Apie moterų vietą virtuvėje ir vaginos formos keksiukus

Spausdinti Autorius: Vija | 2012-12-05

Praėjusią savaitę vykusi Tarptautinė kovos prieš moterų prievartą diena mane privertė pasijausti netinkama visoms pasaulėžiūroms. Ir norint turbūt nebepavyktų įlįsti į „tradicinius“ moterų ir vyrų santykių / šeimos rėmus, bet feminizmas ir aršus lygių lygybės gynimas taip pat labiau atstumia nei traukia. Todėl galvoje sukasi vienas klausimas „Kas aš?“.

„Tradiciniai“ santykiai – pasenę

Amžinatilsį premjero Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė „sudrebino internetą“ Tarptautinės kovos prieš moterų prievartą dienos proga socialiniame tinkle „Facebook“ palinkėjusi moterims būti švelnesnėms ir atidesnėms savo vyrams. Dėl palinkėjimo nėra nieko blogo. Tačiau kovos prieš smurtą prieš moteris dienos kontekste jis nuskambėjo nevienareikšmiškai.

Jis nuskambėjo kaip tiesioginis bilietas moterims gilyn į santykius su smurtautoju, o ne galimybė iš jų ištrūkti. Jeigu vyras rėkia, žemina, muša, priekaištauja, moteris tiesiog turėtų su juo elgtis švelniau ir maloniau. O vėliau iš to pinigus krausis psichologai, rašantys šimtus knygų apie tai, kaip moterys nesugeba objektyviai suvokti atsidūrusios santykiuose su emociniu ar fiziniu smurtautoju. Mano, kad „nusipelno“ prieš jas nutaikytos agresijos, nes nepakankamai maloniai elgėsi. Tačiau moters elgesys, švelnus ar ne, ir smurtautojo polinkis smurtauti yra nesusiję. Jis smurtaus nepaisant to, ar vakarienė paruošta ir patiekta. Būtent tikėjimas, kad, pakeitusios savo elgesį, moterys pakeis smurtauti linkusios vyro elgesį, jas laiko spąstuose santykiuose su jais.

Turbūt ponia Brazauskienė visai ne tai turėjo omenyje, bet savo palinkėjimu ji susilaukė daug kritikos strėlių socialiniuose tinkluose. Man jis nuskambėjo kaip „tradicinis“ palinkėjimas moterims būti „tradiciniuose“ santykiuose su vyrais, kuriuose moteris yra silpnesnė ir ji „rūpinasi“ vyru, o vyras yra stiprus ir vyriškas patinas.

Nejauku

„Tradiciniuose“ santykiuose vyras eis „su bernais“ į barus, o jo panelė pasirūpins, kad jis turėtų pilną šaldytuvą ir tvarkingus namus, jis ja labai didžiuosis ir džiaugsis... ypač vaišindamas kitą merginą gėrimais. „Tradiciniai“ santykiai palieka ištekėjusią moterį su mažu vaiku namie, kol jos vyras dalyvauja šokių konkurse ir, nepraėjus ne keliems mėnesiams, pradeda gyventi su savo šokių partnere. O tada televizija, kurioje vyksta tas šokių konkursas, surengia specialią laidą „apie meilę“, nes tai, kas nutiko, turbūt yra meilė, ir tai – gerai, ir tradiciška. Ir tokia padėtis turbūt yra namuose likusios žmonos kaltė, nes ji neapsaugojo nuo rutinos.

„Tradiciniuose“ santykiuose moteris yra „moteris“ ir rūpinasi namais bei vaikais, kol vyras daug keliauja, išlaiko šeimą, susipažįsta su naujais žmonėmis, patiria nuotykių, o tada žmona, kurios akiratis buvo toks siauras, kad rūpėjo tik namai, jam tampa nebeįdomi, kol ji pajunta, kad namo parėjusiam vyrui būtų įdomiau kalbėti su siena. Vėlgi tai turbūt moters kaltė, kad tapo nuobodi vyrui.

Visuomenė keičiasi. Galbūt ankstesniais laikais net ir apėmus rutinai vyras nepaliktų moters, tad tradiciniai santykiai išliktų, šeimos neiširtų. Tačiau dabar išeiti ir rinktis galima.

Tačiau keičiasi ir moterys. Minske gyvenanti viena mano pažįstama baltarusė Nelly neseniai viešai pareiškė: „Turėdama gyventi ten, kur gyvenu, kaip norėčiau neturėti visų mano turimų mokslinių laipsnių, sertifikatų ir patirties!!! Jie išties tik trukdo... Prašau, ar galėčiau keliauti atgal laiku, baigti vidurinę mokyklą, galbūt aukštesniąją mokyklą, ištekėti, susilaukti dviejų vaikų, išsiskirti ir būti laikoma normalia???“. Nelly yra viena iš daugelio jaunų moterų, kurios pasikeitė ir žengė į priekį galbūt greičiau nei jos visuomenė, ir ten, kur atsidūrė, ji jaučiasi nejaukiai.

Feminizmas – pernelyg agresyvu

O dabar – kita pusė, kuri neva turėtų padėti tašką tai varginančiai ir nelygiaverčiai santvarkai. Studijuodama Vidurio Europos universitete, kuriame rasių, lyčių, seksualinių pakraipų ir visa ko lygybė yra turbūt aukščiausia ir svarbiausia norma, jau kelerius metus susiduriu su tuo, kad ginamos mano, kaip moters (kaip mažumos?), teisės.

Pavyzdžiui, šiame universitete kasmet pačių studentų yra statomas spektaklis „Vaginos monologai“. Pernai prie durų į spektaklį buvo galima paragauti ir vaginos formos keksiukų. Mano, kaip moters, teisės buvo apgintos, bet, atsiprašau, tikrai nekilo noro ragauti lytinio organo formos keksiukų. 

Prieš kelerius metus viena rusė panelė parašė visiems studentams laišką, kuriame informavo, kad nemokamai rengs RnB šokių pamokas ir pasakė panelėms atsinešti aukštakulnius. Kilo tokia puolimų prieš ją audra („o jeigu vyrai taip pat nori šokti su aukštakulniais?“, ji buvo išvadinta seksiste, stereotipų formuotoja), kad ji kone atsisakė minties rengti šokių pamokas ir dar dabar bijo ką nors rašyti į universiteto susirašinėjimo forumus. Aš kone likau be šokių pamokų, bet mano, kaip moters, teisės buvo apgintos.

Vienas lotyniškų šokių mokytojas gėjus susilaukė panašių puolimų todėl, kad į gyvenančių bendrabutyje susirašinėjimo grupėje pranešdamas apie pamokos laiką savo kreipimąsi pradėjo „mielos merginos“. Tik merginos ateina į jo pamokas, bet nesvarbu, jis „pažeidė lyčių lygybės teises“. Tad lyčių ir seksualinių pažiūrų lygybės saugiklių sistema, turėjusi visų pirma ginti tą gėjų nuo daugumos diskriminacijos, atsisuko prieš jį patį.

Kartą lifte iš kursioko išgirdusi, kad jis neparuošė ekonometrikos namų darbo apie homogeniškumą ir heterogeniškumą, pajuokavau, kad jis „homogeniškas“ – žmogus genijus. Tame pačiame lifte kartu važiavęs vienas gėjus bedė į mane pirštų, pasakė, kad praneš apie mano prieš gėjus nutaikytus juokus, ir iš lifto išbėgo. Taip ir nesupratau, kas įvyko.

Tu dar net nespėji suvokti, kad tavo teisės buvo galimai pažeistos, o už tave tai jau padarė, įsiterpė ir apgynė , gal ir nuo tavęs paties. Tačiau pernelyg agresyvi gynyba priverčia ginamąjį jaustis nesaugiai, ypač jeigu jis pagalbos niekada neprašė. Tampa visai nebeaišku, apie ką galima kalbėti, apie ką ne, ir ar vis dar galima juokauti, ar jau uždrausta, nes tai pažeis kieno nors teises. Aš taip niekada ir neišdrįsau garsiai išreikti savo neigiamos nuomonės apie vaginos formos keksiukus. Šiai visuomenei dalis moterų, įskaitant mane, turbūt darnesubrendo.

Lytis nebesvarbu

Tai ką tada daryti, atsidūrus tokioje dvilypėje padėtyje? Kai nesinori nei būti „tradiciškai“ vertinamai kaip moteris, bet tuo pačiu metu nesinori, kad teisės net neprašius būtų ginamos pardavinėjant vaginos formos keksiukus?

Abi mano prieš tai aprašytos pasaulėžiūros turi kai ką bendra – jos koncentruojasi į lytį. Feminizmas kilęs nuo žodžio „femina“, moteris, o tradicinėje šeimoje moteriai rolė tarsi iš anksto paskirta. Tačiau turbūt geriausiai būtų, jeigu lytis apskritai būtų palikta ramybėje, taptų nesvarbi.

Nesvarbu, vyras ar moteris, žmogus būtų vertinamas kaip profesionalas, mokslininkas, bedarbis, studentas, šeimos narys, draugas – bet kas, kuo jis yra. Tas, kuris buvo anksčiau vertinamas kaip vyras, nebeturėtų „genetinio polinkio būti neištikimu“, galėtų verkti, neprivalėtų išlaikyti šeimos ir uždirbti daugiau už moterį. Ta, kuri buvo vertinama kaip moteris, nebeturėtų „polinkio“ elgtis neracionaliai, pulti į isteriją ir apkalbinėti, tupėti virtuvėje, ar, kovojant prieš šį visuomenės primetamą tupėjimą, demonstratyviai nesiskusti kojų ir atsisakyti seksualumo, nes nebereikėtų vaidinti jokio vaidmens, priskiriamo pagal lytį. Daugiau jokių vaidmenų. 

 

Parengė Vija Pakalkaitė

Komentarai

Kitos naujienos

Laukiant jau už mėnesio prasidedančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Vilniaus centre praeitą savaitę buvo oficialiai atidaryti Europos namai, kuriuose įsikūrė Europos Komisijos atstovybė, Europos Parlamento informacijos biuras bei Europos lyčių lygybės institutas. 

Šį trečiadienį Europos Komisija turi paskelbti, ką Briuselio specialistai mano apie kiekvienos šalies planus auginti ūkį, neišklysti iš tvaraus augimo, ar išlaidavimo planus. Kitaip tariant, mes akį į mūsų biudžetą ir nuspręs, ar viskas protingai paskaičiuota ir nepersistenga su išlaidomis.

Posakis, kad „meilėje ir kare nėra taisyklių“ tik iš dalies teisingas – bent jau kare tam tikros taisyklės egzistuoja. Jos nusistovėjo per daugelį amžių kovų, paliaubų, derybų ir taikos, kuri kai kuriose pasaulio dalyse vis dar tokia trapi.

Tema: Aštrumas

Jaunuoli, nestabdyk!

Užsiprenumeruok mūsų naujienlaiškį !!!