Europa stereotipiškai: kas bendro tarp bulvių, sekso, santechnikų ir gėjų?

Spausdinti Autorius: Eglė | 2014-05-14

Dėlioti tautas, kaip ir žmones, į lentynas – nelabai mandagu, užtat kaip smagu! Jei tik turi sveiko humoro, o ypač – saviironijos, stereotipai retai žeidžia, greičiau padeda sveikai pasijuokti ar susimąstyti. Tai jau seniai supratęs bulgarų dizaineris Yanko Tsvetkovas iš to užsidirba pinigus, o kartu linksmina savo gerbėjus. Interneto lankytojams neblogai pažįstami jo kuriami prietarų žemėlapiai, jau sugulę ir į knygą „Atlas of Prejudice“ („Prietarų atlasas“).

Kad nereikėtų per daug sukti galvos, sykį šmaikštuolis tiesiog supjaustė Europą pagal įvairius požymius ir lakoniškai, neabejotinai stereotipiškai, bet kartu taikliai paaiškino, kuo vienos šalys skiriasi nuo kitų. Su kai kuriais Lietuvos, o ir kitų šalių apibūdinimais galima nesutikti, bet nuo tiesos netoli nuklysta.

Labiau depresuoti – tik portugalai

Štai kad ir pirmas žemėlapis, kuriame visa Šiaurės Europa apibūdinta kaip depresuota, dalis Vakarų, Centrinės ir Rytų Europos – melancholiška, o Pietūs – apimti euforijos. Lietuvos charakteristika – kaip pirštu į akį. Per pastaruosius keliolika metų depresija sergančių žmonių skaičius mūsų šalyje išaugo dvigubainuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. Valstybinė ligonių kasa kompensuojamiems antidepresantams per metus išleidžia 16-19 mln. litų. Lietuvoje užpernai išrašyta 314,5 tūkst. kompensuojamųjų raminamųjų vaistų ir 424 tūkst. antidepresantų receptų.

Keista, kad šiuo požiūriu Europoje mus lenkia saulėtoji Portugalija, kur antidepresantus vartoja 15 proc. suaugusiųjų (toliau eina Lietuva – 11 proc.), o tai yra dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc. Medikų teigimu, dalis žmonių į juos apskritai nesikreipia. ES depresijos kasmet patiria epizodų apie 20 proc. žmonių.

Viena iš šio liūdno paveikslo priežasčių neabejotinai yra gamta – didžiumą Europos, anot Y.Tsvetkovo, paprastai dengia debesys. Lietuvoje taip būna kone trečdalį dienų – vidutiniškai 106 per metus. Saulėčiausia mūsų šalyje - Šilutėje ir Nidoje (saulė kasmet šviečia vidutiniškai daugiau nei po 1800 valandų). Bet iki rekordų mums toli. Štai Krymo vakarinėje pakrantėje saulė kasmet šviečia vidutiniškai daugiau kaip 3000 valandų, o saulėčiausioje žemės vietoje - Jumoje (Arizona) - net 4015.

Mokame valgyti eidami

O gal nekokią lietuvių nuotaiką lemia mityba? Lietuva kartu su didžiuma kitų Europos šalių atsidūrė bulvių valgytojų kategorijoje. Nieko keisto – Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojai yra didžiausi bulvių mėgėjai ES. Mes vidutiniškai suvalgome 234 gramus bulvių per dieną (tiesa, jų vartojimas mažėja). Didesnį apetitą turi tik latviai ir lenkai (atitinkamai 274 ir 248 gramai per dieną). Estai vidutiniškai suvalgo 188 gramus, statistinis europietis – 134 gramus. Europą bulvės iš Andų regiono pasiekė tik Viduramžiais, užtat dabar yra ketvirtos tarp daugiausia auginamų kultūrų (po ryžių, kviečių ir kukurūzų). Sakoma, kad būtent dėl bulvių 1700-1900 metais Senajame pasaulyje gerokai padaugėjo žmonių ir suaktyvėjo urbanizacija.

Mažiausiai bulvių ES suvartoja italai – vos 76 gramus per dieną. Jie su kitais pietiečiais valgo pomidorus, o maistą gardina alyvuogių aliejumi (mes ir visi kiti į Pietus iki Ispanijos, Austrijos bei Balkanų – sviestu) – panašu, kad lietuviai šio aliejaus nemėgsta labiausiai. Statistika rodo, kad suvartojame 400 tonų alyvuogių aliejaus per metus (vienam gyventojui tenka 120 gramų). Pirmaujančios Italijos skaičiai įspūdingi – 660 tūkst. tonų ir 11,8 kg.

Pietiečiai taip pat geria vyną. Nedidelis gabaliukas Vakarų Europos (vokiečiai, belgai, britai) kilnoja alaus bokalus, o visi likusieji – skandinavai, suomiai, lenkai, jau nekalbant apie Baltijos šalis ir rusus renkasi degtinę. Pavyzdžiui, 2012-aisiais pasaulyje buvo suvartota 4,44 mlrd. litrų degtinės. Kone pusė šio kiekio suvartota Rusijoje – 14 litrų vienam gyventojui. Toliau sekė baltarusiai ir ukrainiečiai (atitinkamai11,3 ir 7,7 litro). Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas suaugęs gyventojas 2011 metais vidutiniškai suvartojo 14,1 litro gryno etilo alkoholio (45 proc. daugiau nei 2000-aisiais). Tiesa, situacija keičiasi – šis rodiklis ėmė smukti, alų keičia vynas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ką tik paskelbti duomenys rodo, kad vyresnis nei 15 metų asmuo vidutiniškai išgeria 6,2 litro gryno alkoholio per metus. Tačiau alkoholį vartoja mažiau nei pusė Žemės gyventojų – 38,3 proc., todėl tie, kurie geria, išgeria vidutiniškai 17 litrų. Lietuviai atsidūrė tarp labiausiai geriančiųjų – aplenkėme net rusus ir nusileidome tik baltarusiams bei moldavams.

Pietų Europos virtuvę Y.Tsvetkovas apskritai įvertino kaip gerą, o šiaurietiškąją ir rusišką nurašė. Užtat mes mokame valgyti eidami, o va pietiečiams reikia prisėsti (ir ne šiaip sriubai, antram bei desertui, o kelioms valandoms – bent jau Italijoje per pietus ar vakarienę privalomi užkandžiai, pirmi antrieji patiekalai, antri antrieji patiekalai, kava, desertas, kas nors virškinimui pagerinti...). Tiesa, kažin ar Lietuvą yra apėmusi paruoštų sumuštinių ir kito greito maisto mada – mūsų žmonės eidami nebent kavą iš popierinių puodelių valgo ar ledus laižo.

Toliau į pietus – daugiau triukšmo

Maistas ir saulės trūkumas neabejotinai yra fakto, kad šiauriečiai yra suvaržyti emociškai, priežastis. Kiti, pasirodo, priversti slopinti savo seksualinius geidulius. Netikite? Aš irgi. Nukeliaukite į Ispaniją ar Italiją. Jei taip atrodo suvaržyti pietiečiai, kokie jie tampa, jei pamiršta apribojimus?

Dar vienas skirtumas – Šiaurėje žmonės daug dirba, o Pietuose tinginiauja (nieko keisto - koks darbas, kai plieskia saulė, o pilvas prikimštas skanėstų). Y. Tsvetkovas šioje vietoje nepagailėjo ironijos - pietiečiai per metus dirba vos 21 dieną, o šiauriečiai tik tiek laiko gali skirti tikram gyvenimui. Tiesa, lietuviams pasisekė labiau – mums įstatymai suteikia 28 dienas kasmečių atostogų.

Panašiu pjūviu dizaineris Europą padalijo į klasikinę ir modernią (žinoma, pastarajai priskiriami mes, o klasikai palikti tik Pietūs) bei į religinę ir ateistinę (pastarojoje, nuspalvintoje pilkšvai, šviečia žalias apskritimas – Lenkija). Marijos žeme vadinama Lietuva priskirta ateistams, nors statistika rodo, kad tokiais save laiko vos 1 proc. mūsų šalies gyventojų, tiesiog nereligingais - 22 proc., o religingais - 69 proc.

Tiesa, kiek ankstesni duomenys buvo kitokie – net 89 proc. lietuvių laiko save religingais. Šis skaičius viršija ES vidurkį, tačiau praktikuojančių tikinčiųjų Lietuvoje yra mažiau nei kitose ES šalyse – žmonės mieliau renkasi asmeninį, o ne viešą religingumą.

Turbūt skoniu reikėtų grįsti ir kai kuriuos kitus skirtumus. Y. Tsvetkovas pastebėjo, kad Europoje kava mėgstama kur kas labiau už arbatą (išskyrus Britų salas ir rytinę žemyno dalį). Daugiausia kavos išgeria šiauriečiai – vienam norvegui tenka 10,6 kg, švedui – 9 kg kavos per metus. Italai, priešingai nei gali pasirodyti, nėra tokie dideli kavos mėgėjai – statistinis gyventojas išgeria apie 8 kg kavos, lietuvis – apie 2 kg.

Nors ekonominę situaciją reikėtų sieti ir su religija – prasčiau gyvena ortodoksų kraštai, katalikams sekasi kiek geriau, o turtingiausi yra protestantai.

Vertikalus pjūvis, tik gerokai pasislinkęs į vakarus ir palikęs už borto Graikiją, Bulgariją, Rumuniją, Balkanų šalis bei Italijos pietus), Europą dalija į turtinguosius ir skurdžius. Mes patekome į turtingųjų klubą, nors kitame žemėlapyje esame apibūdinti kaip „senoji Europa‟.

Dar labiau į vakarus paslinkti brūkšniai, dalijantys žemyną į tuos, kurie kviestų santechniką ir kurie susitvarkytų patys, bei į homofobus ir prijaučiančiuosius homoseksualams. Vamzdžiai lietuviams vis dar nekelia problemų, užtat tolerancijos lygis pas mus menkas.

Tik kuo paaiškinti skirtingą decibelų, kuriuos sugeba išgauti žmonės skirtingose Europos vietose, skaičių? Daugiau nei pusė europiečių į šiaurę nuo Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos vidurio apibūdinti kaip ramūs. Sakykime, dėl to, kad valgo daug sviesto ir sunkaus maisto – pabandykite pasiskeryčioti, kai skrandis pilnas. Piečiau gyvena garsūs žmonės, o pietiečių (ispanų, italų, graikų ir kipriečių) keliamas triukšmas – kurtinantis. Nė vienos priežasties galvoti kitaip – užsukite vakare į nedidelę piceriją ten, kur gyvena daugiau italų (kad ir Vokietijoje). Iškart suprasite, prie kurio staliuko įsikūrę šios tautos atstovai. O jei picerija Italijoje... Ausų kamštukai tikrai praverstų. Bet kaip jie sugeba taip triukšmauti po trijų ar keturių sočių patiekalų?

Tuo pačiu metu jie, kartu su ispanais, dalimi prancūzų ir rusais bei ukrainiečiais, sugeba būti ir revoliucingi. O mes, turbūt dėl tų pilnų skrandžių, priskirti tradicionalistams. Į šią grupę pateko net estai, pelnytai – jau vien už „Skype‟ – laikomi modernia tauta.

Eglė Digrytė

Turite pastebėjimų šia tema ar norite pareikšti savo nuomonę? Siųskite savo tekstą (lietuviškais rašmenimis, prisegtą kaip „Word“ ar pan. dokumentą) elektroniniu adresu euroblogas.geras @ gmail.com.

Komentarai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!