Olimpinės žaidynės kaip galios įrankis

Spausdinti Autorius: Ieva | 2012-08-13

Dar rašydama apie Euro 2012 futbolo čempionatą šią vasarą straipsnį pradėjau žodžiais, kad nėra neįprasta sporto renginius vertinti per politinę prizmę. Natūralu, kad panašios mintys kyla ir stebint Londono Olimpiadą. Panašios, tačiau šiuo atveju viskas dar globaliau. Olimpiada jau nebėra konkuravimas nei vieno žemyno šalių, nei vienos sporto šakos atstovų – joje dalyvauja visas pasaulis ir, tikiuosi, jog aš nesu viena, kuri per kiekvieno atidarymo ceremonijos vėliavų nešimą vis išmoksta bent po vieną negirdėtos šalies pavadinimą.

Minkštoji galia politikoje

„Minkštoji galia" – šią sąvoką nukalė vienas JAV politikos mokslo korifėjų Joseph Nye, apibūdindamas ją kaip trečiąjį būdą vienam subjektui paveikti kitą. Pirmieji du – daug kam ne kartą girdėti „lazdos ir morkos" metodai: naudojant „lazdą", A paveikia B gąsdinimu; „morkos" metodas reiškia bendradarbiavimo siekimą remiantis tam tikru apdovanojimu; galiausiai, minkštoji galia (soft power), yra A gebėjimas paveikti B taip, kad B pats jaustų trauką prie A ir siektų su juo bendradarbiauti – taip pat priversti B norėti to paties, ko nori ir pats A. Tokiu būdu kokia nors valstybė pasaulyje gali tapti galinga dėl to, kad kitos, žavėdamosis jos vertybėmis, pačios nori sekti jos politika bei taikyti išbandytus žingsnius.

Su Olimpinėmis žaidynėmis šis terminas bene aktyviausiai buvo siejamas Šaltojo karo metu, JAV ir SSRS siekiant patvirtinti savo galybę, bei 2008-ųjų metų Kinijos Olimpiados metu, kai nemažas būrys politikos analitikų sutarė, jog šias žaidynes Kinija puikiai panaudojo savo minkštosios galios, t.y., valstybės patrauklumo stiprinimui.

Šiuo atveju sportas minkštosios galios formavimo procese labiausiai pastebimas skaičiuojant medalius: kiekviena šalis supranta, kad geras jos atletų pasirodymas ne tik garsina valstybės vardą pasaulyje, bet ir siunčia signalą apie gerą sportinę bazę, paramą bei dėmesį sportininkams, o su prakaitu sumišusias ašaras braukiantys nugalėtojai, apsisiautę nacionalinėmis vėliavomis, negali nesuvirpinti širdžių visame pasaulyje juos stebintiems žiūrovams. Taigi, Olimpiadą galima laikyti ir būdu kurti tam tikrą šalies įvaizdžio atšaką ar net siekiant pritraukti atletus ar studentus iš kitų šalių.

Europos Sąjungos minkštoji galia Olimpiadoje

Taip, minkštoji galia yra pakankamai sunkiai apibrėžiamas ar objektyviai išmatuojamas dalykas. Geriausia ją aiškinti yra bene taip pat, kaip ir naudoti – apeliuojant į įvaizdžius, jausmus, simbolius ar tradicijas. Viešasis diskursas (viešasis kalbėjimas, spauda, politikų pasisakymai) yra viena iš minkštosios galios formavimo priemonių. Natūralu, kad kiekviena valstybė džiaugiasi savo atstovais, puikiai pasirodžiusiais ir iškovojusiais prizines vietas žaidynėse, tačiau ką šioje sporto fiestoje gali pasakyti Europos Sąjunga?

Liepos mėnesį, prieš prasidedant Olimpiadai, vienas iš elektroninių ES leidinių „EU Inside" pavadino Europą „senovės Olimpiados bei šiuolaikinių Olimpinių judėjimų lopšiu", ir netgi sudarė lentelę, rodančią, kokiu kiekiu olimpinių medalių ES galėtų džiaugtis 2010 metų Vankuverio žiemos žaidynėse, jei 27 narės būtų laikytos viena komanda. Efektas, žinoma, gražus, kadangi su 108 bendrais medaliais ES be konkurencijos antroje vietoje palieka kone didžiausią savo diplomatinę varžovę – JAV, kuri laimėjo 37 medalius. Leidinyje džiaugtasi užtikrinamomis galimybėmis sportininkams tobulėti, dalintis gerąja praktika, taip pat skirtas dėmesys koordinuotai tarptautinei dopingo vartojimo prevencijai bei kitokiam sukčiavimui.

Neišnaudota proga gerinti ES įvaizdį?

Kalbant apie „sportininkų tinklų plėtimą bei dalinimąsi gerąja praktika" – ar nešauna į galvą jokia pastarųjų savaičių „olimpinė" istorija? Man, tiesą sakant, geriausiai šiuos žodžius iliustruoja jau plačiai aptartas plaukikės Rūtos Meilutytės pavyzdys: nesijaučiu kalta pritardama tiems, kad Lietuvos sąlygomis mergaitė tokių rezultatų pasiekusi nebūtų, ir džiaugiuosi matydama, kad įgijusi savo įgūdžius vienoje ES šalyje, sportininkė medalį iškovoja kitai.

Akylesni ES įvaizdžio formuotojai galėtų visai neblogai pasinaudoti tokia istorija, eskaluodami ES teikiamas galimybes bei vienybę – tai, ką prarasti euro zonos krizės įkarštyje baiminasi turbūt ne tik Italijos premjeras Mario Monti. Visgi abejoju, ar išgirsime kurį nors iš ES įtakingųjų, sveikinantį ir dėkojantį visiems ES šalių narių medalininkams. Taip pat nelabai dėkingas bendram Sąjungos įvaizdžiui ir tas faktas, jog Britanija, porai savaičių (ar bent atidarymo ceremonijos metu) praktiškai gavusi televizijos transliacijų monopolį, ir parodžiusi pakankamai įspūdingą šalies pasiekimų pristatymą, pabrėžtinai demonstruoja savo nepritarimą ir atsiskyrimą jau kelių svarbių ES diskusijų metu.

Natūralu, jog tiek valstybės, tiek sirgaliai, tiek patys sportininkai džiaugsis už savo nacionalinius sporto herojus, o vokiečiams graikų laimėti medaliai tikrai nesukels daug stiprių jausmų. Šiuo atveju ES dar turi nemažai neišnaudotų galimybių Olimpiadą ir sportą bendrai traktuoti per labiau politinę prizmę. Ypač Europai esant situacijoje, kai bet kokie laimėjimai turėtų būti eskaluojami trigubai.

Komentarai

Kitos naujienos


Vienas paauglystės prisiminimas privertė mane stipriai suabejoti nepriklausomybės koncepcija. Įvykis tas iki šiol neleidžia būti tikram dėl tautybės, tautiškumo, priklausomybės šaliai ar tautai. Atėjus Šumano dienai vėl savęs klausiu ar einame geru keliu. Kodėl ši šventė yra reikalinga, ir kaip mums su ja elgtis?

Senovės Graikijos gyventojas Herostratas pagarsėjo tuo, jog padegė Artemidės šventyklą. Jis tai padarė tik tam, kad išgarsėtų.  Graikai, būdami toliaregiški ir žiaurūs, nubaudė nevykelį su pagarbos vertu atkaklumu. 

Tema: Naujienos

„Eurobloge“ jau esame šnekėję apie kai kuriose Europos Sąjungos šalyse klestintį ir turizmo sektoriui atsigauti padedantį gastronominį turizmą, kuris Lietuvoje praktiškai dar nėra taikomas. Šįkart apie Europos šalių virtuves bei lietuviškos gastronomijos raidą ir reklamą „Euroblogas“ kalbasi su šios srities ekspertu Ali Gadžijevu, keliose ES šalyse dirbusiu profesionaliu virtuvės šefu. 

Tema: Klausimai

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!