Domino kaladėlė, kuri negali nuvirsti

Spausdinti Autorius: Mantas | 2013-05-10

Enrico Letta - šio žmogaus pavardę artimiausiu metu girdėsime labai dažnai. Praėjusį pirmadienį Italijos parlamentas paskelbė jį naujuoju šalies ministru pirmininku ir patvirtino jo pasiūlytą Vyriausybės sudėtį. Nuolat skaitantys įtakingiausius Europos žiniasklaidos leidinius turėjo pastebėti, kad praėjusią savaitę ypatingas dėmesys buvo skirtas padėties Italijoje analizei. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų pasirodyti gana keista. Nors Italija - gana didelė ir svarbi šalis, kodėl jos vidaus reikalai turėtų būti tokie įdomūs kitų valstybių piliečiams bei politikams? Atsakymas ganėtinai aiškus - būtent Italija yra ta domino kaladėlė, kuri iš tikrųjų gali sugriauti euro zoną. Ir netgi anksčiau gelbstint Graikiją bei Ispaniją, visų mintys iš tiesų būdavo Italijoje, nes statistika aiškiai rodo, jog labai didelę dalį Graikijos ir Ispanijos skolos turi Italijos privatūs subjektai ir valstybė. Neseniai Financial Times pranešė, jog pačios Italijos skola šių metų pabaigoje sieks 130 % šalies BVP. Jei Graikija ir Ispanija negrąžintų skolų, italai finansinio spaudimo tiesiog neatlaikytų. Ne atsitiktinumo dėka Mario Draghi tapo Europos Centrinio Banko vadovu, o technokratas, buvęs įtakingas Europos komisaras Mario Monti kitų euro zonos valstybių buvo pasodintas į Italijos premjero kėdę. Vokietijai, Prancūzijai ir kitoms euro zonos šalims Italija išskirtinai rūpi. Taigi, kalbėti apie ją verta. 

Problemiški rinkimų rezultatai ir skausmingas Vyriausybės formavimas

 Italijos rinkimai įvyko dar kovo mėnesį, ir nuo to laiko iki šiol buvo deramasi dėl būsimos valdančiosios koalicijos. Nors šiuo metu neaiškumo dėl ateities Italijai reikia mažiausiai, taip ilgai derybos vyko dėl tiesiog komiškų rinkimų rezultatų, kuriuos įtakingas The Economist apibūdino taip – „laimėjo nevaldomumas“. Maždaug po trečdalį balsų pasidalino trys viena kitos negalinčios pakęsti ir atvirai viena kitą šmeižiančios partijos: kairieji Luigi Bersani Demokratai, dešinioji Silvio Berlusconi koalicija „Laisvės Žmonės“ bei populistinis „Penkių žvaigždučių judėjimas“. Reikia pastebėti, kad italai visada buvo labai išradingi renkantis pavadinimus. Piliečiai nepasigailėjo buvusio premjero Mario Monti partijos ir už jo skaudžią taupymo politiką atsidėkojo jam tik 10 % vietų parlamente. 

Situacija Italijoje atrodė labai blogai ir netgi buvo pradėta kalbėti apie pirmalaikius parlamento rinkimus. Tačiau šią pato situaciją gana netikėtai nutraukė naujo prezidento išrinkimas. Parlamentas sugebėjo susitarti ir dar kartą perrinkti Italijos Prezidentą Giorgio Napolitano (taip, taip - prezidentą Italijoje renka parlamentas). Šis net 87-erių metų politikas iš tiesų sugebėjo įrodyti savo kaip moralinio autoriteto vaidmenį ir pasiūlyti tokį premjerą, kuriam pavyktų bent kuriam laikui sutaikyti besipykstančias politines partijas ir suburti Vyriausybę. Napolitano pasirinko Enrico Letta - 46-erių metų Demokratų partijos politiką, kuris prieš tai jau buvo ėjęs pramonės ministro bei Europos reikalų ministro pareigas. 

Letta išrinkimas premjeru parodo, kiek daug politikoje lemia asmenybės. Nors jis yra kairysis (demokratas), jo griežtos katalikiškos pažiūros įtiko Berlusconi partijai. Taip pat - jo dėdė Gianni Letta buvo vienas artimiausių Berlusconi patarėjų. Taigi, sužaidė ir asmeninės pažintys (kaip būdinga Italijai!). Prie koalicijos taip pat prisidėjo buvęs premjeras Mario Monti, kadangi jam tiko Letta technokratiškas požiūris bei profesinė patirtis ir proeuropietiškos idėjos. Taigi, visos šios suirutės padarinys - gana neprasta koalicija be populistinio „Penkių žvaigždučių judėjimo“, bet su Berlusconi partija, kuri, atrodo, bus silpniausioji ir labiausiai normaliam darbui trukdanti koalicijos grandis. 

Letta savo koalicijos partnerius taip pat įtikino į Vyriausybę priimti kelis nepartinius technokratus. Pavyzdžiui, buvęs Italijos Centrinio Banko vadovas Fabrizio Saccomanni tapo finansų ministru, o buvusi Europos komisarė Emma Bonino - užsienio reikalų ministre. Žodžiu, Italijos valdymas šiuo metu yra gerose rankose. Žinoma, italai gali pradėti piktintis, kad jų protestas prieš taupymo politiką nebuvo išgirstas ir elitas vėl į pagrindines pozicijas sustatė, ką norėjo. Enrico Letta turės sunkiai dirbti, kad paneigtų tokį žmonių požiūrį. 

Sunkūs sprendimai - nuo pirmos dienos

 Tik pradėjęs eiti naujas pareigas Enrico Letta susidūrė su itin sudėtingais klausimais. Visų pirma, reikės suvaldyti Silvio Berlusconi populistinį apetitą, kuris turi labai aiškiai paskaičiuojamus finansinius kaštus. Berlusconi partija nurodė, kad jeigu Letta nori išlaikyti juos koalicijoje, jis artimiausiu metu turės atšaukti pernai priimtą nekilnojamojo turto mokestį ir grąžinti visus pinigus tiems, kurie sumokėjo šį mokestį pernai. Paskaičiuota, kad tai Italijos biudžetui atsieis apie 8 milijardus eurų. Taip pat Letta paskelbė, kad kai kurios socialinės išmokos bus padidintos. Euro zonos lyderiai jau susidomėjo, iš kur jis planuoja ištraukti tam reikalingas lėšas. Po tokių naujojo premjero pareiškimų, OECD išplatino savo ataskaitą, kurioje ragina Italijos Vyriausybę susilaikyti nuo išlaidavimo ir „įtvirtinti buvusio premjero Mario Monti struktūrinių reformų atneštą naudą“. 

Po sprendimų atšaukti kai kurias griežtas taupymo priemones Financial Times išspausdino straipsnį, kuriame teigia, kad „Italija lyderiaus euro zonos valstybių sukilimui prieš griežtas taupymo priemones“. Ir iš tiesų naujasis Premjeras neseniai labai aiškiai pasisakė, kad Europos Sąjungos ekonominė politika kenčia nuo legitimumo krizės. Jo teigimu, euro zonos ekonomikos „mirs vykdydamos vien fiskalinę kosolidaciją“ ir „augimo politika negali laukti ilgiau“. Girdint tokius pasisakymus, man visada kyla vienas klausimas - iš kur jie planuoja paimti pinigus, kuriais finansuotų vadinamas „augimo“ politikas? Nemanau, kad Merkel tiesiog perves pinigus į Letta sąskaitą. 

Blogiausia, kad Letta tuo pačiu metu turės dorotis ne tik su ekonominiais klausimais, bet ir su Silvio Berlusconi išidirbinėjimais ir ultimatumais. Formuojant Vyriausybę vos ne vos iš jo pavyko atimti teisingumo ministro postą, kuris, savaime suprantama, jam būtų buvęs labai reikalingas sprendžiant bylas, kuriose jis kaltinamas pirkęs nepilnamečių prostitučių paslaugas ir slėpęs mokesčius.

 Ekspertai sako, kad naujajai Vyriausybei reikia duoti padirbėti bent vienerius metus ir tik tada pradėti vertinti jos bendrą požiūrį ir pradėtus darbus. Reikia tikėtis, kad Italijos piliečiai bus kantrūs. Jau pirmąją naujos Vyriausybės darbo dieną prie premjero darbo vietos įvyko ginkluotas išpuolis. Žinant pietietišką temperamentą, iš italų galime laukti ir daugiau tokių akibrokštų. Todėl reikia palinkėti sėkmės Enrico Letta'i bandant suderinti du sunkiai suderinamus dalykus: piliečių palaikymą ir taupymo politiką.

Parengė Mantas Pupinis

Komentarai

Kitos naujienos

Senovės Graikijos Tėbų miestą gynė ypatingi kareiviai. Elitinis Šventasis būrys buvo sudarytas iš 150 homoseksualių porų. Graikai vadovavosi paprasta logika – joks kareivis nepaliks savo meilužio mūšio lauke. Statistika patvirtino šį mąstymą, nes būrys buvo itin efektyvus kovose. 

Bulgariją apgaubė užsieniečio, pasiryžusio išpirkti žemę, šešėlis. Taip rašė vienas bulgarų apžvalgininkas prieš šių metų pradžią, kai šalis turėjo panaikinti draudimą žemės ūkio paskirties plotus parduoti užsieniečiams.

Baimė būti „nupirktiems užsieniečių“ tarp mažesnių Europos Sąjungos (ES) šalių nenauja. Rytų Europoje ji labai gyva, Vakaruose šis klausimas mažai ką jaudina.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!