Šaltas dušas europiečiams: radikalai šluosto nosį tradicinėms partijoms

Spausdinti Autorius: Eglė | 2014-05-26

Niūrios prognozės pasitvirtino – po Europos Parlamento (EP) rinkimų euroskeptiškos ir kraštutinės dešiniosios partijos triumfuoja. Bendrijos mastu šampanas joms nepriklauso – daugiausia vietų iškovojo centro dešinioji Europos liaudies partija, toliau rikiuojasi socialistai ir liberalai. Tačiau net 140 mandatų iš 751, pirminiais skaičiavimais, atiteks antieuropietiškoms ir kitoms radikalioms partijoms.

Net trijose valstybėse - Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Danijoje - jos laimėjo, sėkmingai pasirodė Vengrijoje ir Graikijoje.

Jau prieš rinkimus, kurie vyko Bendrijai stengiantis sutvirtinti savo pozicijas po finansų krizės ir ieškant būdų padėti Ukrainai išbristi iš chaoso, analitikai įspėjo apie galimus siurprizus. Jie teigė, kad kraštutinės dešiniosios partijos, kurios pasisako prieš Europos Sąjungą (ES), eurą ir imigraciją, o kartu palaiko draugiškus ryšius su Kremliumi, gali pasirodyti sėkmingiau nei anksčiau. Tai esą sustiprintų Vladimiro Putino, kuris seniai flirtuoja su radikalais, kai Briuselis jį laiko atstu, pozicijas Europoje.

Radikalams nepasisekė Olandijoje

„Siaubinga naktis Europai – šokiruojantys rezultatai, ypač palankūs radikalioms ir populistinėms jėgoms, ypač Jungtinėje Karalystėje, o dar labiau – Prancūzijoje, kuri yra antra pagal įtaką ES narė, viena iš jos įkūrėjų ir varomoji integracijos jėga, – socialiniame tinkle „Facebook‟ savo nusivylimą išreiškė vienas aukštas ES pareigūnas. – Šiandien ne Ukraina, o ES kenčia teisėtumo krizę. Deja, tai buvo galima nuspėti. Akivaizdu, kad naujajame EP pagrindinės politinės jėgos turės dar glaudžiau bendradarbiauti, gindamos Europos integracijos idėjas, sprendimų priėmimo procesą darydamos efektyvesnį ir skaidresnį, o kartu komunikuodamos apie Europą jos piliečiams.‟

Tiesa, politologas Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala nusiteikęs ne taip niūriai. Dar prieš rinkimus kalbėdamas per LRT radiją politologas spėjo, kad radikaliai nusiteikusių politikų skaičius EP išaugs iki 120-130, bet kartu atkreipė dėmesį, kad jų atstovaujamos partijos yra nevienalytės ir išreiškia skirtingų valstybių žmonių nuostatas. Anot L.Kojalos, Europarlamente ir toliau dominuos dvi didžiosios politinės jėgos, o kraštutinių pažiūrų žmonės išliks susiskaldę ir galbūt net sudarys dvi-tris skirtingas frakcijas, nors kai kurie nusiteikę ieškoti sąjungininkų. „Nepaisant išaugusio skaičiaus, jie neturės didesnės įtakos‟, – pažymėjo jis.

Lietuvoje rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, aplenkę Socialdemokratų partiją ir Liberalų sąjūdį. Mandatų dar gali tikėtis „Tvarka ir teisingumas‟, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Radikaliais pareiškimais garsėjanti Tautininkų sąjunga tesurinko 1,99 proc. balsų.

Bet kai kuriose kitose šalyse jų bendraminčiai triumfuoja ir tik patvirtina, kad ES smarkiai išaugo visuomenės parama euroskeptiškoms nuotaikoms. Glaudesnės integracijos nauda abejojančios partijos, kaip rodo paties Europarlamento skelbiami rezultatai, gali laimėti apie 140 iš 751 mandatų.

Žinios iš Nyderlandų, kur rinkėjai balsavo ketvirtadienį, vertė manyti, kad minėtos analitikų prognozės gali neišsipildyti. Mat prieš ES nusistačiusio populisto Geerto Wilderso antiislamiška ultradešinioji partija „Už laisvę“ patyrė netikėtą nesėkmę. Balsavusių rinkėjų apklausos rodė, kad ši politinė jėga gavo gerokai mažiau nei 17 proc. balsų, kurių buvo sulaukusi per 2009-ųjų rinkimus. Išties už ją balsavo 13 proc. rinkėjų, taigi partija liko tik trečia.

Svajoja apie vicepirmininko postą

Bet taip nepasisekė turbūt vieninteliais olandų radikalams. Štai rinkimus Prancūzijoje laimėjo kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (NF) – Marine Le Pen vadovaujama antiimigracinė ir euroskeptiška partija. Pirminiais duomenimis, už ją balsavo apie 25 proc. rinkėjų – daugiau nei per bet kuriuos ankstesnius nacionalinius rinkimus. Toks rezultatas leis NF pretenduoti į trečdalį iš 74 Prancūzijai priklausančių mandatų Europarlamente. Radikalai aplenkė opozicinę centro dešiniąją Sąjungą už liaudies judėjimą ir valdančiąją Socialistų partiją.

M. Le Pen šiemet jau porąkart lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Valstybės Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu – vienu iš pareigūnų, kuriems taikomos ES sankcijos, parėmė Rusiją ir apkaltino ES paskelbus naują Šaltąjį karą. Jau prieš rinkimus, kai NF buvo prognozuojama tik 16 mandatų, M. Le Pen ėmė kalbėti apie EP vicepirmininko postą.

Panašios britų paramos sulaukė kiek nuosaikesnė Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija (UKIP). Euroskeptiškos politinės jėgos lyderis Nigelis Farage'as neseniai gyrė V. Putiną kaip esą įgudusį valdytoją, o ES priekaištavo išsikruvinus rankas, privertus Ukrainą rinktis tarp Bendrijos ir Rusijos.

Sėkmingiausiai pasirodė ir antieuropietiška Danijos liaudies partija, gavusi dar daugiau – kone 27 proc. balsų. Panašių simpatijų, kaip ir buvo prognozuota, Graikijoje sulaukė Radikalių kairiųjų koalicija („Syriza‟), daugiau kaip 9 proc. balsų gavo „Auksinė aušra“, daugelio remiama dėl ksenofobinių nuostatų.

Vengrijos partija „Jobbik“, kuri balandžio pradžioje laimėjo daugiau kaip 20 proc. balsų parlamento rinkimuose ir tapo didžiausią žmonių paramą turinčia Europos kraštutine dešiniąja partija, EP rinkimuose su 15 proc. balsų liko antra.

Šios partijos narys Bela Kovácsas net buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai.

Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad pirmą vietą per rinkimus, kaip ir prognozuota, užėmė centro dešinės Europos liaudies partija (EPP). Tiesa, jai teks tik 212 vietų – 62 vietomis mažiau nei iki šiol. Antras liko Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D), iki šiol turėjęs 196 vietas, o naujos kadencijos EP – 185. Trečias – Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE) su 71 vieta. Europos žaliesiems teks 55, o Europos jungtinei kairei – Šiaurės žaliajai kairei (GUE-NGL) – 45 mandatai.

Eglė Digrytė

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!