Startup‘ų demistifikacija: lietuviškos startup‘ų ekosistemos kūrimas

Spausdinti Autorius: Ieva | 2013-02-22

Prieš porą savaičių pasirodė Bloomberg tyrimo rezultatai, skelbiantys, jog Lietuva pagal sąlygų verslui palankumą vienintelė iš Baltijos šalių pakilo į aukštesnę poziciją bei aplenkė Estiją. Paskutiniu metu teko artimiau susipažinti su kartais vis dar ne iki galo suprantamos verslo krypties – startup‘ų – atstovais (toliau renkuosi vartoti būtent šį originalų anglišką pavadinimą, kadangi teko susidaryti įspūdį, jog patys startuper‘iai kratosi bandomo klijuoti lietuviško „startuolio“ termino). Dauguma mūsų, tuo neužsimantys, ar artimame bendravimo rate neturintys su startup‘ų veikla susijusių žmonių, sunkiai įsivaizduoja jų vietą bendrame šalies ūkyje. Galbūt tai kyla ir dėl paties svetimkalbio pavadinimo, nors gilesnė to priežastis turėtų būti paprasčiausias nuoseklios informacijos trūkumas. Aišku tiek, kad pagrindiniai su tuo susiję raktažodžiai – „jaunimo verslumas“, „rizikos kapitalas“. Terminą ir fenomeną, kuris jau pakankamai gerai suprantamas užsienyje, nutariau pasiaiškinti su Edmundu Balčikoniu, savo rate vienu žinomesnių Lietuvos startuper‘ių, šiuo metu kuriančiu naują projektą – nepelno siekiančią organizaciją Start Karma. Jos tikslas kaip tik ir yra užpildyti visas informacines spragas bei suteikti reikalingą pagalbą norintiems kurti savo startup‘ą.

Euroblogas.: Pradžioje išsiaiškinkime terminus. Kuo startuper‘is skiriasi nuo įprastai suvokiamo verslininko? Kuo nuo įprasto verslo skiriasi patys startup‘ai?

Edmundas Balčikonis: Yra 3 esminiai skirtumai tarp startup‘ų ir verslinikų/įmonių. Pirma, startup‘as dar neturi pastovių pajamų, nes neturi išsikovojęs vietos rinkoje arba sukūręs savo nišos – startup‘as tampa verslu, kai pradeda gauti reguliarias pajamas. Tuo startup‘ai skiriasi nuo mažų verslų, pavyzdžiui, kebabų kioskelių, kurių produktas, rinka ir pajamų galimybės dažniausiai būna labai aiškios dar prieš pradedant verslą.

Antra, startup‘as nežino arba net neturi savo nišos rinkoje, nes kuria novatorišką, inovatyvų produktą ar paslaugą, kuris dar neturi aiškaus verslo modelio. Su minėtu kebabų kioskeliu viskas aišku – vynioji mėsą į lavašą ir pardavinėji kebabus.

Ir trečia, startup‘ai neturi verslo modelio, pajamų, be to, kuria naują produktą rinkoje – visa tai sukuria labai daug rizikos ir neaiškumo. Dėl to dauguma startup‘ų žlunga per pirmus pusę ar metus gyvavimo. Tokia didelė rizika įkūrėjams ir investuotojams (jei įkūrėjams labai pasiseka ir pavyksta jų pritraukti ankstyvoje, anglų kalba vadinamoje „seed“, stadijoje) gali būti priimtina tik tuomet, jei ji žada labai didelę grąžą – t.y. naujas produktas ar paslauga turi potencialo užkariauti stambią labai didelės rinkos dalį. Tam vėlgi labai svarbu, kad produktas būtų inovatyvus ir arba pats sukurtų visiškai naują rinką, arba stipriai pakeistų esamą. Be to, toks produktas turi būti ir labai lengvai bei greitai plėtojamas (angliškai vartojamas terminas „scalable“) į kitas šalis bei rinkas. Sėkmės atveju kalba eina apie naujų klientų augimą šimtais procentų arba milijonais per mėnesį (geriausias to pavyzdys – „Facebook“). Kebabų kioskeliai tokių skaičių pasiekti paprasčiausiai negali.

E.: Tyrimai rodo, kad verslo sąlygos Lietuvoje gerėja, ir net sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Ar pastebi su tuo susijusį verslo kūrimo pagyvėjimą jaunų žmonių tarpe?

E. B.: Bloomberg tyrimas daugiausiai lygina makroekonomikos indeksus, valstybes reguliavimą ir panašius stambius pasikeitimus verslo aplinkoje, kurių nauda vietiniam verslumui Lietuvoje pasijus tik ilguoju laikotarpiu. Dabar startup‘ų judėjimą Lietuvoje judina sėkmės istorijos ir kitos pozityvios naujienos bei informacija. Kuro įpila europiniai bei privataus kapitalo rizikos fondų pinigai (tarkime, Practica Capital, StartupHighway, verslo angelai) ir įvairios konferencijos bei renginiai (SVC2Baltics, Startup Weekend Lithuania, Launch48, Hub Camp ir kiti). Kitaip tariant, Lietuvoje yra pilna alkanų ir talentingų žmonių, kuriems tereikia pastūmėjimo žengti pirmą žnigsnį. Tą ketiname daryti ir su dabar kuriama Start Karma iniciatyva – edukacine programa žmonėms, norintiems kurti savo startup‘ą.

E.: Kas būdinga Lietuvos startupams / startuperiams? Gal jie kažkuo iš esmės skiriasi nuo kitų Baltijos regiono šalių startuperių?

E. B.: Rytų Europoje lietuviai niekuo stipriai neišsiskiria. Žvelgiant pasauliniu lygiu, turime gerą techninį talentą, kurį sėkmingai graibsto tarptautinės įmonės, bet nuo kitų Baltijos šalių tuo nesiskiriame. Su pasaulio startup‘ų sostinėmis lygintis negalime, nes esame tiesiog per maži.

E.: Kaip, tavo nuomone, skiriasi verslo aplinka bei tradicijos Baltijos regiono valstybėse?

E. B.: Jeigu leistume sau Lietuvą labai drąsiai lyginti su Silicio slėniu, didžiausi Lietuvos verslo skirtumai ir minusai yra verslo ir darbo kultūros skirtumai. Negalime staiga tapti didesniais ar turtingesniais. Bet galime pakeisti tai, kaip mes „darome“ verslą, galime didinti savo darbo našumą. Labai paprasta būtų tapti draugiškesniais, bent morališkai paremti naujai verslą pradedančius kolegas, suteikti rekomendacijų, nukreipti pas galimą klientą – visa tai grįžta atgal tuo pačiu.

E.: Kokios tavo, kaip startuperio, patirtys? Kaip vertintum sąlygas Lietuvoje pradėti ir sėkmingai vystyti tokią veiklą?

E. B.: Manau, kad Lietuvoje yra puikios salygos pradėti verslą – pigu, bet gera gyvenimo kokybė, gera infrastruktūra, parama iš ES, kvalifikuoti darbuotojai, daug renginių startuper‘iams Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ir panašiai. Tereikia žengti pirmą žingsnį – štai čia ir norime padėti startuper‘iams su Start Karma projektu. Mūsų tikslas – nuosekliai suteikti reikalingas teorines žinias, reikalingus instrumentus ir teisinius dokumentus. Praktiškai naujus įgūdžius startuperiai galės įtvirtinti savaitgalio dirbtuvėse, o jų esame numatę daryti bent po vieną į mėnesį, organizuojant pagal skirtingas temas ir startuper‘ių pasiruošimo lygį.

E.: Kuo Start Karma skirsis nuo kitų dabar Lietuvoje savo pagalbą siūlančių verslo akseleratorių ar inkubatorių? Kokius pagrindinius poreikius rinkoje atlieps?

E. B.: Mes nesame akseleratorius – neimame įmonės akcijų, kadangi Start Karma yra nepelno siekiantis šviečiamasis projektas, kuriamas kartu su partneriais, kurie nori skatinti vientisą Lietuvos startup‘ų ekosistemą. Tuo tarpu inkubatoriai suteikia verslams šiltą vietą dirbti ofise, tačiau mes to daryti nenorime – kai jau reikės kažkur įkurdinti komandas, bendradarbiausime su HUB Vilnius bendradarbystės centru, kuriame startup‘ai gaus įvairią paramą ir darbo vietą verslioje aplinkoje.

E.: Ar tikėtina, kad Start Karma veiklos modelis bus plėtojamas Baltijos regione?

E. B.: Taip, jau dabar šnekame su galimais partneriais Latvijoje. Mūsų partneriai AAA Law advokatų agentūra, kuri daro teisinius dokumentus startup‘ams, dalyvausiantiems Start Karma programoje, turi skyrių Rygoje ir jau žiūri į teisinę aplinką startup‘ams Latvijoje.

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!