybiniame vertinime skelbiama, jog tarp daugiausiai sutaupančių valiutos keitimo išlaidų 2015 m. įvedus eurą bus namų ūkiai, taigi ir pavieniai fiziniai asmenys.

Mat paprastai būtent žmonės litus ir eurus komerciniuose bankuose keičia patirdami daugiau išlaidų nei specialiais įkainiais besinaudojančios didelės eksporto ar importo įmonės. Tad, nors pagal šį vertinimą Lietuvos ne bankų sektoriaus valiutos keitimo išlaidos litą pakeitus euru sumažėtų vidutiniškai vos 0,14 proc. BVP per metus, 2015-2022 m. šis sektorius vien iš to sutaupytų apie 1,9 mlrd. Lt, neįskaičiuojant sumažėjusių laiko bei transporto sąnaudų, kurios irgi patiriamos keičiant valiutą.

Vis dėlto finansų ekspertas Mykolas Majauskas svarsto, jog, nepaisant valiutų keitimo išlaidų sumažėjimo, tai neturėtų būti laikoma pagrindiniu euro įvedimo privalumu.

Tarptautiniai pavedimai kainuos mažiau

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, jog Lietuvai tapus euro zonos nare sumažėja ne tik valiutų keitimo, bet ir tarptautinių mokėjimų išlaidos. Tai aktualu euro zonos šalyse gyvenantiems, dirbantiems, studijuojantiems ar tarptautinės prekybos internetu galimybe besinaudojantiems Lietuvos jaunuoliams.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. paskelbtu reglamentu dėl tarptautinių mokėjimų, Lietuvai prisijungus prie euro zonos vietinių ir tarptautinių mokėjimų nacionaline valiuta (t.y. eurais) į kitas Europos ekonominės erdvės šalis įkainiai turi būti vienodi.

Lietuvos bankas savo apžvalgoje nurodo, jog bankų sektorius tokiomis sąlygomis prarastų dalį pajamų ir galimai kuriam laikui prisiimtų tam tikrus patiriamus nuostolius.

Tačiau neatmestina galimybė, kad komerciniai bankai dėl to pabrangintų kitas paslaugas. Bankų atliekamų pinigų transakcijų galimą brangimą dėl euro įvedimo pabrėžia ekonomistas, signataras Audrius Rudys. Jis pasisakė prieš euro įvedimą nuo 2015 m. sausio 1 d., nes kiekvienas komercinis bankas, kad neprarastų pelno ir išvengtų papildomų euro įvedimo išlaidų, esą didina savo atliekamų finansinių operacijų įkainius.

Lietuvos bankas siekia sumažinti šią riziką. Jo valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas dar 2014 m. rugsėjo pabaigoje teigė, kad stipriai sumažinti įkainiai, taikomi komerciniams bankams už naudojimąsi centrinio banko mokėjimo sistemomis, – aiškus signalas, kad pavedimai eurais turi pigti. Tiesa, Lietuvos bankas tvirtina, jog įvedus eurą, net jei įkainiai padidėtų, už vietinius pavedimus vartotojai kasmet sutaupytų 0,025 proc. BVP.

Skolinimasis, tikėtina, pigs

Lietuvos banko vertinimu, 2014-2022 m. namų ūkiai galėtų sutaupyti 0,9-1,2 mlrd. Lt. dėl tikėtino palūkanų už paskolas sumažėjimo. Mat daugumos paskolų litais palūkanų normos buvo susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis VILIBOR, kurias nuo 2015 m. keičia paprastai mažesnės EURIBOR.

Vis dėlto Lietuvos bankas nurodo kelis galimus scenarijus, kai skolinimosi kaina eurais ir litais gali skirtis. Pasak finansų eksperto M. Majausko, ne euras pats savaime, o būtent tvarus valstybės finansų valdymas užtikrina palankesnes sąlygas skolinantis valstybei. Tai turi įtakos ir pavienių namų ūkių skolinimosi kainai.

Ekonomistas A. Rudys tvirtina, jog Lietuvos įsipareigojimai įvedant eurą yra išdėstyti absoliučiais skaičiais, o galima euro įvedimo nauda tėra prognozė, tad naujos valiutos įvedimas šiuo metu nesąs teisingiausias ar optimaliausias pasirinkimas.

Milda Venckutė, Vilniaus universiteto politikos mokslų studentė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Įstojimas į euro zoną Lietuvos stambiesiems ir smulkiesiems verslininkams turi skirtingą reikšmę dėl nevienodų galimybių plėsti rinką.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!