Valiutos pasikeitimas: pripratai tris kartus – priprasi ketvirtą

Spausdinti 2015-01-05

Nuo Naujųjų metų įvestas euras verčia gyventojus prisiminti daugybą ir dalybą skaičiuojant ir įvertinant, kas, kiek ir ar apskritai pabrango. Tačiau ramybės neduoda ne vien materialioji, bet ir psichologinė valiutos keitimo pusė.

Naujos, menkai pažįstamos monetos ir kupiūros, kuriomis bus gaunama grąža už prekes ir paslaugas, ilgesnis grąžos skaičiavimo laikas prekybos centrų kasose, tikimybė būti apgautiems verslininkų, prekybininkų, pinigų padirbinėtojų; augančios kainos, vizualiai mažesni atlyginimai kelia nemažą baimę šalies gyventojams. Kartais ne visai pagrįstą.

Lietuvos banko pateiktais statistiniais duomenimis, 2014 m. rudenį euro įvedimą Lietuvoje teigiamai vertino 44 proc., o neigiamai – 48 proc. šalies gyventojų.

Bendros euro įvedimo tendencijos rodo, kad šalys, kurios nėra įsivedusios euro, yra labiau linkusios į euroskepticizmą, o didžioji euro zonos narių dalis eurą savo valstybėse vertina palankiai. Pavyzdžiui, Estijoje eurui palankūs 80 proc. gyventojų, Slovėnijoje – 79 proc., Latvijoje 2013 metų pabaigoje naujos valiutos įvedimą palaikė 53 proc. gyventojų, o po maždaug metų jų skaičius išaugo 15 procentinių punktų.

Kitaip tariant, kaip akcentavo Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius, „euro bijoma, kol jo neturima“. Jis pridūrė manąs, kad Lietuvoje šios valiutos šalininkų tikrai padaugės. Tačiau panika metų pradžioje – neišvengiama.

„Panikos gali būti tikrai daug, pradedant baimėmis dėl valiutos kurso pakeitimų, baigiant baimėmis, susijusiomis su kainų kilimu ir jų slopinimo būdais“, – išskyrė jis.

Jo duomenimis, nerimą dėl galimų verslininkų ir prekybininkų sukčiavimų nesąžiningai nurodant kainas jaučia 76 proc. Lietuvos gyventojų. Jiems nepritaria vos 21 proc. apklaustųjų, o 3 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Bet nereikėtų pamiršti, kad vis daugiau verslininkų yra skatinami prisijungti prie kampanijos „Sąžiningas kainų perskaičiavimas“ ir pasirašyti Geros verslo praktikos memorandumą, įpareigojantį kainas perskaičiuoti teisingai, o nusižengusiems numatomos sankcijos. Fiziniams asmenims baudos siekia 5 tūkst. litų, juridiniams asmenims – iki 10 tūkst. litų.

Pasitikėjimo euru gyventojams nekelia ir tai, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių euras bus jau ketvirtą kartą pakeista valiuta per 25 metus. Dar vyresniems tai net 8 kartas.

Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Ričardo Degučio teigimu, panašios nuotaikos prieš įvedant eurą vyravo ir Latvijoje: žmonės bijojo kylančių kainų, ne pirmą kartą keičiantys valiutas – apgaulės, o nemaža dalis gyventojų net nebuvo matę, kaip tas euras atrodo. Tai lėmė nežymią padirbtų eurų cirkuliaciją rinkoje.

Bet tai dar ne viskas. Faktas, kad po Naujųjų metų minimalus atlyginimas Lietuvoje nuo 1035 litų vizualiai nukris iki 300 eurų, gali nulemti įvairias, sunkiai nuspėjamas gyventojų reakcijas.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad kol gyventojai pripras prie naujų pinigų, galima trumpalaikė, kelias savaites trunkanti neigiama įtaka prekių ir paslaugų vartojimui.

„Daugeliui gyventojų iš pradžių reikia prisitaikyti ir įvertinti, ar nurodyta kaina didelė, ar maža, ypač tiems gyventojams, kurie labai atidžiai stebi kainas, nes skaičiuoja savo asmeninius finansus. Diskutuodamas įvairiuose kontekstuose pastebiu: ne visi gyventojai supranta, kad įvedus eurą 3,5 karto sumažėjusi nominali atlyginimo išraiška nepakeičia jų perkamosios galios. Vienas iš dažniausių pasipiktinimų, kai sako „jūs įsivaizduokite, vidutinė pensija bus 220 eurų. Ką gali nusipirkti už 220 eurų?“. Atsakymas: lygiai tą patį, ką gali nusipirkti už 770 litų“, – teigė analitikas.

Latvijoje ši padėtis buvo kiek kitokia: kainos vizualiai pakilo, kadangi lato vertė didesnė už euro (1 euras kainavo 0,702804 lato). Šios šalies prekybos centrų vertinimu, pirmaisiais mėnesiais po euro įvedimo buvo tam tikras prekių ir paslaugų vartojimo mažėjimas. Prie to prisidėjo ir metų pradžioje įvykusi nelaimė prekybos tinke „Maxima“, kai įgriuvo prekybos centro stogas ir žuvo daugiau nei pusšimtis žmonių.

„Naujos valiutos įvedimas privertė žmones labiau įvertinti savo finansines galimybes, skaičiuoti. Po kokių trijų mėnesių viskas grįžo į savas vėžes. Bet kiekviena tauta, valstybė yra skirtinga. Nežinia, kaip į tai reaguos Lietuva“, – svarstė ambasadorius R. Degutis.

Bendra gyventojų nuotaika nėra persmelkta vien tik baimės ir nepasitikėjimo euro atžvilgiu. Nors šiuo metu statistika rodo, kad palankiai eurą vertinančių gyventojų yra mažiau, jų skaičius po truputį auga. Auga ir žmonių, teigiančių, kad jie jaučiasi pakankamai informuoti apie eurą, skaičius: 2014 metų pradžioje taip jautėsi pusė, o šiuo metu 70 proc. šalies gyventojų. Lietuvos bankas viliasi, kad šis skaičius išaugs, o gal ir viršys 80 proc.

Aušra Jurgauskaitė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė

Tai yra vienas iš geriausių stovyklos „Europos verslo reporteris 2014“, vykusios 2014 m. spalį, dalyvių parašytų straipsnių. E-leidinį, kuriame sudėti ir geriausi straipsniai, galite rasti čia.

Kartu siūlome susipažinti su naujausiais Eurobarometro apklausos rezultatais.

Pasitikėjimas Europos Sąjunga didėja. Lietuvoje eurui pritaria 63 proc. gyventojų

Gruodžio viduryje buvo paskelbti naujausios standartinės Eurobarometro apklausos rezultatai. 2014 m. rudens standartinė Eurobarometro apklausa yra pirmoji visos ES nuomonių apklausa, surengta Jeano Claudo Junckerio vadovaujamai Europos Komisijai pradėjus darbą lapkričio 1 d. Iš rezultatų matyti, kad esminiai politiniai rodikliai pagerėjo. Daugiau piliečių palankiai vertina Europos Sąjungą ir ja pasitiki. Visuomenė taip pat pritaria EK politinėse gairėse išdėstytoms pagrindinėms politikos sritims. Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (56 proc. ES, 67 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrai valiutai padidėjo 18 valstybių narių, tai labiausiai pastebima Lietuvoje (63 proc., +13 procentinių punktų) ir Latvijoje (74 proc., +6 procentiniai punktai). Daugiau informacijos pateikiama čia

Norite šį tekstą publikuoti savo interneto svetainėje ar tinklaraštyje? Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Rašykite mums elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com. Komentarus siųskite lietuviškais rašmenimis, prisegtus kaip „Word“ ar pan. dokumentą.

Komentarai

Kitos naujienos

Kai lietuviai gruodžio pabaigoje skubėjo į bankus – sutaupytus litus iš slaptaviečių traukė ir jaunimas, ir pagyvenusieji, – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasižadėjo nuo 2015 metų nenaudoti grynųjų pinigų. Toks ekonomisto pažadas – tarsi akibrokštas lietuviams, kurie litus pamilo taip, kad tik paskutinėmis dienomis nutarė jų atsikratyti, į bankus sunešdami kelis šimtus milijonų litų grynaisiais.

Lietuviai nuo 2015 m. pradžios piniginėse nešiojasi eurus. Pasikeitimai suteiks galimybių pagerinti valstybės finansinę padėtį. Investuotojams tai gali tapti patraukliu masalu įdarbinti savo kapitalą mūsų valstybėje. Bet geri dalykai nenukrenta iš dangaus. Vieta tarp išrinktųjų turi savo kainą.

Tema: Euras

Narystės euro zonoje nauda turi finansinę išraišką. Lietuvos žmonės iki 2022-ųjų turėtų sutaupyti 550 mln. eurų, kurių neišleis keisdami valiutą. Dar 260-350 mln. eurų padės sutaupyti tikėtinai mažesnės paskolų palūkanos. Oponentai šias prognozes kritikuoja – esą bankai gali padidinti kitus įkainius, o daug kas priklausys nuo valstybės finansų valdymo.

Tema: Euras

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!