Vokietijos „Energiewende“ kelia bangas

Spausdinti Autorius: Vija | 2013-02-25

Po to, kai 2011 metais Japonijoje įvykus Fukušimos branduolinei nelaimei, Vokietija nubalsavo už planą atsisakyti branduolinės energijos iki 2023 metų, pavadintą „Energiewende”, tai anksčiau ar vėliau turėjo pasijusti stipriai integruotoje Vakarų Europos energetikos rinkoje. Vokietija juk nėra su kitomis šalimis nesusijusi sala Europos Sąjungos jūroje. Bangos toje jūroje pradėjo siūbuoti.

Prekybos energijos įmonėje dirbantis mano „bučiokas“ gruzinas Shota pastaruoju metu grįžta namo vėlai. Elektros energijos rinkos vakarų Europoje šokinėja, ir niekas nežino, po valandos jos smuks ar kils. O visa tai šalia ES ekonomikos prognozių sukėlė besipilančios žinios, susijusios būtent su Vokietijos energetikos planais. Po Fukušimos nelaimės Japonijoje Vokietija nutarė uždaryti aštuonias branduolines elektrines iš karto, visas iki 2023 metų. Galimą elektros trūkumą turėtų padengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, kuri Vokietijoje labai subsidijuojama.

Parama vienoje šalyje, kančia – kitoje

Sausio pabaigoje ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris pranešė, kad Komisija, pasitelkusi savo Konkurencijos direktoratą, nagrinės Vokietijos paramos atsinaujinantiems šaltiniams sistemą. Komisija atidžiau stebės Vokietiją, nes jai pradėjo skųstis Nyderlandų energetikos bendrovės, kad vokiečių subsidijos atsinaujinantiems ištekliams mažina energijos kainas Vakarų Europos energijos rinkoje. Todėl dėl smukusio pelningumo Nyderlanduose esą  reikia uždarinėti gamtinėmis dujomis kūrenamas elektrines.

Be to, G. Oettingeris užsiminė, kad Komisija mėgins standartizuoti paramą atsinaujinantiems ištekliams visose ES narėse. Tokius užmojus, pasak Rytų studijų centro Lenkijoje (OSW) analitikų, sukritikavo Vokietijos politikai ir atsijauninančios energetikos srityje dirbantys verslininkai.

Nekontroliuojamas augimas

OSW vertinimu, didelės subsidijos atsinaujinantiems ištekliems lėmė „nekontroliuojamą ekologiškos elektros gamybos augimą ir Vokietijoje gaminamos energijos eksportą į kaimynines šalis“.

Mat Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, atsinaujinančios energijos gamyba remiama iš vartotojų tarifo, bet tai pigina energiją gamintojų rinkoje, ir, jeigu rinka integruota su kitomis šalimis (esant pakankamai stiprios ir daug energijos jungčių, nepaiso valstybės sienų), ta energija mažina kainas ir kaimyninėse šalyse.

Pernai Vokietija eksportavo 23 milijardus kilovatvalandžių, arba keturis kartus daugiau nei prieš metus, daugiausia per visą istoriją. Šio analitikos centro cituojami neįvardijami ekspertai teigia, kad dalis šio eksporto net neatneša pelno Vokietijai, nes dėl fizinių elektros tėkmės savybių ir stiprios rinkos integracijos, elektros perteklius teka į Nyderlandus, net jeigu ten nėra didelės paklausos jai. Olandų skundai nuskambėjo ne pirmą kartą – anksčiau jie piktinosi, kad energijos planas priimtas nepasikonsultavus su jais. Dėl „Energiewende“ esą anksčiau skundėsi ir Lenkija bei Čekija. Jos baiminosi, kad šis planas destabilizuos jų energijos sistemas, nes dalis vokiškos energijos transportuojama iš Vokietijos šiaurę į pietus naudojant Čekijos ir Lenkijos perdavimo tinklus. Pasak OSW cituojamos Vokietijos energijos ir vandens pramonės asociacijos, Vokietija taip pat užpila Nyderlandus pigia elektra iš anglies elektrinių, o tai iš Nyderlandų rinkos išstumia „švaresnę“ nei anglies energiją gaminančias dujų elektrines.

A.Merkel prakalbo

Reuters savo ruožtu pranešė apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel komentarą, kuris kaip mat pakėlė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų bei elektros energijos Vokietijoje kainą (ir privertė Shotą dirbti viršvalandžius). Kalbėdama Vokietijos krikščionių demokratų partijos (Christlich Demokratische Union, CDU) konferencijoje, ji viešai išreiškė pritarimą Vokietijos aplinkosaugos ministro Peterio Altmaierio anksčiau išsakytam siūlymui apriboti subsidijas atsinaujinančiai energijai. Tai padėtų apriboti elektros kainų augimą Vokietijos vartotojams. P.Altmaieris pasiūlė, kad mokestis atsinaujinantiems ištekliams neaugtų greičiau nei 2,5 procento per metus. Ministro teigimu, toks siūlymas padėtų Vokietijai tolygiau padalyti  branduolinės energijos atsisakymo naštą  vartotojams ir pramonei. Vokietijos saulės energijos atstovai šį pasiūlymą pavadino „ne tik absurdišku, bet ir teisiškai abejotinu“.

Tuo tarpu Briuselyje

Vokietijos planas susilaukia vis rūstesnių žvilgsnių iš Briuselio. Pasak renewablesinternational.net, pernai lapkritį Europos Komisija pranešė Vokietijai, kad svarstys jos Atsinaujinančios energijos įstatymą, bet ne dėl jame įrašytų ir aukščiau aptartų subsidijų, bet dėl labai išplėsto išimčių ir privilegijų šiai pramonei sąrašo.

G. Oettingeris, pats vokietis, kritikavo Vokietiją ir priminė apie Briuselį. „Sukurti 28 skirtingas nacionalines energijos rinkas Europos Sąjungoje ir 16 pačioje Vokietijoje nepavyks,  Briuselis to neleistų“, – Reuters cituoja eurokomisarą. 

Taigi panašu, kad lėtai, bet Europos Sąjunga kaip bendrija, pradeda priminti Vokietijai, kad ji šioje Sąjungoje ir jos energijos rinkoje ne viena. Būtent bendra ir vis labiau integruojama energijos rinka skatina suklusti ir skųstis Vokietijos kaimynus (jeigu Vokietijos elektra nesmukdytų Nyderlandų elektros kainų, olandams Vokietijos planai rūpėtų gerokai mažiau). O geriausia vieta skųstis – Briuselis.

Komentarai

Kitos naujienos

Ne visiems suprantama padėtis: kai gyvenamąją vietą turi rinktis pagal tai, ar tavo ir tavo mylimo žmogaus santuoką pripažins tos šalies institucijos. Belieka tikėtis, kad vieną dieną šitoks kriterijus nė vienam LGBTQ atstovui nerūpės ir žmonės galės rintis šalį pagal tai, ką heteroseksualioms poroms leidžia jų išskirtinis statusas – tokius, regis, paprastus, veiksnius kaip klimatą ar jūros temperatūrą.

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!