Su kuo sutinkame eurus

Spausdinti 2015-01-07

Minutė po vidurnakčio Naujųjų metų naktį daugeliui Lietuvoje kėlė įtampą – oficialia valiuta šalyje tapo euras, tačiau atsiskaitymai pirmąsias dvi savaites dar gali vykti abiem valiutomis.

Lietuvos banko Komunikacijos departamento vadovo Giedriaus Simonavičiaus teigimu, vykdant projektą „Eurobusas“ paaiškėjo, kad dažniausiai žmonės bijo euro kurso pokyčių, kainų kilimo ir apgavysčių.

„Tyrimas rodo, kad mažesnėse vietovėse gyvenantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės mažiau palaiko euro įvedimą“, – sako G. Simonavičius. Tad su kokiomis nuotaikomis euro laukė trečdalis lietuvių, gyvenančių mažesnėse vietovėse?

Įžvelgia skirtingą poveikį

Atvykus į Daugų miestelį (Alytaus r.) buvo galima greitai pastebėti plakatų su informacija apie Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Vienas skirtas aktyvinti prekybinius mainus su kaimynine Lenkija. Kitame plakate buvo pranešama apie priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato rekonstrukciją, finansuojamą Europos žemės ūkio fondo.

Pasak Daugų seniūnijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Rimos Zavackienės, vietos žmonės pakankamai žino apie ES projektus, kai kurie ūkininkai stengiasi pasinaudoti finansavimo galimybėmis. Tačiau, jos nuomone, valiutos pokytis atneša nevienodą naudą to paties miestelio gyventojams.

Dauguose, kur gyvena apie pusantro tūkstančio žmonių, įregistruota 920 žemės ūkio valdų, jose vykdoma ūkinė veikla. Miestelyje dominuoja smulkūs mišrios paskirties ūkiai. Šiuo metu populiariausia auginama kultūra – grūdiniai augalai. R. Zavackienė pastebi, kad žemdirbiai nuolatos keičia savo ūkinę veiklą atsižvelgdami į produkcijos supirkimo kainas.

„Kadangi nėra didelio pasirinkimo, kam Lietuvoje būtų galima parduoti užaugintus grūdus, dalį jų žmonės sušeria laikomiems gyvuliams“, – sako seniūnijos atstovė žemės ūkio reikalams. Vis dėlto miestelyje yra ir tokių ūkių, kurie ieškodami pelningesnių sandorių pradėjo bendradarbiauti su ES valstybėmis.

Palengvins grūdų augintojos finansinius ryšius su Vokietija

Didžiausias ūkis Dauguose siekia 300 hektarų. Jo savininkė Aldona Klimkevičienė daugiau nei dešimtmetį užsiima ekologine žemdirbyste, o užaugintą produkciją eksportuoja į Vokietiją. „Pradėjome dalyvauti ES projektuose, nes matėme viziją, kad be europinės paramos sunku būtų atsistoti ant kojų“, – teigia ūkininkė.

A. Klimkevičienės nuomone, euro nereikia bijoti, nes žmonės turi mažai pinigų sąskaitose, todėl baimė nieko nekeičia. Tačiau jos asmeninė patirtis rodo, kad peržengus barjerą ir pradėjus prekiauti grūdais užsienyje ekonominė nauda pasijautė greitai. Pirmiausia pašnekovė mini itin didesnes grūdų supirkimo kainas, vėliau – supirkėjų rodomą rūpestį ir atsakomybę.

Pašnekovė įvardija, kaip nauja valiuta palengvins jos finansinius ryšius su Vokietija. Eksportuojant į šią šalį atlygis gaunamas eurais, tad nebereikės mokėti pinigų bankui už pinigų konvertavimą. Taip pat esant bendrai valiutai 40 litų mokestis už bankinius pavedimus į kitas šalis sumažės iki vietinių pavedimų kainos.

Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad ryšių su Vakarų valstybėmis dėl pasikeitusios valiutos nepadaugės, nors prekybinės sąlygos bus geresnės. Tačiau, pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, kitos valstybės gali patikimiau vertinti prekybinius ryšius su Lietuva.

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį nepakankamai informuoti apie eurą jautėsi 27 proc. šalies gyventojų. Pasak G. Simonavičiaus, vykdant euro komunikacinę kampaniją buvo siekiama, kad šis skaičius sumažėtų bent iki 20 procentų. Vis dėlto užtikrinti visavertį žmonių informavimą, anot Lietuvos banko atstovo, yra sudėtinga.

Yra didesnių bėdų už naują valiutą

Dauguose sutikta Nijolė gyvena už 9 kilometrų nuo miestelio. Kiekvieną dieną moteris į darbą eina pėsčiomis. Ji pasakojo, kad bijo kainų kilimo ir nestabilumo. Nijolė pastebi, kad parduotuvėje kainos yra pateikiamos neteisingai, tad stengiasi pirkti prekes su akcija bei lankosi lenkiškas prekes parduodančiuose kioskuose – ten, pasak jos, pigiau.

Didesnį rūpestį moteriai kelia degęs namas, dėl kurio teko iš banko imti paskolą. Nijolė patvirtino, kad bankas, iš kurio ji ėmė paskolą, informavo apie kredito perskaičiavimą eurais fiksuotu kursu bei patikino nekeisiantis nustatytos palūkanų normos.

„Pasikeitus valiutai nebus kada skaičiuoti, teks imti tai, kas bus pigiau, ir atsižvelgti į turimą pinigų kiekį kišenėje“, – sako pašnekovė.

Ar pagrįstos lietuvių baimės dėl ekonominio nestabilumo šalyje po euro įvedimo, bus aišku tik tada, kai bus atlikta išsami analizė 2015 metais. Vis dėlto Latvijos ir kitų anksčiau prie euro zonos prisijungusių šalių pavyzdžiai rodo, kad valiutos poveikis išryškėja per ilgesnį laikotarpį.

Vaida Ražaitytė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia.

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!